Iš 29 NATO narių, įskaitant Turkiją, tik šešios iš jų nuo 1993 m. išlaikė privalomąją karinę tarnybą. Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Kanada jau daugiau nei 50 metų turi tik profesionalias kariuomenes.
Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino daug diskusijų šiuo klausimu, ir daugelis šalių svarsto, ar jos turėtų vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą ir padidinti savo gynybos biudžetus.
Ukraina ir Lietuva
Netrukus po Krymo aneksijos 2014 m. Ukraina vėl įvedė privalomąją karo tarnybą 18–26 metų amžiaus vyrams. Lietuva 2015 m. pasekė šiuo pavyzdžiu ir įvedė privalomąją karo tarnybą vyrams nuo 18 iki 25 metų.
Po to, kai 2022 m. vasario 20 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Ukrainos vyriausybė priėmė įstatymą, pagal kurį visiems fiziškai sveikiems vyrams nuo 18 iki 60 metų potencialiai gali būti taikoma privalomoji karinė tarnyba.
Latvija, Estija ir Suomija
Ši Baltijos valstybė kartu su Estija ir naująja nare Suomija yra viena iš trijų NATO narių, kurios ribojasi su pagrindine Rusijos teritorija. Latvija planuoja vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą, kurios kitos dvi niekada nepanaikino.
Nuo 2024 m. visi vyrai nuo 18 iki 27 metų privalės atlikti 11 mėnesių trukmės karinius mokymus. Nuo 2028 m. kasmet į kariuomenę bus šaukiami 7 500 latvių. NATO duomenimis, tai atitinka 2022 m. šalyje buvusį bendrą profesionalių karių skaičių.
Rumunija
Pirmasis bandymas atnaujinti privalomąją karinę tarnybą šalyje žlugo 2015 m., tačiau šį pavasarį Rumunijos ministras pirmininkas Nicolae Ciuca, į atsargą išėjęs generolas, vėl pasisakė už ją.
Pernai pristatytame įstatymo projekte Rumunijos gynybos ministerija parėmė pasiūlymą, kad visi užsienyje gyvenantys karinio amžiaus rumunai visuotinės mobilizacijos atveju per 15 dienų privalėtų atvykti į karinę tarnybą.
Nyderlandai ir Švedija
Nyderlandų kariuomenėje šiuo metu trūksta 9 000 karių, todėl vyriausybė svarsto galimybę padidinti jų skaičių privalomąja karine tarnyba, kaip tai nuo 2018 m. daro Švedija.
Didžiausia Skandinavijos šalis privalomąją karo tarnybą panaikino 2010 m., bet vėl ją įvedė, nes nebuvo pakankamai užsiregistravusių savanorių. Dabar visi aštuoniolikmečiai privalo atvykti į tarnybą, tačiau tik nedidelė dalis jų yra įdarbinami realiai karinei tarnybai.
Norvegija ir Danija
Nuo 2016 m. Norvegijoje visi 18-mečiai – tiek vyrai, tiek moterys – privalo prisistatyti į karinę tarnybą. Tačiau tik apie 9 000 iš 60 000 metinių kandidatų pašaukiami 19 mėnesių tarnybai. Pasak oficialių šaltinių, dėl griežtos atrankos karinė tarnyba turi panašų prestižą kaip aukštojo mokslo kvalifikacija.
Danijoje taip pat yra privalomoji karinė tarnyba, tačiau savanorių pakanka paklausai patenkinti.
Prancūzija
Prancūzijoje šiuo metu vyksta diskusijos dėl „lengvos“ privalomosios karinės tarnybos formos. Prezidentas Emmanuelis Macronas 2019 m. įvedė visuotinę nacionalinę tarnybą, kuri leidžia jaunuoliams mėnesį savanoriauti ir tarnauti savo šaliai.
Dabar vyriausybė svarsto galimybę padaryti ją privalomą visiems 15–17 metų amžiaus Prancūzijos piliečiams.
Vokietija
Vokietija 2011 m. sustabdė karinę tarnybą, tačiau ji gali būti vėl įvesta, jei Bundestagas nustatys, kad yra gynybos poreikis, kaip numatyta šalies Pagrindiniame įstatyme.
Dar neseniai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė savo gynybos ministro Boriso Pistoriaus pasiūlymą įvesti privalomąją karinę tarnybą. Tačiau įvairūs politinio spektro atstovai ragina surengti nacionalines diskusijas šiuo klausimu.
Bundestago įgaliotinė kariuomenės reikalams Eva Hogl, kuri, kaip ir O. Scholzas bei B. Pistorius, taip pat priklauso valdantiesiems socialdemokratams, neseniai pasiūlė apsvarstyti privalomosios vienerių metų tarnybos karinėse ar civilinėse institucijose klausimą.
Ji taip pat sakė, kad kariai turėtų kalbėti apie savo darbą mokyklose.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
