Specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ plačiau pakomentavo Ukrainos kontrpuolimą pabrėždamas, kad šis puolimas, kaip dauguma tikėjosi, nėra toks veržlus, nes rusai yra gerai įsitvirtinę ir pasiruošę atremti ukrainiečių pajėgas.
A. Navys nurodė, kad pagrindiniai mūšiai vyksta Ukrainos pietuose ir pietryčiuose – Zaporožės srityje. JAV karo studijų instituto duomenimis, Ukraina tęsia kontrpuolimo operacijas mažiausiai trimis kryptimis. Ekspertas nurodė, kad puolimas vyksta Melitopolio, Berdiansko ir Mariupolio kryptimis, taip pat nuo Zaporožės į pietus.
Karybos ekspertas tikino, kad nors ukrainiečiai daugiausia atakuoja bei zonduoja Rusijos okupacinių pajėgų gynybos linijas pietuose ir pietryčiuose, veiksmai turėtų pereiti į didesnę aktyvumo fazę ir rytuose.
„Bachmuto miesto šiaurėje ir Bachmuto miesto pietuose ukrainiečių gynybos pajėgos stengiasi smūgiuoti į anksčiau buvusias rusų pozicijas, kuriomis jie bandė užverti miestą, uždaryti jį į žiedą. Tai galbūt ne tiek veržliai, kiek pietryčiuose ir pietuose, tačiau judėjimas yra ir rytuose – būtent Bachmuto miesto apylinkėse“, – aiškino jis.
Paklaustas apie problemas, susijusias su vakarietiškų naikintuvų tiekimu, A.Navys patikino, kad jie svarbūs, tačiau daug didesnę reikšmę turi tolimojo nuotolio artilerija, kurių ukrainiečiai, dėl politinių sprendimų Vakaruose, vis dar pakankamai neturi.
„<...> tai yra puolimą ukrainiečiams apsunkinantis veiksnys. Be abejo, aviacija yra taip pat reikalinga, bet ji galbūt nėra tiek reikšminga, kiek toliašaudė artilerija bei sunkioji ginkluotė.
Reikia suprasti, kad ukrainiečiai turi kelis šimtus vakarietiškų sunkiosios technikos vienetų, galbūt iki 200 tankų, taip pat kelis šimtus pėstininkų kovos mašinų, kurie, turint galvoje, tūkstančio kilometrų fronto liniją, nėra tas reikiamas resursas, kuriuo ukrainiečiai galėtų laisvai manevruoti ir visiškai laisvai panaudoti, siekdami perlaužti Rusijos okupacinių pajėgų gynybą“, – aiškino atsargos karininkas.
Karybos ekspertas įsitikinęs – svarbių sprendimų dėl toliašaudės artilerijos, kurios nuotolis siektų 300 km, ar naikintuvų F-16 artimiausiu metu Vakaruose veikiausiai nebus priimta.
„<...> reikšmingų dalykų iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje vargu ar sulauksime. Reikėtų palaukti kokius pareiškimus Aljansas padarys Vilniuje ir, matyt, nuo to priklausys ir tolimesnė naikintuvų tiekimo ir kitos ginkluotės paramos, kuri bus skiriama Ukrainai, lemtis“, – kalbėjo jis.
Praradimai neišvengiami
Pasak karybos eksperto, šis kontrpuolimas nebus toks veržlus ir greitas, kokį buvo galima išvysti, kai Ukraina išlaisvino Charkovo ir Sumų sritis. Svarbiausias resursas, kuriuo ukrainiečiai negali laisvai ir beatodairiškai naudotis, kaip tą daro Rusija, yra kariai. A.Navio vertinimu, būtent dėl to Kijevo pajėgos juda nedideliais žingsniais į priekį.
„Vyksta karas, vyksta ypatingai sudėtingi okupuotų teritorijų išlaisvinimo veiksmai, kai siekiama nepažeisti civilinės infrastruktūros arba pažeisti kiek įmanoma mažiau. Mes suprantame, kad ukrainiečiai nenori griauti savo miestų, nenori kažkokiais neapgalvotais veiksmais pakenkti ir savo pačių civiliams, kurie yra tose teritorijose. Taigi, visa tai turint galvoje, ukrainiečiams tenka kautis ir judėti į priekį labai išmintingai“, – nurodė jis.
Paklaustas apie Ukrainos ir Rusijos praradimus, karybos ekspertas vertino, kad abiejų pusių nuostoliai maždaug yra apylygiai. Jis pažymėjo, kad vykdant puolamuosius veiksmus, yra neišvengiami didesni technikos bei žmogiškųjų resursų nuostoliai.
Karybos doktrinos priimtas santykis tarp puolančiųjų ir besiginančiųjų yra 3:1, nurodė ekspertas. Siekiant įveikti vieną karį, kuris ginasi, reikia trijų puolančiųjų, todėl šiuolaikiniame kare pastarųjų nuostoliai įprastai būna didesni. Tuo atveju, kai puolama gerai įrengta urbanizuota vietovė, santykis gali būti 5:1 ar net 12:1.
Anot A.Navio, gynyba, į kurią šiuo metu perėjo Rusijos pajėgos, leidžia jiems turėti mažiau nuostolių. Tuo metu, ukrainiečių praradimai yra didesni ir neišvengiami.
Ukrainos vieta – NATO?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar penktadienį paskelbė, kad į Baltarusiją atgabenta pirmoji branduolinių užtaisų partija, kurią planuojama dislokuoti šalies teritorijoje. Rusija ne kartą yra pabrėžus, kad pasilieka teisę gintis visomis įmanomomis priemonėmis. Specialiųjų operacijų atsargos karininko teigimu, šiuos pareiškimus vis dėlto reikėtų vertinti rimtai, nes režimas Kremliuje nebeturi ko prarasti.
„Pats branduolinio ginklo dislokavimas, ar nedislokavimas Baltarusijoje, žinoma, yra daugiau retorika, šantažas. Jungtinėse Amerikos Valstijose, bent jau iš oficialių šaltinių, pareikšta, kad jokio branduolinių ginklų judėjimo Baltarusijos teritorijoje jie nemato. Tai, matyt, tokia retorika daugiau susieta su NATO viršūnių susitikimu“, – tikino ekspertas.
Pasak A.Navio, branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims iš esmės saugumo situacijos nekeičia, nes jie anksčiau buvo dislokuoti ir Kaliningrade.
„Bet pati retorika, be abejo, yra pavojinga. Retorika rodo, kad nusikalstamas režimas Kremliuje visais būdais bandys išsaugoti savo sveiką kailį, kiek tai yra įmanoma. Vakarai turi suremti galvas ir pagalvoti, kaip atgrasyti Rusiją nuo tolesnių žingsnių. Be abejo, kad pats geriausias atgrasymas būtų Ukrainos priėmimas į NATO, bet palaukime samito (NATO viršūnių susitikimas – red.past.), pamatysime.
Aš vis dėlto galvočiau, kad Aljansas turėtų veikti, pagaliau turėtų veikti Vakarų šalys. Jeigu NATO iš tiesų gina savo šalis ir kaip aljansas Ukrainoje veikti negali, tai NATO atskiroms šalims 51 chartijos straipsnio dar niekas neuždraudė <...>“, aiškino A.Navys.
Karybos ekspertas išskyrė keletą žingsnių, kurių būtų galima imtis, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Vienas iš jų – taikdarių pajėgų dislokavimas aplink ypatingai jautrias Ukrainos vietas, pavyzdžiui Zaporožės AE, kurios nelaimė būtų didžiulė katastrofa visam Europos Rytų regionui.
Anot A.Navio, taip pat Rusijai būtų galima pareikšti ultimatumą – griežtai reikalauti patraukti pajėgas iš okupuotų Ukrainos teritorijų, numatyti lakotarpį tam įgyvendinti bei išsakyti, kas lauktų Maskvos, jeigu ji to nepadarytų.
„Čia yra mano nuomonė, mano svarstymai, be abejo, geopolitinė situacija yra žymiai sudėtingesnė ir Aljanso pagrindinių šalių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos – vadovai turi daugiau išsamesnės žvalgybinės informacijos <...>“, – pridūrė Specialiųjų operacijų atsargos karininkas.
