ISW analizėje teigiama, V. Putinas savo kalboje aiškiai nurodė, kad tikrasis Rusijos priešas yra Ukraina, bet taip pat išskyrė „Wagner“ samdinius ir ginkluoto sukilimo organizatorius. Tikėtina, kad Kremliaus šeimininkas nusitaikė į J. Prigožiną ir jam ištikimus asmenis.
„V. Putinas galėjo suimti „Wagner“ vadovybę „už valstybės išdavystę, bet vietoj to pasiūlė atleisti ir integruoti „Wagner“ kovotojus, parodydamas, kad jam reikia apmokytos ir veiksmingos darbo jėgos“, – sakoma pranešime.
ISW pažymi, kad Kremlius siekia pritraukti „Wagner“ pajėgas į Rusijos gynybos ministeriją, tačiau neaišku, kaip planuojama integruoti „Wagner“ samdinius į karinę struktūrą. Kremlius galėtų padalyti Ukrainoje veikiančius „Wagner“ samdinius, kad sustiprintų esamas karines formuotes, arba priversti juos pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija.
„Kremlius gali nuspręsti išsaugoti „Wagner“ struktūrą tik operacijoms Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose remti ir išskaidyti Ukrainoje veikiančią „Wagner“ kovotojų grupę. Tokie scenarijai gali turėti įtakos „Wagner“ pajėgų moralei ir kovingumui“, – pažymima ataskaitoje.
Be to, ISW pabrėžia, kad, matyt, J. Prigožinas savo pirmajame pareiškime po nepavykusio sukilimo birželio 26 d. bandė sumenkinti savo ginkluoto sukilimo svarbą, taip veikiausiai bandydamas apsisaugoti nuo kaltinimų dėl bandymo įvykdyti perversmą prieš V. Putiną.
Kartu, analitikų nuomone, J. Prigožino pastangos įtikinti V. Putiną savo lojalumu akivaizdžiai žlugo.
„Birželio 26 d. V. Putino kalba greičiausiai reiškė lemiamą skilimą tarp V. Prigožino ir V. Putino, ir tikėtina, kad Kremlius bandys pakeisti samdinių vadovą, kad atsiribotų nuo J. Prigožino išdavystės – jei Kremlius nuspręs išlaikyti „Wagner“ kaip atskirą darinį“, – sakoma pranešime.
Samdiniai turi visas galimybes atsiriboti nuo ginkluoto J. Prigožino sukilimo, tą tvirtiną ir V. Putino žodžiai: „Mes žinome, jog didžioji dauguma „Wagner“ kovotojų ir vadų taip pat yra Rusijos patriotai, atsidavę savo tautai ir valstybei.“
V. Putinas „Wagner“ kovotojams pasiūlė tris pasirinkimus: kovotojai, kurie siekia toliau „tarnauti Rusijai“, gali pasirašyti sutartį su Rusijos gynybos ministerija ar kitomis Rusijos saugumo tarnybomis, išeiti į pensiją ir grįžti namo arba išvykti į Baltarusiją, kur jų jau laukia J. Prigožinas.
Tikėtina, kad jei Maskvai pavyks išlaikyti pakankamai daug dabartinių „Wagner“ vadų, bus išlaikytas ir grupės kovinis veiksmingumas bei moralė.
Rusija būtina išlaikyti „Wagner“ pajėgas, kad galėtų palaikyti savo operacijas Ukrainoje ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, teigia ISW.
V. Putinas galėjo suimti „Wagner“ vadus už išdavystę, bet vietoj to pasiūlė integruoti „Wagner“ pajėgas – tai rodo, kad jam reikia apmokytos ir veiksmingos karinės jėgos. Tikėtina, kad V. Putinas taip pat bando nutraukti Rusijos Gynybos ministerijos inicijuotas sutarčių pasirašymo pastangas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 26 d. patikino savo užsienio kolegas, kad „Wagner“ tęs operacijas Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje..
V. Putino ir S. Lavrovo retorika palaiko Rusijoje vykstančią vidaus informacinę kampaniją, kuria siekiama atleisti „Wagner“ kovotojams.
Vietos Rusijos šaltiniai taip pat pranešė, kad „Wagner“ darbuotojai toliau verbuoja personalą Sankt Peterburge, Jekaterinburge, Novosibirske ir Tiumenėje.
Kai kurios „Wagner“ pajėgos gali vykti paskui J. Prigožiną į Baltarusiją. Birželio 26 d. Rusijos opozicijos leidinys „Verstka“ pranešė, kad Baltarusijos valdžios institucijos stato kelias naujas stovyklas „Wagner“ kovotojams apgyvendinti Baltarusijoje, o 8 000 „Wagner“ kovotojų talpinanti bazė jau statoma Asipovičiuose, Mogiliovo srityje.
„Wagner“ bazės vieta Asipovičiuose nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai, nurodo ISW analitikai.
Asipovičiai yra maždaug už 200 km nuo Baltarusijos sienos su Ukraina, o naujų „Wagner“ bazių įkūrimas Gomelio ar Bresto srityse prie sienos su Ukraina keltų daug didesnį nerimą.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka gali siekti panaudoti J. Prigožiną ir „Wagner“ kovotojus, kad atsvertų ilgalaikes Rusijos pastangas sukurti nuolatinį karinį buvimą Baltarusijoje, nors kol kas neaišku, kiek A. Lukašenka gali sėkmingai pavykti šis sumanymas arba kaip jam seksis atsisakyti galimo Rusijos reikalavimo išduoti J. Prigožiną.
Birželio 26 d. J. Prigožino asmeninė buvimo vieta lieka neaiški, nors kai kuriais nepatvirtintais pranešimais teigiama, kad jis yra viešbutyje „Green City Hotel“ vakarinėje Minsko dalyje.
Tačiau Baltarusija nesuteiks J. Prigožinui ar „Wagner“ kovotojams tikro prieglobsčio, jei Kremlius darys spaudimą Baltarusijai. V. Putinas prieglobstį Baltarusijoje „Wagner“ kovotojams gali paversti spąstais. Kremlius greičiausiai laikys „Wagner“ kareivius, kurie vyks paskui J.Prigožiną į Baltarusiją, išdavikais.
Savo kalboje V. Putinas ypač pabrėžė, kad „Wagner“ kovotojams leidžiama vykti į Baltarusiją ir kad V. Putinas laikysis savo neįvardyto „pažado“. ISW analitikų teigimu, ilgalaikė to pažado vertė, nepaisant V. Putino kalbos, yra abejotina. Mažai tikėtina, kad „Wagner Group“ darbuotojai Baltarusijoje liks saugūs nuo Rusijos rankos.
A. Lukašenka jau anksčiau perdavė Maskvai 33 baltarusių sulaikytus „Wagner“ darbuotojus, panaudojęs juos kaip svertą prieš Kremlių 2020 m., ir nėra jokios akivaizdžios priežasties, kodėl jis to nepadarytų vėl.
Birželio 26 d. J. Prigožinas savo pirmajame pareiškime po sukilimo bandė sumenkinti jo reikšmę, greičiausiai siekdamas apsisaugoti nuo kaltinimų bandymu įvykdyti perversmą prieš V. Putiną.
J. Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ pajėgos neketino nuversti vyriausybės, o bandė atkreipti dėmesį į Rusijos karinės vadovybės pastangas sunaikinti samdinių pajėgas.
J. Prigožinas apkaltino Rusijos gynybos ministeriją, kad ši pirmiausia liepos 1 d. įsakymu bandė išformuoti „Wagner“, o birželio 23 d. raketomis smogė lauko stovykloms.
Rusas kartojo, kad nusprendė sustabdyti savo žygį 200 km į pietus nuo Maskvos, nes 'Wagner“ kovotojai suprato, kad žengiant toliau jie neišvengs savo ir Rusijos saugumo pajėgų aukų. J. Prigožinas pripažino, kad A. Lukašenka suteikė savo pagalbą, siekdamas padėti „Wagner“ teisėtai tęsti veiklą ir nusprendė grįžti į savo mokymo stovyklas.
J. Prigožino pastangos įtikinti V. Putiną savo lojalumu akivaizdžiai žlugo, nes po J. Prigožino pareiškimo V. Putinas ginkluotą sukilimą apibūdino kaip bandymą šantažuoti, o jo organizatorius pasmerkė kaip išdavikus. V. Putinas pareiškė, kad Rusijos visuomenė parodė, jog „bet koks šantažas, bet koks bandymas inscenizuoti vidaus neramumus yra pasmerktas žlugti“.
Ekspertų teigimu, V. Putino pavartotas žodis „šantažas“ rodo, jog J. Prigožinas bandė jį priversti sutikti su „Wagner“ reikalavimais, o ne ketino tiesiogiai pulti Kremlių. ISW anksčiau rašė, kad J. Prigožinas greičiausiai siekė šantažuoti Putiną, kad šis atleistų Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką armijos generolą Valerijų Gerasimovą, o ne ketino įvykdyti perversmą Maskvoje.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad „ginkluoto sukilimo organizatoriai“ sąmoningai inscenizavo sukilimą ir suklaidino „Wagner“ pajėgas dėl nusikalstamų veiksmų.
Analitikai įsitikę – Kremlius gali sudaryti informacines sąlygas teisti J. Prigožiną ir jo lojalius pavaldinius kaip išdavikus, sąmokslaujančius su išorės priešais, o tokie baudžiamieji kaltinimai priverstų A. Lukašenką išduoti visas „Wagner“ pajėgas.
Tikėtina, kad Kremlius taip pat leido suprasti, kad S. Šoigu kol kas išlaikys savo poziciją ir kad V. Putinas nepasiduos J. Prigožino bandymui šantažuoti. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad birželio 26 d. S. Šoigu apsilankė neįvardytame Rusijos pajėgų grupės priešakiniame vadavietės poste Ukrainoje – tai buvo pirmas jo viešas pasirodymas po J. Prigožino žygio.
Pranešama, kad S. Šoigu susitiko su Vakarų pajėgų grupės vadu generolu pulkininku Jevgenijumi Nikiforovu ir pavedė šiai grupei užkirsti kelią ukrainiečių puolimui fronto linijoje.
Šiuo metu neaišku, ar Kremlius pakeis S. Šoigu ir V. Gerasimovą, tačiau mažai tikėtina, kad Kremlius iš karto imtųsi tokių drastiškų vadovybės pakeitimų, nes tai atrodytų kaip nuolaidžiavimas J. Prigožino reikalavimams. ISW jau anksčiau vertino, kad V. Putinas vertina lojalumą, o S. Šoigu ir V. Gerasimovas įrodė savo ištikimybę V. Putinui.
Tačiau Rusijos šaltiniai ir toliau spėliojo apie Rusijos karinės vadovybės pasikeitimus po ginkluoto J. Prigožino sukilimo. Rusijos karo tinklaraštininkai pradėjo kampaniją, skatinančią Tulos srities gubernatorių Aleksejų Diuminą pakelti į Rusijos gynybos ministro postą.
