Laikraštis citavo JAV pareigūnus, informuotus apie JAV žvalgybos informaciją šiuo klausimu, ir pranešė, kad pareigūnai „bando sužinoti, ar generolas S.Surovikinas, buvęs vyriausiasis Rusijos vadas Ukrainoje, padėjo planuoti J.Prigožino veiksmus praėjusį savaitgalį“.
J.Prigožinas antradienį išskrido į tremtį Baltarusijoje pagal susitarimą, kuriuo savaitgalį baigėsi trumpas jo „Wagner“ kovotojų maištas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė savo ginkluotąsias pajėgas už tai, kad pavyko išvengti pilietinio karo.
Sukilimo pradžioje S.Surovikinas buvo vienas pirmųjų generolų, paskelusių vaizdo įrašą, kuriame jis vaizduojamas su automatu rankoje ir prašo „Wagner“ pajėgų atsitraukti. Jis taip pat vadovauja Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms, kurios per incidentą neteko kelių lėktuvų. Tuomet žuvo 13 pilotų.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad amerikiečių pareigūnai taip pat teigė, jog esama požymių, kad J.Prigožiną galėjo palaikyti ir kiti Rusijos generolai. Dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai teigė, kad J. Prigožinas nebūtų pradėjęs savo sukilimo, jei nebūtų tikėjęs, kad kiti valdžioje esantys asmenys ateis jam į pagalbą.
S.Surovikinas, Rusijos žiniasklaidos pramintas „generolu Armagedonu“, spalio mėn. buvo paskirtas vadovauti visoms karinėms operacijoms Ukrainoje. Tačiau sausį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskyrė Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą prižiūrėti karinę kampaniją, o S.Surovikinas liko jo pavaduotoju.
Pradėdamas maištą, kurį pavadino „žygiu už teisingumą“, J.Prigožinas pareikalavo atstatydinti Rusijos gynybos ministrą S.Šoigu.
Aiškėja galimi J. Prigožino sąjungininkai: vienas rusų generolas gerai žinojo apie „Wagner“ planus
Jei S. Surovikinas prisidėjo prie praėjusio savaitgalio įvykių, tai būtų naujausias ženklas, kad nuo pat V. Putino karo Ukrainoje pradžios Rusijos karinėje vadovybėje vyksta nesutarimai, ir tai galėtų reikšti platesnį skilimą tarp J. Prigožino šalininkų ir dviejų vyresniųjų V. Putino karinių patarėjų: gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir generalinio štabo viršininko generolo Valerijaus Gerasimovo.
Pasak pareigūnų, V. Putinas dabar turi nuspręsti, ar jis mano, kad generolas S. Surovikinas padėjo J. Prigožinui, ir kaip jis turėtų reaguoti.
„V. Putinas nelinkęs keisti žmonių, – sakė Karnegio Mellono universiteto Rusijos ir Eurazijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Aleksandras Baunovas. – Tačiau jei slaptosios tarnybos ant V. Putino stalo padės bylas ir jei kai kurios bylos bus susijusios su S. Surovikinu, tai gali pasikeisti.“
Aukšto rango amerikiečių pareigūnai mano, kad S. Surovikino ir J. Prigožino sąjunga gali paaiškinti, kodėl J. Prigožinas vis dar gyvas, nors užėmė svarbų Rusijos karinį centrą ir įsakė surengti ginkluotą žygį į Maskvą.
Penktadienį viešai paskelbtame vaizdo įraše generolas S. Surovikinas pasisakė prieš sukilimą, ragindamas Rusijos karius Ukrainoje išlaikyti savo pozicijas ir neprisijungti prie sukilimo.
„Raginu jus sustoti, – sakė generolas S. Surovikinas „Telegram“ paskelbtoje žinutėje. – Priešas tik ir laukia, kol mūsų šalyje pablogės vidaus politinė padėtis.“
Tačiau vienas buvęs pareigūnas šią žinutę pavadino panašia į vaizdo įrašus per įkaitų situacijas. Ruso kūno kalba rodė, kad jam nepatogu smerkti buvusį sąjungininką, kuris pritarė jo požiūriui į Rusijos karinę vadovybę, sakė buvęs pareigūnas.
Buvo ir kitų ženklų, liudijančių apie susiskaldžiusią lojalumą aukščiausiose gretose. Kitas Rusijos generolas – generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas – paskelbė savo vaizdo kreipimąsi, kuriame bet kokius veiksmus, nukreiptus prieš Rusijos valstybę, pavadino „dūriu į nugarą šaliai ir prezidentui“. Tačiau po kelių valandų jis pasirodė kitame vaizdo įraše, kuriame kalbėjosi su J. Prigožinu Rusijos mieste Rostove prie Dono, kur „Wagner“ kovotojai užėmė karinius objektus.
„Įvyko pernelyg daug keistų dalykų, kurie, mano galva, leidžia manyti, kad būta sąmokslo, kurio mes dar neišsiaiškinome“, – „The New York Times“ sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelis McFaulas.
„Pagalvokite, kaip lengva buvo užimti Rostovą, – sakė M. McFaulas. – Rusijoje visur stovi ginkluota apsauga, ir staiga aplink nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų ką nors padaryti?“
Tiek Rusijos ekspertai, tiek „New York Times“ kalbinti JAV ir sąjungininkų pareigūnai teigė, kad J. Prigožinas, regis, tikėjosi, jog didžioji Rusijos kariuomenės dalis susitelks jo pusėje, kai jo kolona pajudės Maskvos link.
J. Prigožinas dirbo su S. Surovikinu per Rusijos karinę intervenciją Sirijoje ir apibūdino jį kaip pajėgiausią Rusijos kariuomenės vadą. Buvę pareigūnai sakė, kad S. Surovikinas nepritarė V. Putino išstūmimui iš valdžios, bet, atrodo, sutiko su J. Prigožinu, kad S. Šoigu ir V. Gerasimovą reikia atleisti iš pareigų.
S. Surovikinas ir J. Prigožinas užsipuolė S. Šoigu ir V. Gerasimovą dėl Ukrainoje naudotos taktikos. Nors bendras Rusijos kariuomenės pasirodymas kare buvo plačiai išjuoktas kaip nesėkmingas, analitikai pripažino S. Surovikino ir J. Prigožino nuopelnus dėl kelių Rusijos laimėjimų.
