„Dar per anksti daryti galutinius vertinimus dėl to, kad J.Prigožinas persikėlė į Baltarusiją, ir greičiausiai dalis jo pajėgų taip pat bus dislokuotos Baltarusijoje“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams.
„Visiškai aišku tai, kad mes pasiuntėme aiškią žinią Maskvai ir Minskui, jog NATO yra tam, kad apsaugotų kiekvieną sąjungininką ir kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pridūrė jis po aštuonių NATO vadovų susitikimo Hagoje.
J.Stoltenbergas sakė, kad NATO susitars stiprinti savo gynybą per svarbų visų 31 NATO narės aukščiausiojo lygio susitikimą liepos 11 d. Vilniuje, Lietuvoje, kad būtų apsaugotos visos narės, ypač tos, kurios ribojasi su Baltarusija.
„Jau padidinome savo karinį buvimą rytinėje Aljanso dalyje ir būsimame aukščiausiojo lygio susitikime priimsime tolesnius sprendimus toliau stiprinti savo kolektyvinę gynybą, suteikdami daugiau aukštos parengties pajėgų ir daugiau pajėgumų“, – sakė NATO vadovas.
2022 m. vasario mėn. reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, NATO dislokavo tarptautines kovines grupes Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Jos papildo kitas keturias, 2017 m. dislokuotas trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant išplėsti NATO buvimą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Pirmadienį Vokietija pareiškė, kad yra pasirengusi prireikus nuolat dislokuoti savo pajėgas Lietuvoje.
Antradienį spaudos konferencijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo dėl rizikos, kad „Wagner“ naikintuvai bus dislokuoti Baltarusijoje.
„Jei „Wagner“ dislokuos savo serijinius žudikus Baltarusijoje, visoms kaimyninėms šalims iškils dar didesnis nestabilumo pavojus“, – sakė jis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė: „Tai tikrai rimta ir kelia didelį susirūpinimą, todėl turime priimti labai ryžtingus sprendimus. Reikia labai, labai griežto NATO atsakymo.“
Antradienį, po dramatiško savaitgalio „Wagner“ kovotojų sukilimo, sukėlusio iki šiol didžiausią grėsmę Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžiai, šios grupės bosas J.Prigožinas atvyko į Baltarusiją. V.Putinas sakė, kad „Wagner“ kovotojams taip pat bus pasiūlyta pasirinkti persikelti į šią šalį.
J.Stoltenbergas pridūrė, kad Vakarai „neturi nuvertinti Rusijos“, nepaisant savaitgalį kilusio chaoso, kuris tikriausiai pagilino nesutarimus. Jis sakė, kad labai svarbu ir toliau remti Ukrainą prieš Rusijos invaziją ir kad NATO sąjungininkės išsiaiškins kelią, kaip Kijevui tapti aljanso nariu.
Vakarienę surengęs Nyderlandų Ministras Pirmininkas Markas Rutte atmetė V.Putino teiginius, kad Vakarai nori, jog rusai žudytų vieni kitus. „Paneigiu vakarykštę V.Putino mintį, kad mes Vakaruose norime, jog Rusija nugrimztų į vidaus chaosą – priešingai, nestabilumas Rusijoje sukuria nestabilumą Europoje“, – sakė jis.
Pirmadienį J.Stoltenbergas sakė, kad artimiausiomis dienomis sušaukia skubų susitikimą, kad pabandytų įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos prisijungimo prie karinio aljanso, paskutinėmis pastangomis siekdamas, kad Šiaurės šalis liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Lietuvoje stovėtų greta sąjungininkių.
NATO plėtrai reikia vieningo visų narių pritarimo. Turkija kaltina Švediją, kad ji yra pernelyg atlaidi grupėms, kurios, Ankaros teigimu, kelia grėsmę saugumui, įskaitant kovingas kurdų grupuotes ir asmenis, susijusius su 2016 m. mėginimu įvykdyti perversmą.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
