Nepriklausoma Baltarusijos stebėsenos grupė „The Hajun Project“ antradienį citavo skrydžio sekimo duomenis, iš kurių matyti, kad „Wagner“ vado J.Prigožino lėktuvas pakilo iš Mačiuliščių aerodromo Baltarusijoje Rusijos link, skrido į Maskvą ir iškart išskrido į Sankt Peterburgą.
Buvęs rusų karininkas ir žinomas kritikas Igoris Girkinas teigė, kad J.Prigožinas grįžo į Rusiją derėtis su neįvardytais Rusijos pareigūnais ir „Wagner“ vadų taryba.
ISW negali nepriklausomai patvirtinti, ar J.Prigožinas iš tikrųjų grįžo į Rusiją, nei tariamo vizito detalių, tačiau analitikai svarsto, kad J.Prigožinas galėjo trumpam grįžti, kad aptartų tolesnes A.Lukašenkos suderėto sandorio detales.
Trečiadienį Rusijos šaltiniai toliau spėliojo apie šio sandorio ypatumus. Su „Wagner“ susijęs Rusijos karinis tinklaraštininkas paskelbė interviu su baltarusių „Wagner“ kovotoju, kuriame pastarasis teigė, jog „Wagner“ Baltarusijoje atvėrė „naują kovos kryptį“ ir kad kai kurie „Wagner“ kovotojai „dirbs Rusijoje“, o kai kurie „dirbs Baltarusijoje“.
Tačiau Rusijos opozicijos leidinys „Meduza“, remdamasis šaltiniu Rusijos gynybos ministerijoje, teigė, kad į Baltarusiją su Prigožinu vyko tik 1 tūkst. „Wagner“ kovotojų.
Baltarusijos opozicijos kanalas „Belamova“ papildomai teigė, kad birželio 27 d. palydovinėse nuotraukose matyti naujo karinio objekto statyba Osipovičių rajone, kurio birželio 13 d. nebuvo matyti, todėl manoma, kad šiose nuotraukose matyti, jog Baltarusijoje statoma „Wagner“ treniruočių stovykla.
Neaišku, ar karinio objekto statyba pasirodė prieš birželio 24 d. paskelbimą apie J.Prigožino ir A.Lukašenkos susitarimą, ir ISW negali nepriklausomai patvirtinti, ar objektas apskritai kaip nors susijęs su „Wagner“.
„Apsivalymas“ nuo nelojalių pareigūnų
Rusijos šaltiniai spėliojo, kad „Wagner“ maištas jau daro platų poveikį Rusijos vadovybės struktūrai. Žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad privačios karinės grupės sukilimas paskatino „plataus masto valymus“ tarp Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovaujančiųjų pareigūnų ir kad šiuo metu Rusijos gynybos ministerijoje atliekamas lojalumo „avarinis testas“.
Karinis tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) atlieka Rusijos karinės vadovybės, taip pat atskirų dalinių vadų patikrinimą. Jis teigė, kad Rusijos pareigūnai naudojasi gynybos ministerijos „neryžtingumu“ malšinant sukilimą ir „parama privačioms sukarintoms kompanijoms“ kaip pretekstu pašalinti iš pareigų „nepatinkantį“ personalą.
Tinklaraštininkas tikino, kad Rusijos oro desanto pajėgų vadas ir, kaip spėjama, karo Ukrainoje vado pavaduotojas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis iš generalinio štabo viršininko ir dabartinio karinių operacijų Ukrainoje vado armijos generolo Valerijaus Gerasimovo vado pareigas Ukrainoje perėmė nenurodytą dieną, bet greičiausiai po sukilimo.
Jis pabrėžė, kad V.Gerasimovas išsaugos generalinio štabo viršininko postą, bet nebebus atsakingas už Rusijos operacijas Ukrainoje. Kitas Rusijos šaltinis teigė, kad Rusijos generalinį štabą apėmė „įtarumo atmosfera“ ir kad V.Gerasimovo filialai kaltinami neryžtingumu ir nesėkmėmis, o jungtinės pajėgų grupės Ukrainoje vado pavaduotojo armijos generolo Sergejaus Surovikino filialai kaltinami bendrininkavimu sukilime.
Šiuos spėjimus skelbiantys šaltiniai ankstesniuose pranešimuose apie Rusijos vadovybės pasikeitimus iš esmės buvo tikslūs, nors tebesitęsiantys žmonių tinklų sutrikimai ir sunkios galimos pasekmės, susijusios su J.Prigožino ginkluotu sukilimu, gali turėti įtakos šių šaltinių tikslumui. Šiuo metu ISW negali patvirtinti nė vieno iš šių spėjimų apie vadovybės pokyčius, tačiau akivaizdu, kad ginkluotas sukilimas ir toliau turi didelių pasekmių informacinėje erdvėje.
S. Surovikinas sulaikytas?
Pranešama, kad trečiadienį Rusijos valdžios institucijos suėmė armijos generolą Sergejų Surovikiną, o tai gali reikšti, kad Kremlius ketina išvalyti gynybos ministeriją nuo nelojalių asmenų. Trečiadienį Rusijos opozicijos laikraštis „The Moscow Times“ pranešė, kad du gynybos ministerijai artimi šaltiniai patvirtino, jog Rusijos valdžia suėmė S.Surovikiną, nes jis per sukilimą nusprendė stoti J.Prigožino pusėn.
Tą pačia dieną JAV laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad JAV pareigūnai, informuoti apie JAV žvalgybos informaciją, teigė, jog S.Surovikinas iš anksto žinojo apie sukilimą, tačiau JAV žvalgyba vis dar bando išsiaiškinti, ar S.Surovikinas tiesiogiai rėmė J.Prigožino pastangas.
Neaišku, kas įvyko, kad S.Surovikinas buvo priverstas paraginti J.Prigožiną nutraukti sukilimą praėjus vos kelioms valandoms nuo jo pradžios, nors gali būti, kad jis taip pasielgė per prievartą, o ne palaikydamas Rusijos karinę vadovybę.
Jei Rusijos valdžios institucijos suimtų S.Surovikiną, tuomet Kremlius greičiausiai pasinaudos generolu ir su juo susijusiais asmenimis kaip atpirkimo ožiais, kad viešai paaiškintų, kodėl Rusijos kariuomenė ir vidaus saugumo aparatas prastai reagavo į sukilimą, ir pateisintų galimą Rusijos karinės vadovybės pertvarką, svarsto ISW.
Karo analitikai jau anksčiau rašė apie S.Surovikino ryškias sąsajas su „Wagner“ ir tariamą paramą grupuotei. S.Surovikinas yra pagrindinis kandidatas į atpirkimo ožius, nepriklausomai nuo to, kokią paramą jis iš tikrųjų suteikė sukilimui, teigia ISW.
Kliba invazijos vado kėdė
Tikėtina, kad Kremlius bandys subalansuoti norą sušvelninti plačiai paplitusią panieką gymybos ministerijos vadovybės veikėjams, kuri skatino „Wagner“ sukilimą, ir kartu stengsis nušalinti tuos, kurie galėjo simpatizuoti sukilimui.
Dalis promaskvietiškos ultranacionalistų bendruomenės ir Rusijos kariuomenė nuolat kritikavo V.Gerasimovą ir Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu dėl jų prasto vadovavimo karui Ukrainoje, o J.Prigožino deklaruojamas tikslas jėga pašalinti abu generolus rodo, kad Kremlius V.Gerasimovo ir S.Šoigu nepopuliarumą gali vertinti kaip tiesioginę grėsmę V.Putino gebėjimui išlaikyti pagrindinių rinkėjų ir kariuomenės palaikymą.
ISW anksčiau vertino, kad Kremlius tikriausiai bando duoti suprasti, jog S.Šojgu išlaikys savo postą, tačiau Kremlius dar nesiėmė panašių veiksmų V.Gerasimovui paaukštinti po sukilimo praėjus kelioms dienoms.
Kremlius gali bandyti numalšinti nepasitenkinimą gynybos ministerijos vadovybe mažindamas V.Gerasimovo vaidmenį operacijose Ukrainoje, nors labai tikėtina, kad jis bent nominaliai išlaikys karinių operacijų Ukrainoje vado pareigas ir ilgalaikį Generalinio štabo viršininko vaidmenį.
ISW jau anksčiau vertino, kad V.Gerasimovo pašalinimas iš bet kurių pareigų būtų pernelyg žalingas V.Putino ir gynybos ministerijos reputacijai. V.Putinas gali bandyti išvengti būsimų vadovybės pasikeitimų padarinių vis dažniau apdovanodamas vadus, kurių atsakomybė viršija jų oficialias pareigas.
Tikėtina, kad V.Putinas dar labiau skatinamas viešai nepakeisti V.Gerasimovo, nes baiminasi įteisinti maištą kaip sėkmingą šantažo priemonę. Spėjimai, kad V.Gerasimovo vaidmuo Ukrainoje mažėja, gali reikšti, jog V.Putinas nukreipia V.Gerasimovą kitoms pastangoms, užuot visiškai jį pažeminęs.
Tikėtina, kad V.Putinas vertina V.Gerasimovą pirmiausia už jo lojalumą, todėl, jei Kremlius nuspręstų pertvarkyti Rusijos karinę vadovybę, jis gali pavesti V.Gerasimovui atlikti personalo pokyčius gynybos ministerijoje, orientuotus į lojalumą, mano kariniai analitikai.
ISW svarsto, kad Kremlius galėjo pasirinkti M.Teplinskį faktiniu karo Ukrainoje vadu, nes, kaip pranešama, jis yra labai populiarus tarp Rusijos eilinių ir Rusijos ultranacionalistų bendruomenės.
2023 m. žiemą M.Teplinskis anksčiau vadovavo pajėgoms kartu su „Wagner“ Bachmuto apylinkėse, tačiau iš karto nėra aišku, ar M.Teplinskis apskritai palaikė grupuotę, kaip, kaip pranešama, tai darė S.Surovikinas, o per ginkluotą sukilimą M.Teplinskis tylėjo.
M.Teplinskis, kaip pranešama, vasario pabaigoje tiesiogiai V.Putinui išreiškė nepasitenkinimą dabartine karine vadovybe, o 2023 m. balandį užėmė vadovaujantį karinės vadovybės postą ir tapo vienu ryškiausių prieš V.Gerasimovą nusistačiusių vadų, neskaitant S.Surovikino.
M.Teplinskis esą vadovauja fronto sektoriams, kuriuose Rusijos pajėgos šiuo metu ginasi nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų, ir spėlionės dėl jo de facto paskyrimo bendruoju invazijos vadu gali reikšti, kad Kremlius siekė apdovanoti M.Teplinskį už doktrininių Rusijos gynybinių operacijų priežiūrą šiose fronto srityse arba rasti viešą karo veiksmų veidą, kuris galėtų pretenduoti į nuopelnus už tai, kad parodė bent pagrindinę karinę kompetenciją, kad atsvertų ar atitrauktų dėmesį nuo atgarsio, kurio J.Prigožinas sulaukė dėl Bachmuto užėmimo.
Kremlius gali nuspręsti paskirstyti atsakomybę už vadovavimą Ukrainoje taip, kad Rusijos kariuomenės pareigūnai privačiai pripažintų, jog karo veiksmus Ukrainoje kontroliuoja prieš V.Gerasimovą nusistačiusi figūra, o Kremliui nereikėtų to pripažinti viešai.
Tikėtina, kad Kremliui bus sunku rasti pusiausvyrą tarp nepasitenkinimo gynybos ministerija malšinimo ir jos valymo nuo nelojalių figūrų, neprieštaraujant savo retorikai ir veiksmams. Jei jam bus per sunku rasti pusiausvyrą, jis gali nuspręsti siekti tik vieno iš šių tikslų. Tokiu atveju Kremlius beveik neabejotinai pasirinks nelojalių veikėjų valymą, neatsižvelgdamas į nuolatinį pyktį gynybos ministerijos vadovybei, samprotauja ISW analitikai.
Ieško atpirkimo ožių
Tuo tarpu Rusijos šaltiniai teigė, kad Kremlius baudžia Rusijos pajėgas, kurios, jo manymu, nesugebėjo sureaguoti į sukilimą. Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos lakūnams, atsisakiusiems smogti „Wagner“ konvojams, ir Rusijos pasieniečiams, atsisakiusiems atidengti ugnį į „Wagner“ kovotojus, dabar gresia neįvardytas baudžiamasis persekiojimas.
Kremlius gali bausti žemesnio rango Rusijos kariškius, kad sukurtų papildomų atpirkimo ožių dėl atsako į sukilimą, nors atsisakymas paklusti teisėtiems ir tiesioginiams įsakymams bet kurioje kariuomenėje būtų pagrindas karo lauko teismui, o įsakymas šaudyti į ginkluotame sukilime dalyvaujančias pajėgas greičiausiai būtų teisėtas. ISW šiuo metu negali patvirtinti šių karo tinklaraštininkų teiginių.
Pranešama, kad Rusijos Dūma svarsto papildomas priemones, kuriomis siekiama padidinti informacinės erdvės kontrolę ir skatinti plačių interneto bendruomenių savicenzūrą. Birželio 27 d. Valstybės Dūmos švietimo komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Jana Lantratova pareiškė, kad Valstybės Dūma siūlys paskirti instituciją, „įgaliotą stebėti tinklaraštininkų veiklą“.
J.Lantratova taip pat pareiškė, kad Dūmos deputatai pateiks papildomą įstatymo projektą dėl tinklaraštininkų registravimo kaip „masinės informacijos priemonių“, kuriame būtų apibrėžtos tinklaraštininkų teisės ir pareigos.
Nors pranešimuose apie šį įstatymo projektą kariniai korespondentai ar kariniai tinklaraštininkai nenurodomi, tikėtina, kad kariniai tinklaraštininkai pateks į plačiąją „tinklaraštininkų“ kategoriją ir jiems bus taikomas griežtesnis reguliavimas ir kontrolė pagal siūlomą stebėsenos instituciją ir iš to išplaukiantį įstatymo projektą.
ISW jau anksčiau rašė apie Rusijos valdžios institucijų pastangas griežtinti karinių tinklaraščių autorių ir karinių komentatorių cenzūrą. Dūma galėjo pasiūlyti šį įstatymą naudoti plačią „tinklaraštininko“ kategoriją, kad nesulauktų konkretaus karinių tinklaraščių autorių, kurie liepos 28 d. iš esmės nekomentavo šių atnaujinimų, pasipiktinimo.
Parengta pagal ISW inf.
