Apie provokacijas vėliau, savo vakariniame liepos 4-osios dienos kreipimesi, kalbėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Galbūt tam, kad imituotų smūgį į jėgainę. Galbūt jie (Rusijos pajėgos – red.past.) turi kokį nors kitą scenarijų. Tačiau bet kuriuo atveju pasaulis tai mato. Radiacija kelia grėsmę visiems pasaulyje.“
Po V.Zelesnkio kaltinimų, kad Rusijos pajėgos ant Zaporožės AE stogo padėjo sprogmenų, Rusijos branduolinės energetikos pareigūnas pareiškė, kad Ukraina liepos 5-osios vakarą neva pradės objekto puolimą.
Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą, o Vakaruose didėjant nuogąstavimams tiek dėl Zaporožės AE saugumo, tiek dėl galimo Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimo, antradienį „Financial Times“ paskelbė, kad Kinijos prezidentas, artimas Rusijos sąjungininkas, Xi Jinpingas dar anksčiau perspėjo Vladimirą Putiną dėl branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainoje grėsmės.
Vienas iš Kinijos vyriausybės patarėjų „Financial Times“ pažymėjo, kad Rusijos branduolinis smūgis Ukrainai ar vienai iš jos sąjungininkių Europoje sukeltų pavojų, jog žemynas gali atsigręžti prieš Kiniją, o nuolatinis Pekino spaudimas užkirsti kelią tokiam veiksmui galėtų padėti pagerinti santykius su žemynu.
V. Zelenskio patarėjas A.Jermakas savo „Telegram“ kanale rašė, kad tokia Kinijos pozicija dėl bet kokios galimos branduolinės grėsmės yra itin „svarbi“ Kijevui. Tuo metu Kremliaus atstovas neigė pranešimus, kad Kinijos prezidentas perspėjo V.Putiną dėl esamos branduolinės grėsmės.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja Diena“ komentuodamas Xi Jinpingo išsakytą asmeninį perspėjimą V.Putinui ir grėsmes Zaporožės AE, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pabrėžė, kad Kinijos vadovas daro didelę įtaką Rusijai, todėl galima tikėtis, kad Kremlius to neignoruos.
„Aš manyčiau, kad V.Putinas turėtų būti suinteresuotas negadinti santykių su Kinija. Kartu tai yra gera žinutė ir mums, nes dabar yra žinoma, kad Zaporožės AE užminuota. Vakar Ukrainos pusė pranešė, kad yra didelė tikimybė, jog ji bus sprogdinama šiomis dienomis, prieš NATO samitą, kuris įvyks Vilniuje. Taip, kad tikėkimės, kad V.Putinas arba jo parankiniai nepasiryš šitam žingsniui“, – laidoje „Nauja Diena“ kalbėjo jis.
Eksperto teigimu, Zaporožės AE sprogdinimas didelės įtakos karo Ukrainoje eigai nepadarytų. Tai veikiausiai užvilkintų Ukrainos kontrpuolimo operacijas, panašiai, kaip buvo Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo atveju. Kijevo pajėgoms tuo metu teko dalį pajėgų atitraukti tam, kad būtų tinkamai suvaldyta situacija užtvindytose zonose.
V.Malinionio vertinimu, jei Rusija vis dėlto pasiryš įvykdyti teroristinį aktą elektrinėje, ji veikiausiai naudos tą pačią taktiką, kaip ir sprogus Kachovkos užtvankai, – kaltins Ukrainos pusę.
„Tai, matyti, būtų panaši elgsena ir dabar. Tas scenarijus jų yra atidirbtas, jie visada padaro, o paskui apkaltinta kitą pusę“, – teigė jis.
Atsargos pulkininkas pažymėjo, kad Zaporožės AE sprogimo atveju teritorija būtų užteršta 30 km spinduliu, tačiau debesys su branduoline radiacija pasklistų ir toliau.
Lrytas.lt primena, kad Zaporožės atominė elektrinė yra didžiausia Europoje branduolinė jėgainė esanti Enerhodaro mieste, Zaporožės srityje, Ukrainoje. Rusijos pajėgos elektrinę užėmė dar 2022 metų kovo 4 d.
„Viskas labai priklausytų nuo oro sluoksnių ir vėjų krypties bei kaip juda atmosferiniai sluoksniai. Tai, be abejo, tokioms valstybėms kaip Turkija, kitoms aplink Juodąją jūrą esančioms valstybėms, įskaitant ir tą pačią Rusiją, tai neturėtų patikti ir, aišku, kad jos turėtų reaguoti. <...> būtų labai įdomu sužinoti, kokia Turkijos pozicija, bet jie kol kas apie tai garsiai nešneka.
Bet aš tikiu, kad neviešai arba tiesioginiais savo kanalais valstybės, kurios gali, tam tikras žinutes ir spaudimą Rusijai daro. Tai šiuo atveju, kad Kinija prisijungė prie tų valstybių, kurios nenori, kad Rusija toliau terorizuotų branduoliniu ginklu, manau, yra gerai. Tai padidina šansą, kad tas scenarijus nebus judintas <...>“, – sakė jis.
V.Putino stipraus lyderio įvaizdis smarkiai smuko, ypač po „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maršo į Maskvą. V.Malinionio nuomone, dėl šios priežasties, tikimybė, kad branduolinis ginklas arba branduolinės elektrinės sprogdinimas gali įvykti, dar labiau sumažėja.
Rusijoje vykdoma jėgos struktūrų ir vadovybių reorganizacija rodo, kad nepasitikima ir nėra užtikrinama, kad panašaus bandymų maištauti ar įvykdyti perversmą nebus. Pasak eksperto, kai V.Putino galia susilpnėjusi, nukenčia ir visa valdymo grandinė.
„Tokioje aplinkoje sprendimai gali būti reikalingi, tačiau nepriimami, jie gali būti vilkinami ir netgi ignoruojami. V.Putinas negali būti tikras, kad, pavyzdžiui, jeigu jis duos įsakymą panaudoti branduolinį ginklą, kad jis ir bus įvykdytas.
Jeigu jis nebus įvykdytas, praktiškai V.Putino autoritetas gali totaliai žlugti. Tai vien dėl to, kad jis nežino, ar jis bus įvykdomas, jis gali nerizikuoti to daryti“, – dar vieną aplinkybę, dėl kurios Rusija gali nesprogdinti Zaporožės AE, įvardijo atsargos pulkininkas.
Ekspertas pažymėjo, kad totalitarinėse valstybėse beveik neįmanoma kažkuo pasitikėti, nes veikimo šaltinis ne ideologija, o nauda ir pinigai. Taigi Kremliaus tikslas – ypatingai svarbiose ir didelės atsakomybės reikalaujančiose pozicijose turėti patikimus asmenis. Šiam tikslui pasiekti reikia daug laiko, tačiau, anot atsargos pulkininko, V.Putinas tam pasitelkia represijų mechanizmą.
