Šalia Rusijos konsulato Suomijos Alando salose, viduryje Baltijos jūros, susirinko dvidešimt vietinių gyventojų, kurie laikė plakatus, vėliavas, kai kurie atsivedė šunis.
Susirinkusieji dainavo dainas ir protestavo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Kartu bandyta atkreipti dėmesį į vietinę problemą – siekiama pagerinti vietos saugumo situaciją.
„Esame čia, kad parodytume savo palaikymą ukrainiečiams, pasibjaurėjimą karu ir išreikšti pačių baimes“, – teigė Mosse Wallen, buvęs žurnalistas, kuris vadovavo protesto dainoms.
Vietiniai gyventojai žino, kad jų salos yra strategiškai svarbioje vietoje. Dėl savo unikalios pozicijos, jos ne kartą gavo dėmesio iš artimų užsienio galių, o dažniausiai – iš Rusijos.
Šiuo metu tarptautiniai susitarimai draudžia bet kokią šios teritorijos militarizaciją.
Darbą pradėjus naujai vyriausybei, kuriai vadovauja Petteri Orpo ir jo partija „Nacionalinė Koalicijos Partija“ (NCP), vis dažniau klausiama, kaip bus atsižvelgta į Alando gyventojų baimes, atsižvelgiant į intensyvėjančią Rusijos agresiją.
P. Orpo nepanoro pateikti komentarų dėl Alando teritorijos militarizacijos, tačiau sklando gandai, kad jo vadovaujamai NCP viduje irgi kilo klausimų dėl status quo.
Buvęs Suomijos žvalgybos vadovas Pekka Toveri, kuris pateko į parlamentą su NCP per balandį vykusius rinkimus, teigė, kad Alando demilitarizacija turėtų baigtis.
„Tai palengvintų mūsų situaciją, ypač jei reikėtų veikti greitai. Tuo pačių būtų pagerintas Alando gyventojų ir mūsų pačių saugumas, jei situacija imtų blogėti“, – tvirtino P. Toveri Suomijos laikraščiui „Hufvudstadsbladet“.
Alando salos – tai raktas
Tuo tarpu Švedijai priklausančioje didelėje saloje Gotlande jau yra dislokuotas naujas kariuomenės pulkas. Ten taip pat stovi ir naujai pastatyti garažai, kuriuose – tankai. O salos vakariniame krante paruošta teritorija, skirta paradams.
Tačiau Alando salyne, kuris priklauso Suomijai, 7000 salų teritorijoje nėra nei vieno kario ar karinių objektų, tad kariškiai negali nei jose patruliuoti, nei mokytis.
Baltijos jūra yra reikšmingas vandens kelias kai kurioms NATO šalis, tarp jų Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tačiau teritorija strategiškai svarbi ir Rusijai, ypač Sankt Peterburgo miestui bei Kaliningradui, kuriame yra didžiulis uostas.
Manoma, kad jei Alando salynas būtų militarizuotas kai Gotlandas, tai leistų pilnai kontroliuoti Baltijos jūrą.
Suomijos sprendimas demilitarizuoti Alandą pagrįstas dvejais tarptautiniais susitarimais, kurie užtikrina archipelago demilitarizacijos statusą. Buvo manoma, kad jei salos nebus ginkluotos, jų niekas ir nepuls.
Tačiau Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir taip pamynus bet kokius tarptautinius teisės aktus, kai kurie suomiai nori, kad Suomijos valdžia dar kartą peržvelgtų Alando salyno įsipareigojimus, dėl kurių apribojamas šių šalies teritorijų saugumas.
Prieš metus vykdyta apklausa parodė, kad 58 proc. suomių norėtų matyti kariškius Alando salose. 16 proc. tam prieštarautų, o 28 proc. neturi nuomonės.
„Manau, kad kariuomenei turėtų būti suteiktos galimybės bent jau vykdyti čia pratybas“, – teigė Jonas Backas. Vyras neseniai subūrė kariuomenės rezervistų, kurie gyvena salose, savanorių asocijaciją.
„Neteisinga, kad tie, kuriems gali tekti ginti salas karo atveju, net neturi galimybės tam pasiruošti“, – sake J. Backas.
Karas ir taika
Mariehamno kultūriniame istorijos muziejuje galima pamatyti Alando salyno praeitį.
Viename iš paveikslų vaizduojamas įvykis, kuomet 1809 m.Švedija neteko Suomijos žemių, įskaitant ir Alando archipelago. Tuomet Rusija, kuri laimėjo konfliktą, išvarė švedus iš šių teritorijų.
Tolimesniais metais Rusija stiprino savo pozicijas Alando salyne. Tam buvo pastatytas Bomarsundo tvirtovė, į rytus nuo Mariehamno. Tačiau per Krymo karą, kuris vyko 1853–1856, britų laivynas sunaikino Bomarsundo tvirtovę tam, kad sutrikdytų atsargų tiekimą į priešakines Rusijos fronto linijas.
Galiausiai buvo susitarta nutraukti konfliktą. Rusija pažadėjo neatsatyti Bomarsundo tvirtovės, o 1856 metais Alando salynas buvo demilitarizuotas, dėl įvykusios Alando Konvencijos.
Kai Suomija paskelbė nepriklausomybę nuo griūvančios Rusijos imperijos 1917 metais, Helsinkis pažadėjo laikytis konvencijos nuostatų ir 1921 metais pasirašė naują sutartį, pratęsiančią įsipareigojimus.
Per tolimesnį laikotarpį paplito idėjos, kad Alando salynas turi likti demilitarizuotas taikos metu, o karo metu likti neutralus. Tai tapo esmine salyno gyventojų identiteto dalimi, vietiniai net pradėjo archipelago vadinti „taikos salomis“. Gyventojams pritarė ir šalies valdžia.
Simbolinis konsulatas
Suomija turi bendrą sieną su Rusija, šioji yra 1340 km ilgio. Iš Rusijos vis pasigirsdavo grasinimai imtis „karinio ir techninio atsako“, nes Suomija pateikė prašymą prisijungti prie NATO, kartu su Švedija. O praėjusį lapkritį susprogdintas „Nord Stream“ dujotiekis priminė, kaip svarbu kontroliuoti Baltijos jūrą.
Šių metų pradžioje suomiai ir kai kurios kitos šiaurės šalys pastebėjo, kad Baltijos jūroje pasirodė rusų laivai. Paaiškėjo, kad šie rinko žvalgybinę informaciją Rusijos kariuomenei.
Tęsiantis karui Ukrainoje, Rusijos konsulatas Mariehamne tapo dėmesio centru dėl vietinių sukilusios paniekos Maskvos vykdomam karui. Šis Rusijos konsulatas turi užtikrinti, kad sutarties, kurią pasirašė Sovietų Sąjunga ir Suomija 1940 metais dėl Alando demilitarizacijos, būtų laikomasi.
Šalia Rusijos konsulato Mariehamne buvo iškelta Ukrainos vėliava. Taip išreiškiamas palaikymas Ukrainai, o Rusija raginama nutraukti karo veiksmus.
Pradėti rinkti parašai peticijai, kuria reikalaujama nugriauti Rusijos konsulatą. Kol kas surinkti net 35 tūkstančiai parašų. Tai kiek daugiau nei visa Alando salyno populiacija.
Gegužės pradžioje, Rusijos užsienio reikalų ministerija pateikė skundus dėl vandalizmo aktų prieš Mariehamne stovintį konsulatą. Tarp skundų ir toks, kuriame teigiama, kad į pastatą buvo mestas „didelį garsą sukeliantis sprogmuo“.
Keliamas klausimas, ar priešiškai Rusijos atžvilgiu nusiteikusių gyventojų nuotaikų užteks paveikti Suomijos lyderius ir nutraukti Alando demilitarizaciją. Tikimasi, kad tai padarys nauja Helsinkio vyriausybė.
Prie konsulato Mariehamne garsiai skambėjo protesto dainos, kuriomis reikalauta nutraukti karą Ukrainoje. Skambėjo ir dainos, kuriose gyventojai išreiškė norą ir patys būti laisvi.
„Stovime savo žemėje, čia norime gyventi laisvi“, – dainavo protestuotojai.
Parengta pagal politico.eu.
