„Anksčiau turėjome laiko (įvykdyti užsakymus – red.past.), bet neturėjome pinigų (užsakymų – red.past.). Šiandien turime pinigų, bet neturime laiko“, – sakė „BAE Systems Hägglunds AB“ vadovas Tommy Gustafsson-Rask.
Leidinyje pažymima, kad šiuo metu Europos gynybos rangovai yra užversti užsakymais viskam – nuo amunicijos iki kovinių mašinų, tačiau vis dar bijo investuoti į gamybos pajėgumų plėtrą po to, kai kelis dešimtmečius iš eilės turėjo nutraukti gamybą dėl gynybai skirtų užsakymų stokos.
Šiai dienai Europos įmonėms tenka atlikti iš karto kelias svarbias užduotis: skubiai aprūpinti ginklais kariaujančią Ukrainą, kur užsitęsęs karas sparčiai eikvoja sąjungininkų turimas ginklų atsargas, kompensuoti ir padidinti pačių Europos kariuomenių atsargas ir užtikrinti papildomų NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurios bus padidintos septynis kartus iki 300 tūkst. karių, dislokavimą.
Anksčiau Europos šalys dažnai pasikliaudavo Jungtinių Amerikos Valstijų karinio pramoninio komplekso gamybiniais pajėgumais, tačiau dabar jis užsimtas Pentagono užsakymų vykdymu, kuris susiduria su artilerijos stoka ir jau buvo priverstas siųsti kasetinę amuniciją į Ukrainą.
Pasak „Bloomberg“, Europos gynybos bendrovės dabar laukia garantijų dėl būsimų užsakymų, kad išvengtų nuostolių po didelių investicijų į naujas dirbtuves ir gamyklas.
„Pramonės atstovai baiminasi, kad jie išplės gamybą tik tam, kad po trejų ar penkerių metų, kai bus atidarytos naujos gamyklos, paaiškėtų, jog nėra paklausos“, – rašoma „Bloomberg“ straipsnyje, primenant, kad Europos vyriausybės anksčiau nesilaikė įsipareigojimų didinti karinį biudžetą.
Anot vieno Europos diplomato, kai kurios vyriausybės vis dar nesiryžta pasirašyti ilgalaikių ginkluotės sutarčių, nes nėra tikros, ar jų prireiks ateityje. „BAE Systems“ pažymėjo, kad dėl išaugusios jų produkcijos paklausos išryškėjo kliūtys tiekimo grandinėje, todėl gerokai pailgėjo pristatymo terminai, ypač šarvuotų kovos mašinų.
Šiuo metu tiekimo terminas yra septyneri metai – daugiau nei tris kartus ilgesnis nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai reiškia, kad šiandien užsakyta šarvuotoji transporto priemonė klientui bus pristatyta ne anksčiau kaip 2030 m.
Gynybos sektorius susiduria ir su daugybe kitų kliūčių, trukdančių plėsti gamybą. Be ribotų kvalifikuotos darbo jėgos išteklių ir tam tikrų komponentų trūkumo, jiems taip pat trukdo biurokratinės kliūtys gauti reikiamus leidimus. Pramonės atstovai taip pat skundžiasi, kad kai kurie bankai nenori skolinti gynybos sektoriui, bijodami susigadinti savo reputaciją.
Daugelio pramonės atstovų nuomone, realybė yra tokia, kad net ir gavus daugiau užsakymų ir įmonėms jau plečiant gamybos pajėgumus, prireiks ne vienerių metų, kad Europa galėtų patenkinti dabartinę paklausą, palyginti su po Šaltojo karo išlaidas mažinusiu kariniu-pramoniniu kompleksu.
Daugelio pramonės atstovų nuomone, realybė yra tokia, kad net ir gavus daugiau užsakymų ir įmonėms jau plečiant gamybos pajėgumus, prireiks ne vienerių metų, kad Europa galėtų patenkinti dabartinę paklausą, palyginti su po Šaltojo karo išlaidas mažinusiu kariniu-pramoniniu kompleksu.
Pažymima, kad Vokietijos įmonė „Rheinmetall“ per artimiausias 12 savaičių Ukrainoje atidarys šarvuotų transporto priemonių gamyklą, nepaisydama kitų Vakarų gynybos bendrovių susirūpinimo dėl to, kad šalis, kaip pranešama, kariauja su Rusija.
Birželio mėnesį Ukraina pagamino daugiau minosvaidžių ir artilerijos sviedinių nei per visus praėjusius metus. Pasak strateginės pramonės ministro Oleksandro Kamyšino, gamyba pradėta plėsti nuo artilerijos ir minosvaidžių sviedinių, nes jie atlieka svarbų vaidmenį kare.
