„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs V.Malinionis iš ėsmės pakeis saugumo sitauciją Baltijos jūros regione.
„Švedijos priėmimas į Aljansą yra labai svarbi žinia, nes Švedija yra valstybė, kurią priėmus, Baltijos jūra bus visiškai uždaryta į NATO valstybių glėbį, o Rusijai beliks su tuo susitaikyti. Švedijos prisijungimas yra be galo svarbus, kadangi tai yra labai išvystyta valstybė, turinti gerą gynybos pramonę bei didelį potencialą atkurti savo kariuomenę ir taip ženkliai prisidėti prie bendro regiono saugumo“, – pažymėjo karybos ekspertas.
Anot V.Malinionio, Švedijai tapus NATO nare, su Rusija didžiausią sausumos sieną turinti Suomija imsis iniciatyvos dar labiau sustiprinti Šiaurės Europos bei Baltijos jūros regiono apsaugą.
„Tikiu, kad Suomijos atstovai, kurie šiandien dalyvauja NATO viršūnių susitikime kaip Aljanso nariai taip pat turės naujų idėjų ir iniciatyvų, kurios irgi padės paspartinti saugumo vystymo procesus“, – sakė jis.
Švedijos karinis potencialas
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad po Šaltojo karo sumažinusios savo ginkluotąsias pajėgas Švedijos karinis potencialas šiandien nėra įspūdingas, tačiau netrukus tai pasikeis – šalies pajėgumai netolimoje ateityje gali išaugti net du kartus.
„Šiai dienai jos kariuomenė nėra didelė, jie išformavo savo turimas pajėgas, kurias turėjo Šaltojo karo metu – kaip ir daugelis Europos valstybių, jie perėjo prie ekspedicinių pajėgų formavimo, t.y. nedidelės kariuomenės, tad šiandien jos pajėgos nėra didelės ir neturi didelio rezervo, tačiau ji turi didelę patirtį bei istorinę atmintį ir, manau, kad procesai jau yra prasidėję, ir kai Švedija taps NATO nare, tie procesai turėtų dar paspartėti ir jų pajėgumas per kelis metus turėtų padvigubėti“, – aiškino V.Malinionis.
Taigi didžiausią reikšmę Vilniuje prieitas susitarimas turės Baltijos jūros regiono saugumui.
„Tai reiškia, kad beveik visi Baltijos jūros krantai priklauso NATO valstybėms ir ta teritorija bus naudojama saugumui užtikrinti. Tai yra ir jūros komponentas, ir oro komponentas ir visi kiti komponentai, įskaitant kibernetinį saugumą. Jei to prireiks, visos salos ir pakrantės bus įtrauktos į NATO planus ir panaudojamos tiems planas įvykdyti“, – pridūrė Lieutvos kariuomenės atsargos pulkininkas.
Nauja karinė parama Ukrainai
Prancūzija anksčiau antradienį paskelbė perduosianti Rusijos užpultai Ukrainai ilgojo nuotolio raketų „Scalp“. Valstybės vadovas Emmanuelis Macronas šia žinia pasidalino atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kuriame didžiulis dėmesys skiriamas Ukrainos kovai su Rusijos vykdoma visapusiška invazija.
V.Malinionio vertinimu, tokio tipo karinė parama šiuo metu Ukrainai ypač svarbi – šaliai vykdant kontrpuolimą prieš agresorę Rusiją – Kijevas privalo išlaikyti operacijų tempą, todėl vertina viską, ką gali gauti iš savo sąjungininkų vakaruose, ypač, kai kalbama apie pažangias ilgojo nuotolio raketas.
„Tai yra labai aktualu, nes ukrainiečiai dabar vykdo kontrpuolimo operacijas ir pamažu intensyvina savo operacijas, todėl, be abejo, jiems reikia daug amunicijos ir daug ginkluotės tam, kad išlaikyti tempą ir sėkmę. Mūsų tikslas yra, kad ukrainiečiai atsiimtų Rusijos užgrobtą teritoriją ir užbaigtų karą savo pergale ir tam, kad ta pergalė būtų pasiekta, mes turime jiems padėti ir duoti tų ginklų, kurių jiems reikia labiausiai.
„Įvykus kuliminacijos momentui, kai jie nebaglės pulti toliau ir vykdyti kontrpuolimo operacijų, svarbu, kad kovos nusikeltų kuo toliau ir kad būtų atsikovota kuo didesnės teritorijos. Tad šiandieninė parama, įskaitant ir kasetinę amuniciją, kurią JAV pažadėjo suteikti Ukrainai, manau, yra labai svarbi tam, kad būtų išlaikytas momentas ir tam, kad nebūtų prarastas tempas“, – apie naujausią Vakarų partnerių paramą Ukrainoje, kurios Kijevas po susitikimo Vilniuje turėtų sulaukti dar daugiau, kalbėjo V.Malinionis.
Papildomos pajėgos Latvijoje
Kanada pirmadienį pažadėjo padvigubinti NATO pajėgų buvimą Latvijoje ir dislokuoti iki 1 200 karių, kad būtų galima apsaugoti pažeidžiamą Baltijos regioną nuo bet kokios potencialios Rusijos agresijos.
Nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą nuo Ukrainos, NATO aljansas Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – įsteigė tarptautines kovines grupes po maždaug 1 000 karių. Šios kovinės grupės sukonfigūruotos taip, kad konflikto atveju veiktų kaip užnugaris didesnėms pajėgoms.
„Tai yra mūsų regiono stiprinimas. Dabar yra dėliojami nauji NATO planai, o galbūt net jau ir patvirtinti ir, matyt, tie pajėgumai yra reikalingi tam, kad atitiktų tų planų sumanymą. Kadangi mus supančios Baltarusija ir Rusija yra absoliučiai neprognozuojamos ir jų keliamas pavojus kol kas nemažėja, rytinį NATO flangą tikrai reikia stiprinti, todėl šis Kanados sprendimas yra labai sveikintinas“, – Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime išsakytą Kanados premjero žinutę dėl karinių pajėgų stiprinimą Latvijoje kalbėjo karybos ekspertas.
V.Malinionis pridūrė, kad tai dalis pastangų, kuriomis yra nuosekliai didinamas rytinio NATO flango saugumas ir parengtis. Šių pastangų dalis yra ir neseniai Vokietijos išsakytas pažadas Lietuvoje dislokuoti papildomą NATO karių brigadą.
Ekspertas patikino, kad naujausi sprendimai dėl rytinės NATO sienos saugumo stiprinimo didinant NATO buvimą Baltijos šalyse iš esmės padidins grėsmių atgrasymo potencialą.
„Pačios Latvijos karinis potencialas yra mažesnis nei Lietuvos. Jų pagrindinė gynybinė jėga yra Nacionalinė gvardija, žinoma, jie turi ir reguliariuosius vienetus. Pagal savo teritoriją jie tikrai gali atlikti savo funkciją, o dar sustiprinus šią teritoriją kitų NATO valstybių pajėgomis, ta atgrasymo funkcija gerokai padidėja.
Juo labiau reikėtų prisiminti naujus planus pagal, kuriuos bus stiprinamas ir oro gynybos elementas pasirašant sutartį tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrų. Tai irgi prisidės prie atgrasymo bei prie savalaikio reagavimo galimybių“, – reziumavo V.Malinionis.
