Ankstyvą antradienį ukrainiečių raketa pataikė į viešbutį pakrantės mieste Berdianske, kurį buvo užėmusi Rusijos kariuomenė.
Vienas iš daugelio aukų buvo generolas leitenantas Olegas Cokovas, Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas ir viena svarbiausių figūrų Rusijai ginant okupuotas Pietų Ukrainos teritorijas. Manoma, kad jis buvo aukščiausio rango iš maždaug 10 iki šiol per karinę kampaniją Ukrainoje žuvusių Rusijos generolų.
Atrodo, nebuvo paslaptis, kad 58-oji jungtinė rusų ginkluotųjų pajėgų armija savo būstine buvo paskelbusi „Diunos“ viešbutį, tačiau O.Cokovas vis tiek persikėlė būtent į jį. Maža to, praėjusį rudenį jis buvo sunkiai sužeistas per ukrainiečių smūgį netoli Svatovės.
58-oji armija yra labai svarbus komponentas ginant fronto linijas vakarinėje Zaporožės srityje, kur Ukrainos pajėgos bando pasiekti proveržį kontrpuolime.
Tačiau tai dar ne viskas.
Vėlų trečiadienio vakarą pasirodė 58-ojo būrio vado generolo majoro Ivano Popovo keturių minučių trukmės garso pranešimas, kuriame jis piktinosi Rusijos karinės vadovybės išdavyste ir trūkumais, dėl kurių jo kariai masiškai žūsta.
Savo pranešime jis teigė, kad Rusijos gynyboje yra didelių trūkumų, kuriuos ukrainiečiai akivaizdžiai stengiasi išnaudoti, taikydami pertvarkytą metodą, kuriuo pabrėžiamas tolimojo šaudymo prieš Rusijos užnugario pozicijas principas.
I.Popovas sakė, kad jis iškėlė klausimus dėl „kontratakos ugnies trūkumo“, artilerijos žvalgybos postų nebuvimo ir masinių „mūsų brolių žūčių bei sužeidimų nuo priešo artilerijos“.
„Taip pat iškėliau daug kitų problemų ir visa tai išsakiau aukščiausiu lygiu“, – pridūrė jis.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW), I.Popovo skundai gali atskleisti svarbias rusų problemas – kad jiems „trūksta operatyvinių rezervų, kurie leistų vykdyti personalo, ginančio nuo ukrainiečių kontrpuolimų, rotaciją, ir kad rusų gynybinės linijos gali būti trapios“.
Tačiau I.Popovas dar nebaigė. Toliau savo kalboje jis, atrodo, tęsė aršų puolimą prieš Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos negalėjo pralaužti mūsų kariuomenės iš priekio, bet mūsų vyriausiasis vadas smogė mums iš užnugario, klastingai ir niekšiškai nukirsdamas galvą sunkiausiu ir įtempčiausiu momentu“, – dėstė I.Popovas.
Į savo nusiskundimus jis įtraukė ir rusų gynybos ministrą Sergejų Šoigu. „Matyt, vyresnieji vadai pajuto manyje pavojų ir greitai, per vieną dieną, sugalvojo įsakymą gynybos ministrui, pašalino mane iš įsakymo ir manimi atsikratė“, – sakė atleistas Rusijos generolas.
„Milžiniška palaikymas“
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigia, kad tiek O.Cokovas, tiek I.Popovas buvo gabūs kariai, įkvėpę savo vyrų lojalumą. 51 metų O.Cokovas buvo kylanti Rusijos kariuomenės žvaigždė. 2021 m. jis kalbėjo Kremliuje vykusioje ceremonijoje, skirtoje kariuomenės kadetams, kurioje dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Populiarus rusų karo tinklaraštininkas slapyvardžiu „Rybar“ ilgame komentare pažymėjo, kad „O.Cokovas mėgaujasi milžinišku personalo palaikymu: fronto linijos kovotojus labai demoralizavo žinia apie paprasto ir aiškaus, sąžiningo generolo O.Cokovo atleidimą“.
Tuo tarpu paskutiniai ir vieninteliai pozytyvūs I.Popovo, kaip vado, žodžiai jo pagiežingoje kalboje buvo skirti jo kariams. „Labos nakties, mano mylimi gladiatoriai, mylimi giminaičiai, viena šeima, – sakė jis. – Aš visada esu jums prieinamas. Man garbė stovėti su jumis vienose gretose.“
Prarasti ištikimybę įkvepiančius vadus yra ne tik nerūpestinga. Tai potencialiai pavojinga.
Ir nėra taip, kad 58-ojo būrio kančios būtų pavieniai pavyzdžiai. Birželio pabaigoje įvykęs „Wagner“ maištas sukėlė Kremliui abejonių dėl kelių aukšto rango pareigūnų, iš kurių kelių nuo to laiko niekas nematė, efektyvumo ir ištikimybės.
Maištui įsibėgėjant, Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas generolas Olegas Surovikinas pasirodė vaizdo įraše, kuriame atrodė kiek sutrikęs ir prašė „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino sustabdyti maištą. S.Surovikinas palaikė gerus santykius su J.Prigožinu, kuris išreiškė susižavėjimą generolu.
Iš tiesų būtent S.Surovikinas praėjusių metų lapkritį organizavo efektyvų atsitraukimą iš Chersono ir už tai sulaukė pagyrų po to, kai buvo paskirtas Rusijos pajėgų Ukrainoje vadovu.
Tačiau tada jis buvo pakeistas sausio mėn. – jo, kaip Rusijos pajėgų Ukrainoje vado, vietą užėmė generalinio štabo vadovas V.Gerasimovas.
Nuo tada, kai įvyko „Wagner“ maištas,S.Surovikino niekas nematė. Vykstant intensyviems spėliojimams dėl jo statuso, Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas trečiadienį pareiškė, kad jis „ilsisi“ ir yra nepasiekiamas – įdomus „pasirinkimas“ viduryje sunkiai besiklostančio karo. Kremlius klausimus apie S.Surovikiną nukreipė į Gynybos ministeriją.
Ketvirtadienį A.Kartapolovui teko atsakinėti į daugiau klausimų, šį kartą apie I.Popovą.
„Esu įsitikinęs, kad jie išspręs (problemas), – sakė jis. – I.Popovas turėtų tarnauti kariuomenėje. Jis yra perspektyvus generolas. Jam viskas dar prieš akis.“ (A.Kartapolovas kadaise pats vadovavo 58-ajai jungtinei ginkluotųjų pajėgų armijai).
Tačiau A.Kartapolovas taip pat turėjo tai, ką galima laikyti užmaskuota žinute Gynybos ministerijai, pridurdamas: „Svarbiausias bet kurio viršininko įgūdis yra gebėjimas įžvelgti problemas ir išgirsti savo pavaldinius. Todėl manau, kad tie, kurie turi tai daryti, išgirdo, pamatė ir imsis veiksmų.“
Netikrumas ir sumaištis
Rusijos karinių tinklaraščių autorių erdvė taip pat nėra labai santūri. Vadinamieji „milblogeriai“ jau ne pirmą kartą iškelia mintį, kad karinės vadovybės hierarchija yra pasinėrusi į sąskaitų suvedinėjimą. Vienas žymiausių tinklaraštininkų „Rybar“ teigia, kad I.Popovo likimas iliustruoja „raganų medžioklę“, prasidėjusią po J.Prigožino sukelto maišto.
Vienas neoficialus leidinys – „VChK-OGPU“ – trečiadienį pareiškė, kad „karas“ Gynybos ministerijoje tęsiasi. Jame teigiama, kad būtent V.Gerasimovas reikalavo pašalinti I.Popovą, kaltindamas jį „panikavimu ir vadovybės šantažu“.
„VChK-OGPU“ teigė, kad I.Popovas grasino su savo protestu kreiptis tiesiai į prezidentą V.Putiną, o V.Gerasimovas tada „pašalino jį iš pareigų ir pasiuntė į fronto liniją“.
I.Popovo buvimo vieta šiuo metu nežinoma.
Visoje nežinomybėje ir sumaištyje rusų gynybos ministerija laikosi vienuoliškos tylos. Jokių žinių apie O.Cokovą, praėjus dviem dienoms po jo žūties, jokių pranešimų apie dramatišką I.Popovo atleidimą. Jokių komentarų apie S.Surovikino buvimo vietą.
Gynybos ministerija, kai kyla klausimų dėl jos vadovybės, siūlo gerai surežisuotus gynybos ministro S.Šoigu ir paprastai nematomo V.Gerasimovo pasirodymus. Netrukus po maišto S.Šoigu buvo pastebėtas per inspekcinę kelionę kažkur Ukrainoje (nors kada tiksliai buvo nufilmuotas vaizdo įrašas, lieka neaišku).
Kol sklandė gandai apie S.Surovikiną, V.Gerasimovas buvo pastebėtas konferenciniame pokalbyje su S.Surovikino pavaduotoju: taip buvo parodyta, kad jis vadovauja, ir galbūt užsiminta, kad S.Surovikinas prarado V.Gerasimovo malonę.
Idėjų kalvės „RAND corporation“ Rusijos kariuomenės ekspertė Dara Massicot tuo metu sakė: „Sprendimas pabrėžti tik gana nuobodų Rusijos oro ir kosmoso pajėgų atnaujinimą, atsižvelgiant į gandus, sklandančius apie S.Surovikino statusą, greičiausiai yra sąmoningas.“
Liepos 10 d. tviteryje D.Massicot pridūrė: „Viskas gerai, aš puikus gynybos ministras“ šou tęsiasi, S.Šoigu šį savaitgalį netikėtai apsilankė poligone.“
Tinklaraštininkas „Rybar“ priminė šią temą, trečiadienį sakydamas: „Labai sunku paneigti faktą, kad dabar Rusijos gynybos ministerijos vadovybė daugiausia remiasi teigiamais pranešimais, kurie turėtų nutraukti neigiamus.“
Po to „Rybar“ pateikė baigiamąją mintį: „Konfliktas tarp I.Popovo ir V.Gerasimovo išryškina pagrindinį dalyką: vienybės stoką Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Ir priešas tuo neabejotinai pasinaudos... Ir, žinoma, nuo to nukentės Rusija. Ir tai yra liūdniausia.“
Vakarų ekspertai teigia, kad tokia rungtyniavimo kultūra, iš dalies nulemta paplitusios korupcijos, persmelkė Rusijos gynybos ministeriją ir daugelį ginkluotųjų pajėgų ešelonų, nepaisant neatidėliotinų karinės kampanijos Ukrainoje poreikių.
Be to, pasitaiko nemažai pranešimų apie vyresniųjų vadų nekompetenciją ir žiaurumą. Vienas iš pavyzdžių: sausį įvykęs Vuhledaro miesto puolimo fiasko, jau antra katastrofa, kuriai vadovavo tas pats vadas.
Pernai buvo chaotiškas bandymas nutiesti tiltą per upę Rytų Ukrainoje, kuris baigėsi didžiosios dalies bataliono taktinės grupės žūtimi.
Reikia nepamiršti ir siurrealistinės J.Prigožino istorijos. Prasidėjus maištui, „Wagner“ vadas iškeikė (vaizdo įraše) du labai aukšto rango karinius pareigūnus, taip pat leido suprasti, kad jo tikslas – atleisti S.Šoigu ir V.Gerasimovą, kurių jis akivaizdžiai nekentė.
Po penkių dienų, Kremliaus teigimu, J.Prigožinas ir jo vyresnieji vadai surengė trijų valandų susitikimą su prezidentu V.Putinu (kuris maištą prilygino išdavystei), kad aptartų savo problemas. Į galvą ateina frazė „mišrūs signalai“.
Bet kokia karinė kampanija patiria nesėkmių ir painiavos. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą retai kada pasižymėjo veržlia generolyste ar nuosekliu vadovavimu.
Pajėgių vadų praradimas yra dar vienas ženklas, kad Rusijos „specialioji karinė operacija“ su kiekviena savaite atrodo vis mažiau speciali.
Parengta pagal CNN inf.
