Rusams įvedus blokadą Juodojoje jūroje – ekspertai perspėja: tai įrankis Kremliaus rankose

Rusijai atsisakius pratęsti Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra susitarimą, Maskvos pajėgos ėmė be paliovos raketomis atakuoti Odesos srities uostų infrastruktūrą bei grūdų terminalus. Apžvalgininkai įžvelgia skirtingus tokio Rusijos elgesio tikslus.

 Rusija siekia užvaldyti Juodąją jūrą.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Rusija siekia užvaldyti Juodąją jūrą.<br> Lrytas.lt koliažas.
V. Putinas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Rusų karo laivas.<br> Cover Images/Scanpix nuotr.
 Rusų karo laivas.<br> Cover Images/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/ZUMA Press/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/ZUMA Press/Scanpix nuotr., lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusijos pajėgų atakų pasekmės Odesos srityje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusijos pajėgų atakų pasekmės Odesos srityje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Odesos uostas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Odesos uostas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ataka Odesoje.
Karas Ukrainoje. Ataka Odesoje.
Karas Ukrainoje, Rusija raketomis atakavo Odesos sritį.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Rusija raketomis atakavo Odesos sritį.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Rusijos raketų atakos Odesoje padariniai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos raketų atakos Odesoje padariniai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos raketų atakos Odesoje padariniai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos raketų atakos Odesoje padariniai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, ukrainiečių tankas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, ukrainiečių tankas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusijos karinis laivas Juodojoje jūroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusijos karinis laivas Juodojoje jūroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Darius Antanaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (27)

Lrytas.lt

2023-07-27 16:21, atnaujinta 2023-07-28 08:12

Apie naujausią smūgį Odesos srityje esančio uosto infrastruktūrai, per kurį žuvo žmogus, pranešta dar šiandien. Per Rusijos raketų „Kalibr“, kurios buvo paleistos iš Juodojoje jūroje esančio povandeninio laivo, ataką buvo apgadinta vieno krovinių terminalo įranga, sunaikintas nedidelis apsaugos pastatas bei keli automobiliai.

Tačiau tai tiek viena iš daugybės Rusijos raketų ir dronų atakų, nukreiptų į peitinį Ukrainos uostamiestį, kurias Maskva pradėjo iš karto po grūdų eksporto iniciatyvos termino pabaigos.

Anot karybos eksperto, Lietuvos kariuomenės atsargos majoro Dariaus Antanaičio, bombarduodama Ukrainos uostus ir grūdų sandelius, Rusija siekia sustiprinti savo derybines pozicijas, pasauliui sprendžiant dėl susitarimo pratęsimo sąlygų.

Grūdų eksportas rusams yra labai puikus įrankis manipuliuoti Europos Sąjunga ir Ukraina. Todėl dabartinis grūdų terminalų apšaudymas ir apskritai grūdų susitarimo nepratęsimas yra Rusijos derybinė pozicija, kad ji galėtų išpešti kuo daugiau naudos. Todėl ir yra apšaudoma ne bendrai visa Ukraina, bet būtent Odesos infrastruktūra ir uostų infrastruktūra tam, kad padaryti kuo didesnį spaudimą Ukrainai, Europos Sąjungai ir Turkijai“, – portalui lrytas.lt sakė ekspertas.

D.Antanaitis mano, kad naujas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto anksčiau ar vėliau turi įvykti, nes Rusijai pasitraukti visiškai tiesiog nenaudinga.

„Rusams neapsimoka išeiti iš grūdų susitarimo, kadangi tai yra jiems galimybė gauti kažkokias nuolaidas iš Europos Sąjungos arba kažkokias nuolaidas, kad būtų sumenkintos sankcijos. Jei Rusija visiškai išeitų iš susitarimo tiesiog prarastų tą galimybę ir tai būtų labai neprotinga iš jų pusės“, – pažymėjo jis.

Visgi dalis apžvalgininkų mano, kad Rusija šiomis atakomis nori iš esmės sunaikinti Ukrainos grūdų eksporto infrastruktūrą ir visą šių produktų eksporto rinką jėga pasiimti sau.

Kaip ir buvo tikėtasi, pasitraukęs iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ir dabar Ukrainos kaltinamas aktyviai blokuojant laivų atvykimą į Ukrainos uostus, ketvirtadienio rytą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo Sankt Peterburge vykstančiu Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimu, kad paskelbtų, jog Rusija gali pakeisti Ukrainą kaip grūdų tiekėja Afrikos valstybėms.

Jis sakė, kad Maskva per tris ar keturis mėnesius bus pasirengusi pradėti nemokamai tiekti grūdus šešioms Afrikos šalims: Burkina Fasui, Zimbabvei, Maliui, Somaliui, Centrinės Afrikos Respublikai ir Eritrėjai.

Su šiuo Rusijos veiksmų aiškinimu iš dalies sutinka ir Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis.

„Manoma, kad jie (rusai -red.) siekia išvesti iš rikiuotės grūdų laikymo, saugojimo ir gabenimo infrastruktūrą. Rusai ne tik nori išeiti iš to grūdų susitarimo, bet jie nori ir sumažinti Ukrainos galimybes tai daryti iš esmės. Matyt, jie nori tą rinką turėti patys vieni. Todėl jie naudoja karines priemones“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

Visgi karo ekspertas pridūrė, kad Ukrainos grūdų eksporto ateitis ypač priklausys nuo vieno žmogaus – Turkijos prezidento Recepo Tayypo Erdogano.

„Manau, kad daug, kas priklausys nuo R.T.Erdogano pozicijos. Jeigu jis užims kietesnę poziciją, gali būti, kad jis privers Rusijos pusę susitaikyti su sąlygomis. Jis jau keletą kartų yra įrodęs, kad išlaikydamas griežtą poziciją, jis laimi.

Tam yra daug pavyzdžių: ir Rusijos naikintuvo numušimas (2015 m. Rusijos naikintuvui įskridus į Turkijos oro erdvę ir nereagavus į raginimus pakeisti kryptį – red.), ir Rusijos karo laivų neiįleidimas į Juodąją jūrą, taip pat ankstesni ginčai dėl grūdų gabenimo iš Juodosios jūros uostų. Šiais atvejais kieta R.T.Erdogano pozicija privertė V.Putiną žengti žingsnius atgal.

Tad ir dabar yra vilties, kad jeigu R.T.Erdoganas užims tą kietą poziciją, gali būti, kad tas susitarimas bus pratęstas – pamatysime“, – svarstė V.Malinionis, pridurdamas, kad šį klausimą atidžiai nagrinėja ir kiti NATO sąjungininkai:

„Taip pat mūsų pagrindiniai NATO sąjungininkai, įskaitant JAV, užsiima šiuo klausimu ir galbūt bus padarytas spaudimas Rusijai, nes tas grūdų tranzito sutrikdymas kelia grėsmę neturtingoms valstybėms, pavyzdžiui, Afrikos valstybėms ir nuo to gali nukentėti labai daug nekaltų žmonių.“

Ukrainai lieka vis mažiau laiko

Tuo tarpu Ukrainos pajėgos rytų ir pietų kryptimis toliau vykdo kontrpuolimo operacijas, per kurias, kaip anksčiau skelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Ukrainai jau pavyko atsikovoti bent pusę nuo karos pradžios Rusijos užgrobtų teritorijų.

Visgi, anot analitikų, kontrpuolimo tempas yra pakankamai lėtas, o tai iš esmės lėmė ilgas laiko tarpas, kurį Rusija turėjo jam atitinkamai pasiruošti.

„Kontrpuolimas buvo planuotas ir dabar yra vykdomas ne pagal NATO doktrinas, todėl, ko gero, tai yra priežastis, kodėl jis taip stringa. Paprastai pagal NATO doktrinas kontrpuolimas vykdomas šiek tiek kitaip.

Kalbant apie lėtą kontrpuolimo tempą, prisiminkime, kad rusai turėjo pusantrų metų įtvirtinti visą teritoriją, užminuoti visą teritoriją, nes kada tu lauki priešo kontrpuolimo, tu privalai pereiti į gynybines pozicijas, sustiprinti savo gynybines pozicijas, todėl natūralu, kad Rusija maksimaliai įsitvirtino“, – paaiškino D.Antanaitis.

V.Malinionis savo ruožtu pridūrė, kad įtampa karo lauke yra pasiekusi itin aukštą lygį, o pagrindinis gynėjų tikslas – pakelti jį iki tiek, kad okupantai nebegalėtų jo atlaikyti.

„Norėtųsi greitesnio kontrpuolimo, bet yra kaip yra. Dabar fronto linijoje ukrainiečiai turi tam tikrų pergalių, bet ir Rusija kontratakuoja, pasiekia tokių taktinių laimėjimų – ne operacinių, bet taktinių. Taip kad ir jie vienoje vietoje ginasi, kitoje atakuoja.

Karas yra ekstremalus valios ir logistikos išbandymas. Kuri pusė pirma palūš, ta ir pralaimės. Ukrainiečiai irgi turi kantrybės limitus. Jie spaudžia Rusiją tam, kad sutraiškytų ir palaužtų pasipriešinimą fronte. To kontrpuolimo tikslas toks ir yra – kelti įtampą ir tikėtis, kad priešas kažkada nebeatlaikys.

Bet Rusija turėjo laiko įrengti daugiasluoksnes gynybines pozicijas, minų laukus ir tai sudaro ukrainiečiams didelį galvos skausmą, todėl tas kontrpuolimas nėra toks greitas kaip norėtųsi“, – kalbėjo karybos ekspertas.

V.Malinionis pažymėjo, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos turi trūkumų, vykstant kontrpuolimo mūšiams susiduria su įvairiais iššūkiais.

„Yra duomenų, kad iš Rusijos fronto bėga daug dezertyrų, nėra vientiso vadovavimo, o iš ukrainiečių pusės, atkreipiamas dėmesys, kad jie negeba vykdyti vadinamųjų jungtinių operacijų, t.y. koordinacijos tarp pėstininkų, tarp motorizuotų pėstininkų, tarp artilerijos, tarp aviacijos – tai yra tokia jungtinė veikla, kuri sustiprina rezultatą ir pagreitina visas operacijas, tai šių įgūdžių, matyt, jie neturi. Kita vertus, rusai irgi to absoliučiai nemoka daryti.

Dabar yra tokia sudėtinga situacija, bet ji nėra beviltiška. Mėnesio ar dviejų mėnesių bėgyje turėtų kažkas įvykti. Gali išsilaikyti ir tokia apatinė situacija, kai nejuda nei viena pusė, nei kita, bet gali būti ir kažkoks lūžis“, – svarstė V.Malinionis.

Ekspertai pažymi, kad Ukrainos vykdomas plataus masto kontrpuolimas toli gražu nesitęs amžinai – gynėjų pajėgos iki rudens vidurio privalo iš okupantų atsikovoti kiek įmanoma daugiau teritorijų.

„Ukrainai likęs galimybių langas siekia nuo mėnesio iki dviejų – tol kol dar yra šilta, kol yra geras oras ir kol neprasidėjo lietūs, – pastebėjo D.Antanaitis. – Prasidėjus lietui labai stipriai pablogės pravažumas, sunkioji technika pravažiuoti negalės, prasidės šalčiai, prasidės įvairūs nušalimai, taip pat medžiai numes lapus ir bus žymiai sunkiau maskuotis, praktiškai neįmanoma – kariai bus matomi kaip ant delno, todėl, kiek ukrainiečiai sugebės atsikovoti teritorijos iki rudens lietaus, tiek ir atsikovos.“

Pasibaigus karinėms operacijoms vykdyti palankiam orui, Ukrainos pajėgos, anot eksperto, turės kuo stipriau įsitvirtinti naujai atkovotose teritorijose ir laukti sekančios progos.

„Kai galimybių langas užsidarys, kontrpuolimo tiesiog nebus įmanoma vykdyti fiziškai, nes jei tankas nepravažiuoja – jis tiesiog nepravažiuoja. Todėl ukrainiečiams tada būtų geriau pereiti į gynybines pozicijas ir ruoštis kitam kontrpuolimui“, – padarė išvadą D.Antanaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.