Išskirtinis Ukrainos išradimas: atskleidė, kas saugo bombarduojamus šalies uostus ir atakuoja okupantus Kryme

Slaptoje improvizuotoje karinėje bazėje nežymėtas furgonas ir pikapas tempė du ant priekabų sumontuotus pilkus objektus, uždengtus brezentu. Iš pirmo žvilgsnio tai priminė eilinius poilsiautojų naudojamus katerius, tačiau iš tiesų – tai viena iš griežčiausiai saugotų Ukrainos paslapčių.

Cover Images/Scanpix nuotr., stop kadrai, lrytas.lt koliažas.
Cover Images/Scanpix nuotr., stop kadrai, lrytas.lt koliažas.
Rusijos karo laivas šalia Krymo tilto.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos karo laivas šalia Krymo tilto.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Krymo tiltas.<br>Cover Images/Scanpix nuotr.
Krymo tiltas.<br>Cover Images/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Odesa.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2023-08-01 07:12

Ant slapto ežero kranto įsikūrusiai CNN buvo suteikta išskirtinė galimybė patekti į bazę, kurioje bandomi taip trokštami jūriniai – arba antžeminiai – dronai.

Atitraukus brezentą, išryškėjo pilkas, aptakus korpusas. Vos daugiau nei penkių metrų ilgio, siaura jo forma primena plačią kanoją.

Šie jūriniai dronai, dar niekada anksčiau nerodyti žurnalistams, vis dažniau leidžia ukrainiečiams pulti ir stebėti rusus Juodojoje jūroje ir Krymo pusiasalyje. Šalis, neturinti jokio tikro laivyno, yra apsupta gerai apsiginklavusių okupantų prie savo pačios krantų, tačiau šie jūriniai dronai pasirodoė esantys gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su rusais.

Su vyriausybe susijusi Ukrainos lėšų rinkimo organizacija „United24“ rinko lėšas iš įmonių ir privačių asmenų visame pasaulyje, telkė lėšas, kad jas paskirstytų įvairiems kūrėjams ir iniciatyvoms – nuo gynybos iki futbolo rungtynių.

Visa organizacija ypač rūpinasi saugumu, reikalaudama laikytis griežtų filmavimo ir tapatybės atskleidimo gairių. Tie, su kuriais susitiko CNN, atsisakė nurodyti savo vardus ir pavardes ar net savo rangus Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Ant girgždančios medinės krantinės stovėjo užsimaskavęs jūrų dronų pilotas slapyvardžiu „Ryklys“. Priešais jį gulėjo ilgas juodas portfelis, iš kurio jis išėmė pagal užsakymą pagamintą daugiaekranį misijos valdymo įrenginį – iš esmės sudėtingą „žaidimų centrą“ su svirtimis, vairalazdėmis, monitoriumi ir mygtukais, ant kurių dangteliais uždengti jungikliai, kurių nereikėtų netyčia nuspausti, parašyta „sprogimas“.

Dronų kūrėjas, prašęs likti anonimu, sakė, kad jų darbas prie jūros dronų prasidėjo tik prasidėjus karui. „Tai buvo labai svarbu, nes neturėjome labai daug pajėgų pasipriešinti jūrų valstybei – Rusijai. Ir mums reikėjo sukurti kažką savo, nes neturėjome pakankamų pajėgumų“, – paaiškino jis.

Mūšiai Juodojoje jūroje

Dabar Ukraina pradeda demonstruoti naujus pajėgumus, nors dronų misijos yra nevienodai sėkmingos.

Naujausios dronų versijos, kurias matė CNN, sveria iki 1 000 kilogramų, jų sprogstamasis užtaisas gali sverti iki 300 kilogramų, jų veikimo nuotolis siekia 800 kilometrų, o didžiausias greitis – 80 km/h.

Pastaruoju metu daugkartinės jūrų dronų atakos, įvykdytos prieš Rusijos taikinius Kryme ir Juodojoje jūroje, prikaustė antraštes, o internete buvo paskelbti dramatiški vaizdo įrašai. Dėl kai kurių iš jų, tačiau toli gražu ne dėl visų, viešai išstojo ir pačios saugumo tarnybos.

Ukrainos gynybos šaltiniai CNN patvirtino, kad jūriniai dronai dalyvavo bent dviejuose neseniai įvykdytuose išpuoliuose: liepos mėn. prie Kerčės tilto ir pernai spalį Krymo Sevastopolio uoste.

Liepos 14 d. Ukrainos saugumo tarnybos kartu su kariniu jūrų laivynu prisiėmė bendrą atsakomybę už antrąjį per devynis mėnesius išpuolį ant gerokai apgriauto Kerčės tilto.

Ši gyvybiškai svarbi arterija – beveik 4 mlrd. eurų vertės Rusijos projektas, kurį asmeniškai atidarė prezidentas V.Putinas – yra pagrindinis taikinys, kuriuo siekiama sutrikdyti ir nutraukti Rusijos pajėgų aprūpinimo maršrutą neteisėtai aneksuotame pusiasalyje ir okupuotose pietinio fronto teritorijose.

Dėl atakos prieš aušrą dalis tilto tapo nepravažiuojama ir neveiks iki rugsėjo.

Dronų kūrėjas, stebėdamas, kaip jo kūrinys skrodžia vandenį, pabrėžė, kad „šie dronai yra visiškai ukrainietiška produkcija“.

„Jie suprojektuoti, nubraižyti ir išbandyti čia. Tai mūsų pačių gamybos korpusai, elektronika ir programinė įranga. Daugiau nei 50 proc. įrangos gamybos yra čia (Ukrainoje)“, – sakė jis.

Teigiama, kad rusai dar turi prisitaikyti prie naujausių Ukrainos pajėgumų.

„Jiems labai sunku pataikyti į tokį mažą droną, labai sunku jį aptikti, – sakė bepiločių kūrėjas. – Šių dronų greitis šiuo metu viršija visų Juodosios jūros regione esančių jūros laivų greitį.“

Greitis ir sunkumai juos aptikti gali iš dalies paaiškinti, kaip Kerčės tiltą užpuolę dronai tamsoje nepastebėti keliavo per Juodąją jūrą iki pat tilto.

Orientavimasis į flagmanus

Ukraina savo naująją įrangą taip pat nukreipė į Rusijos Juodosios jūros laivyną, kuris grėsmingai plaukiojo netoli pakrantės ir tapo daugelio raketų atakų taikiniu.

Prieš neseniai įvykdytą išpuolį, kurio metu buvo pažeista pagrindinė Rusijos infrastruktūros dalis, kiti bandymai įvykdyti išpuolius jau privertė rusus suklusti.

Praėjusių metų spalį jūrų dronaii buvo atsakingi už ataką prieš laivyno flagmaną „Admiral Makarov“, kuris buvo prisišvartavęs Sevastopolio uoste. Ukrainos gynybos šaltiniai sakė CNN, kad atakas vykdė šalies Vidaus saugumo tarnyba.

Realių įrodymų apie laivui padarytą žalą taip ir nepateikta, vėliau jis vėl pasirodė be didesnių pažeidimų, tačiau faktas, kad ukrainiečiai sugebėjo patekti į „Admiral Makarov“ per smūgio atstumą, sustiprina ukrainiečių sėkmės rodiklį.

Įžūlus puolimas taip pat suteikė Kijevo pajėgoms postūmį ir šiek tiek propagandos visuomenei. Juolab kad „Admiral Makarov“ buvo naujai paskirtas Juodosios jūros flagmanu po to, kai 2022 m. balandžio mėn. ukrainiečių pajėgos nuskandino laivą „Moskva“, kas sukėlė milžinišką atgarsį visame pasaulyje.

„Ryklys“, valdydamas jūrinį droną iš savo valdymo posto, sakė : „Šie dronai skirti laivams ir laivynui naikinti... tokie dalykai, kurie gana sėkmingai naudojami ir gąsdina rusus.“

Nebuvo aišku, kokia žala buvo padaryta „Admirolui Makarovui“, tačiau ketinimai Kijevui buvo akivaizdūs.

Kūrėjas teigia, kad jų darbas prieš Rusijos jūrų taikinius verčia juos plaukti toliau į Juodąją jūrą, todėl apsunkina raketų smūgius giliau į Ukrainos teritoriją. „300, 400, 600 kilometrų yra didelis atstumas, dėl kurio kai kurios operacijos tampa neįmanomos, o kitos – sudėtingesnės“, – paaiškino jis.

Pasak jo, dėl to tokie miestai kaip Odesa tampa „saugesni“. Tačiau po smūgio tiltui pietinis uostamiestis kelias dienas buvo intensyviai atakuojamas iš oro – bepiločių lėktuvų ir sparnuotųjų raketų, paleistų iš Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Taip pat buvo smogta dvidešimt penkiems UNESCO pasaulio paveldo objektams visame mieste. Rusija teigė, kad reagavo į teritoriją, kurioje, jos teigimu, buvo įsikūrę jūriniai dronai.

Tačiau dronų galimybės ir sėkmė suteikia jų kūrėjui šiek tiek vilties.

„Manau, kad praeis 5–10 ar daugiau metų, kol jie (rusai) galės veiksmingai kovoti su tokio tipo įranga, – svarstė jis. – Jų įranga yra iš 20-ojo amžiaus, o mūsų – iš 21-ojo. Mus skiria 100 metų.“

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.