Tačiau jau gegužės 14 d. V. Zelenskis ir O. Scholzas prisistatė kaip patikimi partneriai, vadino vienas kitą vardais, o ukrainietis gyrė šeimininką už ryžtingą paramą. Mat Vokietijos vyriausybė jam buvo paruošusi didžiulę sveikinimo dovaną. Ginklų už 2,4 mlrd. eurų. Tai turėjo padaryti Vokietiją antra pagal dydį Kijevo rėmėja. Berlynas pažadėjo kuo greičiau pristatyti pakete esančius ginklus.
Tačiau iki šiol Ukraina beveik nieko iš jų negavo, rašoma Vokietijos dienraštyje „Die Welt“.
Pristatytų ginklų sąrašą Vokietijos vyriausybė paskelbė savo interneto svetainėje. Pirmą kartą jis buvo paskelbtas praėjusių metų birželio viduryje, siekiant paneigti vyraujančią nuomonę, kad Vokietija beveik nieko netiekia Kijevui. Liepos pabaigoje jame iš viso buvo 120 pozicijų, įskaitant itin modernius tankus „Leopard 2“ ir „Marder“, kurie po ilgų dvejonių buvo pažadėti metų pradžioje ir pristatyti pavasarį.
Šį pasiekimą O. Scholzas pabrėžė ir lankydamasis Ukrainoje. Jis sakė, kad šalis ir toliau gaus paramą tiek, kiek reikės – šią frazę kancleris kartoja kiekviena proga. 2,4 mlrd. ginklų paketas yra to ženklas. Nuo šiol Vokietija yra viena iš pagrindinių Kijevo rėmėjų.
Praėjus savaitei po vizito, kanceliarija ginkluotės sąrašą papildė pažadais, pateiktais ruošiamų ir įgyvendinamų tiekimų dalyje. Jame buvo išvardyti ginklai, kurių Kijevui skubiai reikia kontrpuolimui, pavyzdžiui, 110 pagrindinių kovos tankų „Leopard-1“, dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, 18 papildomų tankų „Gepard“, dar keturios priešlėktuvinės sistemos „Iris-T“ ir 26 350 artilerijos šovinių.
Taip pat buvo pažadėta kitų karui naudingų įrankių, įskaitant kelis šimtus žvalgybinių dronų, oro erdvės stebėjimo radarų, autocisternų ir sunkiasvorių šarnyrinių sunkvežimių.
„Šios priemonės, dėl kurių nusprendė federalinė vyriausybė, pradėtos įgyvendinti“, – rašoma Vokietijos gynybos ministerijos interneto svetainėje. Tačiau „Die Welt“ duomenimis, per pastaruosius du mėnesius beveik nieko nebuvo pristatyta.
Nuo gegužės vidurio į Kijevą atvykusių „Marder“, „Iris-T“, cisternų ir sunkiasvorių šarnyrinių sunkvežimių kiekis lygus nuliui. Be kita ko, Ukraina gavo tik dešimt tankų „Leopard-1“ (iš žadėtų 110), vieną oro erdvės stebėjimo radarą, dvylika „Gepardų“ (iš 18), vos 850 artilerijos šovinių (iš 26 350) ir aštuonis greitosios pagalbos automobilius. Vieninteliai pažadai, kuriuos federalinė vyriausybė įvykdė 100 procentų, yra tie, kurie susiję su 11 000 maisto davinių, trijų bepiločių orlaivių jutiklių ir penkių metalinių tiltų, skirtų tiltus tiesiančiai sistemai „Beaver“, pristatymu.
Atsiimti pažadai
Tai sulaukė opozicijos kritikos.
„Nesu tikras, ar federalinė vyriausybė visuose taškuose įsisąmonino situacijos rimtumą“, – pyko Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Thomas Erndlas.
Tai, kad Vokietijos vyriausybė vangiai pristato pažadėtus ginklus, erzina Kijevą. Tačiau dar labiau liūdina tai, kad pažadai dėl ginklų tikriausiai taip pat atšaukiami. Pavyzdžiui, nuo pirmųjų karo mėnesių 5032 prieštankiniai rankiniai ginklai buvo įtraukti į sąrašą su antrašte „ruošiami / įgyvendinami“.
Tačiau liepos 12 d. atnaujinus sąrašus, ši prekė dingo, nepažymėjus, kad ji pristatyta. Į paklausimą, kodėl tiekimo įsipareigojimas buvo panaikintas, kanceliarija neatsakė.
Dėl naujų ginklų sistemų tipų Vokietijos vyriausybė taip pat ir toliau laikosi savo pažįstamo požiūrio atidėlioti. Pavyzdžiui, Ukrainos ambasadorius Oleksijus Makejevas paragino Vokietijos vyriausybę iš naujo apsvarstyti diskusijas dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų pristatymo.
„Mes jau gauname tokių raketų iš Didžiosios Britanijos ir, tikiuosi, netrukus iš Prancūzijos. Mes labai tikimės vokiškų „Taurus“ raketų“, – kalbėjo O. Makejevas. Jis tikėjosi, kad „šį kartą sutrumpinsime diskusijų dalį ir taip išgelbėsime daugiau gyvybių“.
Dėl didelio nuotolio „Taurus“ sparnuotosios raketos galėtų pasiekti ir Rusijos teritoriją. Tačiau Ukraina įsipareigojo nenaudoti vakarietiškų ginklų Rusijos teritorijai pulti.
