Sustojęs Ukrainos kontrpuolimas ir artėjanti žiema gali turėti rimtų pasekmių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nesėkmės fronte gali padidinti klausimus visoje šalyje dėl JAV paramos Ukrainai. Ginčus dėl paramos veikiausiai bus galima išvysti JAV prezidentų rinkimų kontekste.
Amerikiečiai ruošiasi galimam dabartinio šalies prezidento Joe Bideno, kuris yra svarbiausias Ukrainos išorės rėmėjas, ir eksprezidento Donaldo Trumpo, NATO skeptiko, kuris žavisi V. Putinu ir yra pažadėjęs per 24 valandas užbaigti karą, susidūrimui. Net jei D. Trumpas 2024 m. netaps respublikonų kandidatu, mažėjanti visuomenės parama karui gali pakenkti J. Bidenui.
Todėl dėl politinių, taip pat strateginių priežasčių yra didžiulis spaudimas, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas šią vasarą atneštų reikšmingų laimėjimų mūšio lauke. Tačiau kol kas šis puolimas labiau primena sunkų, o ne žaibišką perversmą, todėl kyla tikimybė, kad karas gali tęstis bent jau iki kitų metų pabaigos.
Antradienį paskelbtame CNN žurnalisto Jimo Sciutto reportaže apibendrintai parodoma, kad Ukrainos gebėjimas pademonstruoti pagreitį turi lemiamą reikšmę darant įtaką karo politikai išoriniame pasaulyje. Aukšto rango JAV ir Vakarų pareigūnai kalbėjo apie vis realesnius vertinimus dėl Ukrainos pajėgų gebėjimo atkovoti reikšmingą teritoriją.
Vienas aukšto rango Vakarų diplomatas niūriai pareiškė, kad nors Ukraina turi galimybę padaryti pažangą, „labai, labai mažai tikėtina“, kad ji per artimiausias savaites pakeis konflikto pusiausvyrą. Pareigūnai tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų dabar pripažįsta, kad puolimo pažanga vyksta lėčiau, nei jie tikėjosi.
Ukrainos sunkumai – ir dideli koviniai nuostoliai – iš dalies kyla dėl įtvirtintų, daugiasluoksnių gynybinių pozicijų, tranšėjų ir minų laukų, kuriems įrengti Rusijai prireikė kelių mėnesių. Taip pat dėl to, kad Kijevo pajėgoms reikia kiekybinio pranašumo prieš gerai įsitvirtinusias okupantų pajėgas. Nors Rusijos pajėgos buvo pažeidžiamos per pradinę invaziją ir nesėkmingą Kijevo puolimą, dabar karas Ukrainoje perėjo į sunkesnį etapą.
JAV politinės perspektyvos
Tačiau ar Vakarai yra pakankamai pakantūs, kad suteiktų Ukrainai reikiamo laiko? Artimiausiomis savaitėmis nepavykus pasiekti didelių laimėjimų prieš Rusiją, Vakarų politikos formuotojai turės nedaug galimybių apsvarstyti platesnį politinį karo kontekstą, net jei jo pabaigos nematyti.
Nepaisant savaitgalį Saudo Arabijoje surengtų derybų dėl taikos karo Ukrainoje sureguliavimo, kol kas nėra aiškaus kelio į ugnies nutraukimą. Ukraina nėra linkusi nusileisti, nes siekia grįžti prie 1991 m. sienų – tam reikėtų išvaryti Rusijos pajėgas iš aneksuoto Krymo.
V. Putinui, kuriam nepavyko iš esmės ištrinti Ukrainos iš žemėlapio, dar reikia pasiekti laimėjimų, kurie leistų jam paskelbti savo pergalės versiją, kuri gali būti labai svarbi įtvirtinant jo valdžią šalyje. Galiausiai tiek Rusijos, tiek Ukrainos gebėjimas atlaikyti didelius nuostolius mūšio lauke turės lemiamos reikšmės nustatant, kada kuri nors iš šalių gali būti pasirengusi susitarti – kada tolesnės kovos kainą gali nusverti jos nutraukimo nauda.
Momentas, kai šis scenarijus bus įgyvendintas, gali būti labai susijęs su JAV paramos, kuri yra gyvybiškai svarbi ne tik ginkluojant Ukrainą, bet ir siekiant išlaikyti NATO vienybę ir Europos ryžtą, pastovumu.
J. Bidenas jau rengia naują papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuris greičiausiai bus parengtas Kongresui svarstyti iki metų pabaigos. Ši priemonė bus svarbiausias išbandymas, ar Atstovų Rūmų dauguma nori ir toliau skirti milijardus dolerių karui, nepaisant didelio daugelio respublikonų skepticizmo. Bet kokia užuomina, kad Ukrainos puolimas įstrigo, tik dar labiau sustiprins skepticizmą dėl ilgesnio JAV įsipareigojimo.
Nors užsienio politika retai būna lemiamas veiksnys prezidento rinkimuose, o karas Ukrainoje nėra dominuojantis klausimas Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose, kai kurie partijos rėmėjai tokiose išankstinio balsavimo valstijose kaip Ajova ir Naujasis Hampšyras jį jau kelia ir verčia suabejoti JAV dosnumu po kelis mėnesius trukusios didelės infliacijos.
Praėjusią savaitę atlikta naujausia CNN apklausa atspindėjo vyraujantį neapsisprendimą dėl JAV paramos Ukrainai: šiuo metu 55 proc. rinkėjų teigia, kad Kongresas neturėtų leisti skirti papildomo finansavimo. Apie 51 proc. respondentų teigė, kad JAV jau padarė pakankamai, kad padėtų, o 48 proc. sakė, kad turėtų padaryti daugiau.
Netrukus po Rusijos invazijos 2022 m. vasario mėn. 62 proc. respondentų teigė, kad JAV turėtų daryti daugiau, kad paremtų Ukrainą. Kaip ir beveik viskas JAV, parama karo veiksmams yra labai poliarizuota. CNN apklausos rezultatai parodė, kad 71 proc. respublikonų mano, jog Kongresas neturėtų leisti naujo finansavimo, o 62 proc. demokratų teigia, kad turėtų.
Apklausa atskleidė, kad gali būti pakankama respublikonų ir demokratų parama naujam finansavimui. Tačiau kyla klausimas, ar Atstovų Rūmų pirmininkas, kuris turi nedidelę daugumą ir pataikauja labiausiai už D.Trumpą pasisakantiems respublikonams, Kevinas McCarthy nori ir gali priimti didelį pagalbos įstatymą abiejų partijų pagrindu.
Politinė dinamika Atstovų Rūmuose nesukuria saugaus pagrindo Ukrainai gyvybiškai svarbiai JAV paramai. Įstrigęs puolimas gali būti politinė katastrofa V. Zelenskiui Jungtinėse Valstijose, taip pat strateginis nuostolis Ukrainai šalies viduje.
Baltieji rūmai savo pareiškime bandė paneigti mintį, kad Ukraina praranda pagreitį. Politikų teigimu, šalis kol kas turi laiko prabangą. Nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius John Kirby antradienį CNN Wolf Blitzeriui sakė, kad Ukraina daro tam tikrą pažangą, ir užsiminė, kad šią savaitę gali būti pateiktas naujas pagalbos paketas, į kurį gali būti įtraukta išminavimo įranga ir artilerijos kompleksai HIMARS.
Vis dėlto, atsižvelgiant į mažėjančią JAV visuomenės paramą karui, J. Bidenui gali tekti sudėtingas uždavinys paaiškinti visuomenei, kodėl JAV parama Ukrainai užsitęsė. Šiame kare nekariauja jokie JAV kariai, o prezidentas jau seniai nepritaria JAV įsitraukimui į užjūrio konfliktus. Tiesioginio JAV susidūrimo su Rusija vengimą jis pavertė pagrindiniu savo strategijos akcentu, bet vis dėlto D. Trumpas mato galimybę.
2024 m. lapkritį, kai JAV rinkėjai spręs savo ateitį, yra didelė tikimybė, kad jie taip pat atliks svarbų vaidmenį sprendžiant Ukrainos likimą.
