Dienraštis remiasi su įslaptinta prognoze susipažinusiais šaltiniais. Pasak žvalgybos Kijevas neįgyvendins pagrindinio savo tikslo – atkirsti Rusijos sausumos tiltą į Krymą.
Šis niūrus vertinimas grindžiamas Rusijos sėkme ginti okupuotą teritoriją pasitelkiant minų laukais ir tankiomis tranšėjomis. Teigiama, kad tai greičiausiai paskatins Kijevą ir Vakarų sostines pirštais badyti pirštais, kodėl kontrpuolimas, kuriam buvo panaudota dešimtys milijardų dolerių Vakarų ginklų ir karinės įrangos, nepasiekė savo tikslų.
Ukrainos pajėgos, kurios Melitopolio link veržiasi iš Robotynės miesto, esančio už daugiau nei 80 kilometrų, liks už kelių kilometrų nuo miesto, prognozavo JAV pareigūnai.
Melitopolis yra itin svarbus Ukrainos kontrpuolimui, nes jis laikomas vartais į Krymą. Miestas yra dviejų svarbių greitkelių ir geležinkelio linijos sankryžoje, kuri leidžia Rusijai perkelti karinį personalą ir įrangą iš pusiasalio į kitas okupuotas teritorijas pietų Ukrainoje.
Birželio pradžioje Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tikėdamasi pakartoti stulbinančią sėkmę, kurią jai pavyko pasiekti praėjusį rudenį, kai ji stūmėsi per Charkovo sritį. Tačiau per pirmąją kovų savaitę Ukraina patyrė didelių nuostolių prieš gerai paruoštą Rusijos gynybą, nors turėjo daug naujai įsigytos vakarietiškos įrangos, įskaitant JAV kovos mašinas „Bradley“, Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“ ir specializuotas minų valymo mašinas.
JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos kariuomenės buvo numačiusios tokius nuostolius, tačiau Kijevas galvojo, kad nuostoliai bus priimti kaip kaina, kurią reikės sumokėti už pagrindinės Rusijos gynybos linijos pralaužimą, sakė JAV ir Vakarų pareigūnai.
Tačiau Ukraina nusprendė sustabdyti nuostolius mūšio lauke ir pereiti prie taktikos remtis mažesniais daliniais, kurie veržiasi į priekį įvairiose fronto vietose. Dėl to vasarą Ukraina pasiekė laipsniškų laimėjimų įvairiose vietose.
Neseniai Kijevas frontui skyrė daugiau rezervų, įskaitant „Stryker“ ir „Challenger“ dalinius, tačiau jam dar nepavyko pralaužti pagrindinės Rusijos gynybinės linijos. Kelias į Melitopolį yra labai sudėtingas, o net ir atkovoti artimesnius miestus, pavyzdžiui, Tokmaką, bus sunku, „Washington Post“ aiškino Užsienio politikos tyrimų instituto karinis analitikas Robas Lee.
„Rusija ten turi tris pagrindines gynybines linijas, o po jų – įtvirtintus miestus, – pasakojo jis. – Tai ne tik klausimas, ar Ukraina gali pralaužti vieną ar dvi iš jų, bet ir ar ji gali pralaužti visas tris, o po to turėti pakankamai pajėgų, kad galėtų pasiekti ką nors reikšmingesnio, pavyzdžiui, užimti Tokmaką ar ką nors daugiau.“
Niūri perspektyva, apie kurią buvo informuoti kai kurie respublikonai ir demokratai Kapitolijuje, jau paskatino kaltinimus už uždarų durų vykstančiuose susitikimuose.
Kai kurie respublikonai dabar prieštarauja prezidento J. Bideno prašymui skirti papildomą 20,6 mlrd. dolerių paramą Ukrainai, atsižvelgiant į kuklius puolimo rezultatus. Kiti respublikonai ir mažiau aršiai nusiteikę demokratai kaltina administraciją, kad ji anksčiau nesiuntė Ukrainai galingesnių ginklų.
JAV pareigūnai atmeta kritiką, kad F-16 naikintuvai ar ilgesnio nuotolio raketų sistemos, tokios kaip ATACMS, būtų lėmusios kitokį rezultatą.
„Problema išlieka pagrindinės Rusijos gynybinės linijos pralaužimas, ir nėra jokių įrodymų, kad šios sistemos būtų buvusios panacėja“, – aiškino vienas aukštas administracijos pareigūnas.
Šią savaitę duodamas interviu Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A. Milley sakė, kad Jungtinės Valstijos aiškiai suvokė, jog Ukrainai tenka sudėtinga užduotis.
„Prieš porą mėnesių sakiau, kad šis puolimas bus ilgas, kruvinas, jis bus lėtas, – teigė jis „The Post“. – Būtent toks jis ir yra: ilgas, kruvinas ir lėtas, ir tai labai, labai sunki kova.“
Nors ir nepasiekė savo tikslų, jis pažymėjo, kad Kijevui pavyko susilpninti Rusijos pajėgas.
„Rusai yra gana sunkios būklės, – sakė jis. – Jie patyrė labai daug nuostolių. Jų moralė nėra gera.“
JAV pareigūnai sakė, kad Pentagonas ne kartą rekomendavo Ukrainai sutelkti dideles pajėgas viename proveržio taške. Nors Ukraina pasirinko kitokią strategiją, pareigūnai teigė, kad tai buvo Kijevo sprendimas, atsižvelgiant į dideles Ukrainos karių aukas mūšio lauke.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pripažino, kad Ukrainos kontrpuolimas vyksta lėtai, bet sakė, kad Kijevas nesustos kovojęs, kol nebus atkovotos visos jo žemės.
„Mums nerūpi, kiek tai užtruks“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Jis paragino puolimo kritikus „eiti ir prisijungti prie užsieniečių legiono“, jei jie nori greitesnių rezultatų.
„Lengva sakyti, kad nori, jog viskas vyktų greičiau, kai tavęs ten nėra“, – sakė jis.
Ukrainos pareigūnai privačiai teigė, kad laikas priklauso nuo to, kaip greitai pajėgoms pavyks prasiskverbti pro minų laukus – tai sudėtingas procesas.
Analitikai sako, kad iššūkiai, su kuriais susidūrė Ukraina, yra daugialypiai, tačiau beveik visi sutinka, kad Rusija pranoko lūkesčius, kai kalbama apie jos gebėjimą ginti okupuotą teritoriją.
„Labiausiai lemiantis veiksnys, nuo kurio priklauso, kaip iki šiol vyko šis puolimas, yra Rusijos gynybos kokybė“, – patikino R. Lee, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusija naudojo tranšėjas, minas ir aviaciją. – Jie turėjo daug laiko ir labai gerai jas paruošė... ir labai apsunkino Ukrainos judėjimą į priekį.“
Vienas gynybos pareigūnas teigė, kad gali būti, jog Ukraina nesilaikys istorinių normų ir tęs kontrpuolimą žiemą, kai viską, įskaitant karių šilumą ir aprūpinimą maistu bei amunicija, padaryti daug sunkiau.
Tačiau tai priklausytų nuo keleto svarbių veiksnių, pavyzdžiui, nuo to, kiek kariams reikia poilsio po įtempto kovų sezono. Tai taip pat priklausys nuo to, kiek specializuotos įrangos ir šaltam orui skirtos aprangos jie turi, sakė gynybos pareigūnas. Tačiau žiemos karinių operacijų metu Maskva taip pat gali būti pranašesnė.
„Žinoma, kad rusai geba kovoti šaltu oru“, – nurodė pareigūnas.
