Nors Ukraina neprisiėmė atsakomybės už konkrečius dronų smūgius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad atakos Rusijos teritorijoje yra „neišvengiamas, natūralus ir visiškai teisingas procesas“.
Daugumą bepiločių orlaivių numuša Rusijos priešlėktuvinė gynyba, tačiau kai kurie padaro žalos. Maskvoje ar Maskvos regione niekas nežuvo, tačiau tokie išpuoliai išryškino Rusijos sostinės pažeidžiamumą.
Žiniasklaidos grupės „Sky News“ korespondentė Maskvoje Diana Magnay pažymėjo, kad Maskvos priešlėktuvinė gynyba buvo skirta apsaugoti sostinę nuo tarpžemyninių balistinių raketų, o ne nuo bepiločių orlaivių.
Žurnalistė informavo, kad kasdienis gyvenimas Maskvoje tęsiasi nekreipiant dėmesio į padidėjusią grėsmę. Jaučiamas tam tikras susitaikymas su tuo, kad tai turėjo kada nors įvykti.
„Niekas nepastebi“, – sakė jai vienas Maskvos gyventojas.
Tačiau valdžia tai pastebi, kadangi iki šiol dronų smūgiai padarė žalą kai kuriems Rusijos kariniams objektams, ypač Kryme.
D.Magnay atkreipė dėmesį, kad netrukus Rusijos visuomenė bus apsaugota net nuo žinios apie šiuos smūgius. Rusijos Federacijos Taryba arba aukštieji parlamento rūmai siekia priimti teisės aktą, kuriuo bus uždrausta skelbti vaizdo įrašus ar nuotraukas, kuriose užfiksuotos dronų atakos ar kitokia Rusijos teritorijos apšaudymo žala, nes tai esą išduos karines paslaptis.
Tai taip pat, pasak žurnalistės, reiškia, kad toli nuo nukentėjusių regionų esantys žmonės turės mažai informacijos apie tai, kokiu mastu šis karas pasiekia juos pačius.
Kiek dronų atakų buvo Rusijoje?
Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, šiais metais Rusijoje ir Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainoje buvo daugiau kaip 140 įtariamų dronų atakų iš oro.
Daugiausia jų buvo įvykdyta Briansko ir Belgorodo regionuose prie Rusijos vakarinės sienos su Ukraina, taip pat aneksuotame Kryme. Pastaraisiais mėnesiais Maskvos regione, esančiame maždaug už 450 km nuo sienos su Ukraina, buvo surengta keletas dronų atakų, įskaitant gegužės 30 d. smūgių bangą, per kurią buvo apgadinti keli pastatai.
Liepos 4 d. po dronų atakos iš Maskvos Vnukovo tarptautinio oro uosto teko nukreipti skrydžius. Jis taip pat buvo trumpam uždarytas po liepos 30 d. ir rugpjūčio 1 d. dronų atakų.
Rusija apkaltino Ukrainą bandymu nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per tariamą gegužės 3 d. išpuolį prieš jo rezidenciją Kremliuje. Kijevas tai neigia.
2023 m. taip pat buvo atakuojami naftos įrenginiai, aerodromai ir energetikos infrastruktūra. BBC nustatė bent devynis pranešimus apie dronų atakas prieš naftos saugyklas. Viena iš jų buvo balandžio 29 d., kai buvo smogta pagrindiniam Krymo miestui Sevastopoliui, sunaikinant kelias naftos talpyklas.
Gegužės 31 d. Rusijos pietuose esančiame Krasnodaro krašte, maždaug už 200 km nuo Krymo sienos, buvo padegta naftos perdirbimo gamykla. Regiono gubernatorius teigė, kad gaisrą tikriausiai sukėlė dronas.
Saugumo konsultacijų bendrovės „Sibylline“ analitikės Laylos Guest teigimu, Ukrainos pajėgos veikiausiai smogtų svarbiai infrastruktūrai.
„Labai tikėtina, kad Ukrainos pajėgos pirmenybę teiks naftos perdirbimo gamykloms, taip pat geležinkelių infrastruktūrai ir platesnei Rusijos logistikai, kad sukeltų kuo daugiau trikdžių“, – BBC sakė L.Guest.
Vasario mėnesį maždaug už 100 km nuo Maskvos sudužo dronas, kuris, vietos gubernatoriaus teigimu, buvo nukreiptas į civilinę infrastruktūrą.
Sudužusio orlaivio nuotrauka atrodė kaip UJ-22 – Ukrainos gaminamas dronas. Autonominio skrydžio metu jo veikimo nuotolis siekia 800 km. Tiesiogiai valdomo orlaivio skrydžio nuotolis yra daug trumpesnis.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, gegužės 10 d. per kitą įtariamą dronų ataką kariniame poligone Voronežo srityje buvo sužeista mažiausiai 10 Rusijos karių. O praėjusių metų gruodį dronas atakavo oro pajėgų bazę už 600 km į šiaurės rytus nuo Ukrainos sienos ir, Rusijos kariuomenės duomenimis, žuvo trys žmonės.
Kaip toli gali nuskristi Ukrainos dronai?
Dronus panaudojo abi konflikto pusės, o Rusija prieš taikinius Ukrainoje pasitelkia Irano gamybos dronus „Shahed“. Ukraina teigia sparčiai didinanti bepiločių orlaivių gamybą, nes didėja jų poreikis fronto linijoje.
Ekspertai teigia, kad iš Ukrainos paleisti bepiločiai orlaiviai gali pasiekti Rusijos teritoriją iki Maskvos, kuri yra maždaug už 450 km nuo sienos.
„Nors Ukraina nepatvirtino, kad jos ginkluotosios pajėgos vykdė atakas (prieš Maskvą – red.past.), manau, kad prevenciniai reidai, kuriuos matėme praėjusiais metais, įrodo, kad Ukraina turi galimybę vykdyti tokio pobūdžio tolimojo nuotolio atakas iš Ukrainos teritorijos“, – sakė tinklaraščio „Aviationist“ redaktorius Davidas Cenciotti.
Dronų specialistas Steve'as Wrightas taip pat sakė, kad įmanoma, jog dronas, paleistas iš Ukrainos teritorijos, galėjo pataikyti į Kremlių. „Spėju, kad dronas buvo paleistas iš kur kas arčiau, nes tokiu atveju jam nereikėtų įveikti didžiosios dalies Maskvos gynybos sistemų“, – pridūrė jis.
Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas gyrėsi ukrainiečių dronu R18, kuris „gali nuskristi iš Kijevo į Maskvą ir atgal“. Tačiau jis paneigė, kad šiuo pasisakymu jis ragina surengti dronų smūgius Maskvai.
„Ukraina plačiai naudojo kelis dronus, o dronas „Bayraktar TB2“ tapo tikra Ukrainos oro karo žvaigžde, padariusia didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, kai kurie iš jų buvo užfiksuoti ir išplatinti internete“, – teigė M. Cenciotti.
Pastaraisiais mėnesiais Turkija pardavė Ukrainai „Bayraktar TB2“ ginkluotų dronų, o Turkijos dronų gamintojas skyrė lėšų minios finansavimo operacijoms Ukrainai paremti.
