Tačiau jis nieko nepasakė apie Ukrainos dalyvavimą paleidžiant bepiločius orlaivius į Rusiją. Rusijos pusė teigė, kad buvo apgadinti keturi orlaiviai Il-76. Tai greičiausiai reiškia, kad jie yra neeksploatuojami – net jei žala nedidelė, orlaiviai yra nuodugniai tikrinami.
Rusijos „karo korespondentai“ tvirtino, kad Pskovo aerodromą Ukrainą atakavo daugiau kaip 21 dronų. Rusijos šaltiniai, įskaitant Rusijos gynybos ministeriją, teigė, kad oro gynybos ir elektroninės kovos sistemos taip pat neva numušė bepiločius orlaivius virš Oriolo, Tulos, Voronežo, Riazanės, Kalugos, Briansko ir Maskvos regionų.
Nuostoliai
Rusijos karinėms oro pajėgoms dviejų sunkiųjų transportinių orlaivių praradimas ir, tikėtina, keturių laikinas išjungimas nėra kritinis nuostolis. Žurnalo „Flight International“ žinyno „World Air Forces 2023“ duomenimis, Rusijos karinė transporto aviacija eksploatuoja 119 lėktuvų Il-76. Tačiau tai vis dar brangūs dideli orlaiviai, kurie buvo panaudojimi karių pervežimui.
Vienas NATO kariuomenės pareigūnas, nenorėjęs paviešinti savo tapatybės, apskaičiavo: „Rusams pasisektų, jei veiktų du trečdaliai iš jų. Jei jie neteko keturių ar šešių, tai bus dar vienas lėtas Rusijos gebėjimo gabenti įrangą ir karius sumažėjimas“, – sakė jis „Vice News“.
„Radio Svoboda“ projektas „Schemos“ pasidalijo nuotraukomis iš „Planet Labs“, kuriose matyti, kad buvo apgadinti mažiausiai du orlaiviai Il-76. Be to, šalia vieno iš orlaivių matyti du raudoni automobiliai, panašūs į gaisrinės paskirties transporto priemones, įvertino projekto „Schemos“ ekspertai.
Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis projektui „Schemos“ teigė, kad palydovinėje nuotraukoje matoma, kad paviršius prie sparnų yra pažeistas. Pasak jo, veikiausiai dronai bandė pataikyti į toje orlaivio dalyje esančius degalų bakus. „Visa tiek reiškia, kad lėktuvą teks iškelti kapitaliniam remontui, kuris užtruks 2–3 mėnesius“, – sakė A. Chrapčinskis.
„Šio tipo orlaivis nuolat bazuojasi Pskovo aerodrome. Šio aeorodromo orlaivius naudoja Rusijos kariuomenės 76-oji gvardijos oro desanto dvizija. Tai taip pat „Pskovo divizija“, viena iš tų, kurios dalyvavo užimant Bučą plataus masto invazijos pradžioje“, – pažymima „Radio Svoboda“ publikuotame straipsnyje.
Kitas gana rimtas materialinis nuostolis Rusijai – oro erdvės virš Tulos ir dalies Maskvos regiono uždarymas. Per vieną naktį ten du kartus buvo įvestas „kilimo“ režimas, kuris skelbiamas, kai danguje pastebimi nepageidaujami skraidantys objektai arba kyla tokių objektų grėsmė.
Tokiu atveju visi orlaiviai, esantys rajone, kuriame įvestas toks planas, privalo jį palikti ir išskristi į pakaitinius aerodromus arba laukti kitame rajone.
Be to, oro uostuose atšaukiami skrydžiai, o tai taip pat lemia dideles išlaidas. Tai ne pirmas kartas pastarosiomis savaitėmis, kai Maskvos regione dėl bepiločių orlaivių uždaroma oro erdvė.
Iš kur atskrido dronai?
Internete po įvykio iškart pasklido versijos, kad dronai galėjo būti paleisti ne iš Ukrainos teritorijos, o iš kur nors kitur. Pasirodė nuomonių, įskaitant Rusijos propagandistų, kad galėjo būti atakuojama iš Baltarusijos ar net Baltijos šalių.
Tačiau pareigūnai iškart atmetė versiją, kad buvo atakuota iš Baltijos šalių. „Estija neketina pradėti Trečiojo pasaulinio karo ir leisti Ukrainai vykdyti atakas iš NATO teritorijos, taigi lieka Rusija arba Baltarusija kaip kandidatės“, – teigė anonimu norėjęs išlikti NATO pareigūnas.
Tuo metu Latvijos gynybos ministerija atkreipė dėmesį, kad NATO valstybių kaltinimas įvairiose situacijose, kai Rusija patiria nesėkmes fronte Ukrainoje, nestebina.
Tai ne pirmas kartas, kai Latviją bandoma įtraukti į dezinformacijos kampanijas, siekiant eskaluoti saugumo padėtį regione.
„Pareiškimas apie Latvijos sąsajas su įvykiais Pskove yra absurdiška fikcija, siekiant atitraukti Rusijos žmonių dėmesį tiek nuo Rusijos kariuomenės nuostolių fronte, tiek nuo šalies nuostolių, kai naikinama Rusijos karinė technika ir infrastruktūra“, – sakė Latvijos gynybos ministrė Ināra Murniece.
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas teigė, kad šalies kariuomenė sugebėjo pataikyti į taikinį 700 km atstumu, naudodama tolimojo nuotolio vidaus gamybos ginklus. Apie konkretų taikinį ir panaudotus ginklus Ukrainos vadovas neužsiminė.
„Sėkmingai panaudoti mūsų tolimojo nuotolio ginklai: į taikinį pataikyta už 700 kilometrų“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Dienraščio „Defense Express“ ekspertai išsakė prielaidą, kad smūgiai buvo suduoti naudojant nemodernizuotą sistemą „Neptūnas“, kurios veikimo nuotolis siekia iki 400 km. Pasak jų, Ukrainos prezidentas veikiausiai turėjo omenyje ukrainietišką droną.
Ukraina ne kartą atakavo taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą. „BBC News“ duomenimis, nuo karo pradžios tokių atakų buvo apie 130. Tačiau šįkart tai buvo vienas iš masiškiausių smūgių Rusijos teritorijoje nuo karo Ukrainoje pradžios. Be to, ataka, nukreipta į Pskovo aerodromą, ypatinga dar ir tuo, nes vietovė yra maždaug už 700 km nuo artimiausios Ukrainos sienos.
700 kilometrai – tai atstumas tiesia linija. Tačiau kilometražas dažnu atveju padidėja, nes dronui skrydžio metu gali tekti manevruoti. Be to, jei skrydžio metu kyla priešpriešinis ar šoninis vėjas, jis taip pat turės eikvoti degalus jam įveikti arba kursui koreguoti.
Leidinys „Defense Express“ pažymi, kad rusai bando nustatyti Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių charakteristikas ir netgi skelbia infografikas su tariamomis šių dronų techninėmis charakteristikomis.
Rusijos šaltinių teigimu, bevardis UAV gali skristi 700–1000 km atstumu iki 200 km per valandą greičiu ir turėti iki 20 kg sveriančią kovinę galvutę. Dronas, anot rusų, gali keisti aukštį, kad išvengtų oro gynybos aprėpties zonų arba pakeistų taikinį, ir yra valdomas autopiloto.
„Jei šie skaičiavimai teisingi, tai reiškia, kad mūsų konstruktoriams pavyko sukurti tolimojo nuotolio droną, kuris yra daug pažangesnio lygio nei Irano „Shahed-131“ (kurio kovinė galvutė sveria tiek pat)“, – pabrėžė ekspertai.
Dieną prieš tai žurnalas „The Economist“, remdamasis šaltiniu, artimu Ukrainos kariuomenės vyriausiajam vadui Valerijui Zalužnui, pranešė, kad pilno masto karo prieš Ukrainą pradžioje Rusija turėjo taktinių bepiločių orlaivių pranašumą 3:1, tačiau dabar šį pranašumą prarado.
Šiuo metu yra žinoma, kad sutartis su Ukraina yra sudariusios daugiau kaip 40 bendrovių, o bepiločių orlaivių gamyba išaugo dešimteriopai.
Vakarų žiniasklaida taip pat pranešė, kad Ukraina kuria tolimojo nuotolio atakos bepiločius orlaivius. Konkrečiai vienas iš jų galėjo būti panaudotas siekiant smogti Rusijos Federacijos Novgorodo regione esančiam tolimojo nuotolio strateginiam bombonešiui Tu-22M3.
Sudėtingas taikinys
Kai kurie ekspertai vertino, kad tikimybė, jog dronai vis dėlto buvo paleisti iš Ukrainos ir jų paprasčiausiai negalėjo perimti Rusijos priešlėktuvinė gynyba, yra didelė.
Tokius nedideliame aukštyje skrendančius dronus sunku sekti radarais, o tamsoje juos sunku pastebėti vizualiai ir pataikyti, rašo BBC.
Tuo metu JAV karo studijų instituto (ISW) analitikų vertinimu, Rusijos pajėgos galėjo sutelkti savo priešlėktuvinę gynybą į Maskvos dengimą ir „kažkodėl nepastebėti neįprastai didelio skaičiaus Ukrainos bepiločių orlaivių“, kurie, kaip pranešama, smogė Pskovo aerodromui.
Anonimu norėjęs išlikti NATO pareigūnas sakė, kad per vieną naktį suduoti smūgiai visoje vakarų Rusijoje yra signalas, jog Vladimiras Putinas stengiasi apsaugoti Maskvą ir kitus svarbius objektus visoje šalyje.
„Ukrainiečiai labai gerai įvaldė (dronų karą) tiek taktiniu, tiek strateginiu lygmeniu, – sakė NATO pareigūnas. – Iš jų įžūlumo ir gebėjimo prisitaikyti gali pasimokyti visos mūsų kariuomenės“.
Kiekvienas numuštas dronas jį paleidusiems asmenims suteikia vertingos informacijos apie priešlėktuvinės gynybos ir elektroninės kovos įrangos buvimo vietą, todėl su kiekvienu reidu gaunama vis daugiau duomenų apie priešlėktuvinės gynybos spragas.
Kritika Rusijos valdžios institucijoms
Po trečiadienio dronų atakos Rusijos teritorijoje, šalies propagandistai ir karo tinklaraštininkai kritikavo Rusijos pajėgas dėl nesugebėjimo apsaugoti šalies teritoriją. Jie taip pat išreiškė kritiką Gynybos ministerijai už neseniai atliktą cenzūrą.
Su Kremliumi susijęs Rusijos karo tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos smūgis Pskovo aerodromui parodė, jog Rusijos priešlėktuvinė gynyba neprisitaikė gintis nuo pakartotinių Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių, priešingai nei Rusijos priešlėktuvinė gynyba okupuotame Kryme.
Jis taip pat kritikavo Rusijos valdžios institucijas už tai, kad jos nelaiko brangių karinių orlaivių angaruose.
Kitas žinomas Rusijos karo tinklaraštininkas išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos vakaruose neliks saugių vietų dėl augančių Ukrainos techninių pajėgumų, ir pasiūlė Rusijos pajėgoms į tai atsižvelgti saugant karinius ir strateginius objektus.
Rusijos šaltiniai taip pat suabejojo pastarojo meto Rusijos gynybos ministerijos cenzūros pastangomis, pažymėdami, kad būtina teisingai ir sąžiningai informuoti apie tariamus Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje.
