Kalnų Karabachas – etninių armėnų anklavas, tarptautiniu mastu pripažintas Azerbaidžano dalimi, bet valdomas etninių armėnų valdžios institucijų, – įtampoje yra jau ištisus dešimtmečius. Abi kaimynės – Azerbaidžanas ir Armėnija – dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus: pirmą kartą – XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, žlugus Sovietų Sąjungai, ir dar kartą – 2020 m.
Po 2020 m. karo Azerbaidžanas riboja judėjimą vieninteliu keliu, vedančiu iš Kalnų Karabacho į Armėniją, kad užkirstų kelią, jo teigimu, ginklų kontrabandai. Armėnija tvirtina, kad Azerbaidžanas sukuria humanitarinę krizę vadinamojoje Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte, nes į ją negali patekti maisto produktai, medikamentai ir kitos būtinosios prekės.
Šiame mieste iki 2020 metų gyveno apie 50 tūkst. žmonių, tačiau didžioji dalis išvyko per tuometinį karą. Vėliau daugelis išvykusiųjų sugrįžo, kai 2020 m. konfliktas baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo Turkija ir Rusija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė lrytas.lt teigė, kad įtampa regione augo jau pastaruosius mėnesius ir buvo tik laiko klausimas, kada didesnis konflikas vėl įsiplieks.
„Situacija tokia, kad Azerbaidžanas suinteresuotas stumti ir spausti Karabacho klausimą, stengdamasi išnaudoti kol kas ne visas priemones, bet panaudodamas kuo įmanoma didesnį spaudimą“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Nors neramumai regione buvo fiksuojami dar nuo 2020 m. įvykusių paliaubų, kai į teritoriją buvo įvesti Rusijos taikdariai, įtampa, anot politologės, pradėjo augti prieš naujuosius 2023 metus, prasidėjus de facto Kanalų Karabacho blokadai iš Azerbaidžano pusės.
„Iš pradžių pretekstas buvo ekologiniai aktyvistai, <...> bet taip įsibėgėjo, kad jau vasarą buvo aišku, kad Kalnų Karabache vyksta humanitarinė krizė“, – teigė ji.
Anot D. Jakniūnaitės, dauguma ekspertų laikosi nuomonės, kad prasidėjus intensyvesniems kariniams veiksmams nei Armėnija, nei Kalnų Karabachas neturi daug šansų išlaikyti regiono kontrolę. „Karinis pranašumas yra absoliučiai Azerbaidžano pusėje“, – pažymėjo ji.
Buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams Lino Linkevičiaus teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad 1992 m. įsteigta ESBO Minsko grupė, turėjusi padėti sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho, neveikia jau seniai.
„Neseniai, kai vėl buvo paaštrėję kariniai veiksmai, situacija buvo sutvarkyta pagal Rusijos, pagal Turkijos, galbūt pagal Azerbaidžano ketinimus. Bet tokios šalys, kurios buvo grupės pirmininkės, kaip pavyzdžiui, JAV ir Prancūzija, nedalyvavo sprendžiant. Visa tai, kas dabar vyksta, yra paprasčiausiai to tęsinys“, – situaciją lrytas.lt komentavo buvęs URM vadovas.
Rusijos vaidmuo
Prieš 2022 m. vasario mėnesio Rusijos invaziją Ukrainoje, Kremlius turėjo didelę įtaką ir svertus Pietų Kaukaze. Rusija palaikė Armėniją ir buvo laikoma šalies sąjungininke ir saugumo garantu.
Pasak D. Jakniūnaitės, Rusijos karas Ukrainoje smarkiai paveikė rusų veiksmus regione ir susilpnino jų diplomatines galimybes. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Azerbaidžanas būtent dabar ėmėsi karinių veiksmų.
„Armėnijos premjeras N. Pašinianas jau atvirai priekaištavo Rusijai, kad ji nepadeda Armėnijai šiame konflikte ir taip šiek tiek supykdė Rusijos vadovybę. Pavyzdžiui, Rusijos propagandistė Margarita Simonian, kuri lyg ir neoficialiai, bet parašė žinutę, kurioje apkaltino Armėniją dėl įtampos kurstymo. Iš to irgi galima suprasti užuominas.
Rusija neturi labai didelių pajėgumų ir panašu, kad gali būti, jog neturi ir didelės valios paremti Armėniją konflikte dėl Kalnų Karabacho. Nors saugumo garantijos Armėnijos integralumui tarsi dar neatšauktos, jei kažkas tiesiogiai iškiltų Armėnijos teritorijai“, – pažymėjo politologė.
Baku praėjusiais metais uždarė vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija. Šį kelią, vadinamąjį Lačino koridorių, saugo Rusijos taikdariai. L. Linkevičiaus teigimu, Rusijos taikdariai, turėję užtikrinti vienintelio kelio funkcionavimą, to padaryti nesugebėjo.
„Visa tai veda į tai, kad Azerbaidžanas jautėsi galįs toliau jėga spręsti šį konfliktą, tačiau jam reikėjo preteksto. Ar sprogdinimas, ar minos buvo pretekstas pradėti šią antiteroristinę operaciją, sunku pasakyti, mes nežinome detalių, bet aišku viena, kad preteksto, nebūtinai priežasties, pakako, kad jie toliau įgyvendintų tą, ką yra užsibrėžę – pabaigtų spręsti Kalnų Karabacho problemą.
Tai ir įvyks, jeigu niekas jėga ar kažkokiais kitais netiesioginiais būdais neįsikiš, kaip buvo iki tol. Ir ši reintegracija Kalnų Karabacho į Azerbaidžaną ir de facto, ir de jure, ir visomis kitomis prasmėmis bus įgyvendinta. O kaip viskas klostysis pasakyti dar anksti, nes tik dabar viskas prasidėjo“, – teigė L. Linkevičius.
Be to, pasak Lietuvos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, Armėnija pastaruoju metu viešai demonstravo nusivylimą Rusija dėl jos rolės konflikto metu. Rugsėjo 11 d. Armėnija su JAV pradėjo bendras karines pratybas.
Šie manevrai, kuriuose dalyvavo 85 JAV ir 175 Armėnijos kariai, buvo laikomi ženklu, liudijančiu, kad buvusi sovietinė respublika Armėnija tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos.
„Rusijoje neliko nepastebėtos bendros pratybos su JAV, kurios nebuvo didelio masto, bet pats tų pratybų faktas. <...> Armėnijos premjero N. Pašiniano žmona taip pat lankėsi kartu su kitomis poniomis Kijeve, kas irgi buvo priimta kaip nedraugiškas gestas, – teigė buvęs Užsienio reikalų ministras. – Šalis akivaizdžiai tolo nuo Rusijos. <...> Pareiškimai, kad Rusijos, kaip vienintelės saugumo garantijos, pasirinkimas buvo klaida ir veiksmai nebuvo nepastebėti Maskvoje. Todėl tikėtis kažkokio aktyvesnio Rusijos įsitraukimo Armėnijos pusėje, matyt, kuo toliau, tuo mažiau galima. Visa tai pajutęs Azerbaidžanas tiesiog pasinaudojo situacija.“
Vakarai nesikiša
Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES ir JAV, jau išreiškė susirūpinimą dėl naujai prasidėjusių karinių veiksmų Kalnų Karabache, kas, anot D. Jakniūnaitės, yra įprasta praktika.
„Iš Vakarų partnerių bus spaudimas, raginimas Azerbaidžanui galvoti apie derybas. <...> Bet dabar veiksmai tik prasidėjo, todėl neaišku kaip judės ir kokią poziciją Azerbaidžanas išlaikys“, – teigė ji.
Azerbaidžanas pranešė informavęs Turkiją ir Rusiją apie vadinamąją antiteroristinę operaciją Kalnų Karabache. Ankara ya pagrindinis Baku sąjungininkas ir ženkliai prisidėjo prie to, kokia situacija regione susiklostė po 2020 m. karo. Sąjungininkės ne pirmus metus kalba apie siekius sujungti abi šalis koridoriumi per Armėnijos teritoriją.
2021 m. Baku ir Ankara pasirašė Šušos susitarimą, kuriame minimas transporto jungties tarp Azerbaidžano ir Turkijos sukūrimas per vadinamąjį Zangezūro koridorių. Šis koridorius yra šių šalių iniciatyva geležinkeliu ir keliu sujungti dvi šalis per Armėnijos pietinę dalį.
„Turkija irgi neseniai pareiškė, kad jie, kaip visada, kaip visą laiką stovi šalia Azerbaidžano ir jį palaiko šioje situacijoje. Ar ji gali kažkaip paveikti Azerbaidžano vadovybę ir jo prezidentą kažkokiu būdu susėsti prie derybų stalo, galima klausti, bet kol kas ji yra palaikanti šalis, kuri, nežinau, ar gali padaryti poveikį Azerbaidžanui nesiimti veiksmų“, – pažymėjo VU TSPMI profesorė.
L. Linkevičius pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė dėl savo institucijų ir moderacinių grupių eilinį kartą pasirodė nesugebanti išspręsti susidariusio konflikto.
„Kai atsiranda krizė arba ji paūmėja, tai jų (tarptautinės bendruomenės – red. past.) arba nėra, arba jeigu yra, tai tik nominaliai ir negali tai situacijai daryti įtakos, – sakė jis. – Matysim kiek giliai vadinamoji antiteroristinė operacija įsisiūbuos, bet kol kas nematome, kaip atrodys laike ir apskritai, koks bus jos mastas. <...> Anksti daryti išvadas, bet visa tai, kas prasidėjo ir kas vyksta, tai kaip ir logiška.“
