JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 1,1 mln konfiskuotų Irano šaudmenų, pranešė ji trečiadienį. Perdavimas buvo atliktas pirmadienį, sakoma CENTCOM pranešime spaudai.
CENTCOM, prižiūrinti operacijas Artimuosiuose Rytuose, teigia, kad šoviniai buvo konfiskuoti iš laivo, gruodžio mėn. plaukusio į Jemeną, praneša BBC.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės neseniai įspėjo, kad jų gamybos linijos sunkiai suspėja patenkinti Ukrainos šaudmenų naudojimo spartą.
CENTCOM teigia, kad Irano šoviniai į Ukrainą buvo perduoti pirmadienį.
Iš pradžių šaudmenis gruodžio 9 d. iš laivo be valstybinių ženklų, pavadinto MARWAN 1, konfiskavo JAV karinės jūrų pajėgos, teigiama pranešime.
JAV vyriausybė nuosavybės teisę į juos įgijo liepos mėn. per vadinamąjį civilinės konfiskacijos procesą, pagal kurį turtas gali būti konfiskuojamas, jei manoma, kad jo savininkas yra susijęs su nusikalstama veikla.
Šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui – Irano ginkluotųjų pajėgų daliniui, kuriam pavesta saugoti šalies vyriausybę.
CENTCOM pareiškime teigiama, kad JAV yra „pasiryžusios bendradarbiauti su savo sąjungininkais ir partneriais, kad visomis teisėtomis priemonėmis pasipriešintų Irano mirtinos pagalbos srautui regione“.
Jemene vykstančiame pilietiniame kare Iranas remia husių sukilėlius, tačiau ginklų perdavimą šiai grupuotei draudžia 2015 m. JT Saugumo Tarybos rezoliucija.
Pilietinis karas Jemene prasidėjo 2014 m., kai husių sukilėliai perėmė sostinės Sanos kontrolę ir pašalino šalies vyriausybę.
Nuverstoji vyriausybė tebėra tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno valdžia ir ją remia Saudo Arabijos vadovaujama regiono šalių koalicija, taip pat JAV ir Jungtinė Karalystė.
Nuo praėjusių metų antrojo pusmečio Iranas taip pat ne kartą buvo kaltinamas tiekęs Rusijai ginklus, visų pirma bepiločius orlaivius, skirtus naudoti kare Ukrainoje.
Pirmadienį Varšuvos saugumo forume vykusioje diskusijoje apie Vakarų tiekiamą amuniciją Ukrainai NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris sakė, kad „dabar matomas statinės dugnas“.
Jis sakė, kad dešimtmečius nepakankamai investuotos lėšos lėmė, kad net karo pradžioje NATO šalių šaudmenų atsargos buvo tik pusiau pilnos ar net dar labiau ištuštėjusios.
„Ekonomika „tik laiku ir tik tiek, kiek reikia“, kurią kartu sukūrėme per 30 metų mūsų liberalioje ekonomikoje, tinka daugeliui dalykų, bet ne ginkluotosioms pajėgoms, kai vyksta karas“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad vyriausybėms ir ginklų gamintojams reikia „didinti gamybos apimtis daug didesniu tempu“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Jamesas Heappey paragino NATO sąjungininkus gynybai skirti 2 proc. savo nacionalinių pajamų – šiam tikslui pritarė visas blokas, tačiau tikimasi, kad šiemet jį pasieks tik 11 iš 31 narės.
Irano amunicijos perdavimas taip pat vyksta tuo metu, kai J.Bideno administracija ieško alternatyvių būdų, kaip suteikti pagalbą Ukrainai, kai kuriems Kongreso nariams prieštaraujant.
Pareigūnai jau keletą savaičių įspėja, kad šiuo metu Ukrainai skiriami pinigai beveik išnaudoti, tačiau Respublikonų dešiniųjų partijos narių spaudimas iki šiol neleido Atstovų rūmams patvirtinti papildomų lėšų.
Antradienį kai kurie iš tų pačių narių laimėjo balsavimą dėl Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy atstatydinimo, todėl bet koks balsavimas dėl tolesnės pagalbos bus atidėtas iki tol, kol bus paskirtas jo įpėdinis, o tai įvyks ne anksčiau kaip kitos savaitės viduryje.
Net ir tada bet kuris būsimasis Atstovų Rūmų pirmininkas, kuris pradės balsavimą šiuo klausimu, beveik neabejotinai susidurs su panašiu pasipriešinimu.
Parengta pagal CNN ir BBC inf.
