„Hamas“ yra Islamo pasipriešinimo judėjimo (angl. Islamic Resistance Movement) trumpinys, arabiškai reiškiantis „uolumą“.
Ši grupuotė politiškai kontroliuoja Gazos ruožą – maždaug 365 kv. km teritoriją, kurioje gyvena daugiau kaip du milijonai žmonių, bet kurią blokuoja Izraelis.
Gazos ruože „Hamas“ valdo nuo 2007 m. po trumpo karo prieš „Fatah“ pajėgas, lojalias Palestinos prezidentui Mahmoudui Abbasui, kuris taip pat yra Palestinos savivaldos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovas.
Gazos ruožas yra viena tankiausiai apgyvendintų teritorijų pasaulyje. Griežtai kontroliuojamos sausumos sienos su Izraeliu ir Egiptu, taip pat jūrų siena iš esmės izoliuoja jos ekonomiką. Didelė dalis Gazos gyventojų gyvena labai skurdžiai ir yra priklausomi nuo humanitarinės paramos iš užsienio.
„Hamas“ dažnai apšaudo Izraelį raketomis iš gyvenamųjų rajonų, o daugiabučiuose veikia vadavietės. Taip civiliai gyventojai veiksmingai naudojami kaip gyvieji skydai. „Hamas“ slapta kasė požeminius tunelius, kuriais į anklavą kontrabanda gabena ginklus, daugiausia iš Egipto. Tačiau Egipto vyriausybė šią veiklą bandė slopinti.
Kada susikūrė „Hamas“?
Judėjimą „Hamas“ 1987 m. Gazoje įkūrė imamas šeichas Ahmedas Jasinas ir jo padėjėjas Abdelis Azizas al-Rantisi netrukus po pirmosios intifados – sukilimo prieš Izraelio vykdomą Palestinos teritorijų okupaciją – pradžios.
Judėjimas prasidėjo kaip Musulmonų brolijos atšaka Egipte ir sukūrė karinį sparną – Izz al-Din al-Qassam brigadas, kurios vykdė ginkluotą kovą prieš Izraelį, siekdamos išlaisvinti istorinę Palestiną.
Ji taip pat siūlė socialinės gerovės programas nuo Izraelio okupacijos nukentėjusiems palestiniečiams.
„Hamas“ taip pat priklauso regioniniam aljansui, kurį sudaro Iranas, Sirija ir šiitų islamistų grupuotė „Hezbollah“ Libane, iš esmės prieštaraujantys JAV politikai Artimuosiuose Rytuose ir Izraeliui.
Kas yra grupuotės lyderiai?
„Hamas“ turi daugybę vadovaujančių organų, kurie atlieka įvairias politines, karines ir socialines funkcijas. Bendrąją politiką nustato vyriausiasis patariamasis organas, dažnai vadinamas politbiuru, kuris veikia tremtyje. Vietos komitetai sprendžia paprastų žmonių klausimus Gazos ruože ir Vakarų krante.
Šiuo metu politinio vadovo pareigas eina Ismailas Haniyeh, 2017 m. pakeitęs ilgametį lyderį Khaledą Meshaalą. Nuo 2020 m. I. Haniyeh veikia iš Kataro sostinės Dohos, kadangi, kaip pranešama, Egiptas riboja jo judėjimą į Gazą ir iš jos. "Hamas" lyderiai įsitvirtino Katare po to, kai palestiniečių pabėgėliai dalyvavo 2011 m. sukilime, vykusiame prieš Sirijos pilietinį karą. Pranešama, kad kai kurie aukšto rango „Hamas“ veikėjai veikia iš grupuotės biurų Turkijoje.
Kasdienius reikalus Gazos Ruože prižiūri Yahya Sinwar, kuris anksčiau vadovavo „Hamas“ kariniam sparnui ir dvidešimt dvejus metus praleido Izraelio kalėjime už dviejų Izraelio kareivių pagrobimo ir nužudymo organizavimą. Jis buvo vienas iš daugiau kaip tūkstančio palestiniečių kalinių, kurie 2011 m. buvo išlaisvinti mainais į „Hamas“ laikomą Izraelio kareivį. Nuo 2021 m. birželio mėn. faktinis Gazos ministras pirmininkas yra Issamas al-Da'alis.
Marwanas Issa ir Mohammedas Deifas vadovauja „Hamas“ kariniam sparnui – „Izz ad-Din al-Qassam“ brigadoms. Izraelio pajėgos 2002 m. per oro antskrydį nužudė sukarintos grupuotės įkūrėją Salah Shehadeh. Per išpuolį žuvo penkiolika civilių, todėl Izraelis ir tarptautinė bendruomenė atidžiai stebėjo tokią taktiką. 2004 m. Izraelio pajėgos nužudė „Hamas“ įkūrėją A. Jasiną.
Pranešama, kad Salehas al-Arouri vadovauja „Hamas“ Libano padaliniui. Po 2021 m. pasibaigusių vidaus rinkimų jis taip pat perėmė vadovavimą grupuotei Vakarų krante.
Kokie yra „Hamas“ principai?
Priešingai nei Palestinos išsivadavimo organizacija, „Hamas“ nepripažįsta Izraelio valstybingumo. Tačiau 2017 m. „Hamas“ pristatė politinį dokumentą, kuriame pritariama Palestinos valstybės sukūrimui 1967 metų ribose.
„Neatsisakysime nė centimetro Palestinos gimtosios žemės, kad ir koks būtų pastarojo meto spaudimas ir kad ir kiek ilgai truktų okupacija“, – 2017 m. paviešinęs dokumentą, prie kurio, kaip teigiama, dirbo 2 metus, sakė palestiniečių grupuotės lyderis tremtyje Khaledas Meshaalas.
„Hamas“ įnirtingai priešinasi Oslo taikos susitarimams (tarp Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos), kurie leido susikurti Palestinos savivaldai, kuriai buvo paskirta Vakarų Kranto ir Gazos ruožo dalių savivalda. Oslo susitarimais nepavyko pasiekti rezultato, kad būtų įkurta Palestinos valstybė.
1993 m. tuometinis Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderis Jesiras Arafatas sudarė taiką su Izraeliu pagal Oslo susitarimus ir taip nutraukė 1987 m. prasidėjusią pirmąją intifadą. Hamas“ atmetė taikos procesą ir tęsė teroro išpuolius prieš Izraelį.
Grupuotė reikalauja, kad Palestinos valstybė būtų sukurta visoje teritorijoje, kuri iki 1948 m. priklausė Didžiosios Britanijos Palestinos mandatui. Šio tikslo ji siekia rengdama išpuolius prieš Izraelio karius, naujakurius ir civilius gyventojus tiek okupuotose palestiniečių teritorijose, tiek Izraelyje.
Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjunga, Kanada, Egiptas ir Japonija visą grupuotę arba kai kuriais atvejais jos karinį sparną įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą.
„Hamas“ veikla nuo 2000 m.
2006 m. Gazos Ruožo visuotiniuose rinkimuose „Hamas“ laimėjo absoliučią daugumą. 2007 m. smurtiniu perversmu grupuotė sustiprino savo valdžią pakrantės anklave. Nuo to laiko Vakarų Krantą kontroliuoja nuosaikioji Mahmoudo Abbaso vadovaujama partija „Fatah“, o Gazos ruožą ir toliau kontroliuoja „Hamas“.
„Hamas“ tęsė karą prieš Izraelį iš Gazos ruožo teritorijos, tvirtindama, kad veikia „savigynos“ tikslais. Ši organizacija 2008–2009 m., 2012 ir 2014 m. dalyvavo sunkiose kovose su Izraelio ginkluotosiomis pajėgomis.
Kas remia „Hamas“?
Kataras yra svarbiausias „Hamas“ finansinis rėmėjas ir užsienio sąjungininkas. Kataro emyras šeichas Hamadas bin Chalifa al Tanis buvo pirmasis valstybės vadovas, 2012 m. apsilankęs „Hamas“ vyriausybėje. Iki šiol emyratas „Hamas“ pervedė daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
Daugelį metų nuo blokados pradžios „Hamas“ rinko pajamas apmokestindamas prekes, gabenamas sudėtingu tunelių tinklu, kuriuo apeinamas Egipto perėjimo į Gazą punktas. Taip į teritoriją patekdavo pagrindiniai produktai, tokie kaip maistas, vaistai, pigios dujos elektrai gaminti, statybinės medžiagos, grynieji pinigai ir ginklai.
2013 m. Egipto prezidentui Abdel Fatah al-Sisi atėjus į valdžią, Kairas tapo priešiškas „Hamas“, kurią laikė savo pagrindinio vidaus varžovo – Musulmonų brolijos – tęsiniu, atžvilgiu. Egipto kariuomenė uždarė didžiąją dalį tunelių. 2018 m. Egiptas pradėjo leisti kai kurioms komercinėms prekėms patekti į Gazos ruožą per Salah al-Dino sienos perėjimo punktą. Pranešama, kad nuo 2021 m. „Hamas“ iš mokesčių už į Gazos ruožą importuojamas egiptietiškas prekes per mėnesį surinkdavo iki 11,4 mln. eurų.
Šiuo metu Iranas yra laikomas vienu didžiausių „Hamas“ rėmėjų, skiriantis lėšų, ginklų ir mokymų. Nors Iranas ir „Hamas“ trumpam susipyko po to, kai Sirijos pilietiniame kare rėmė priešingas puses, šiuo metu Iranas „Hamas“, Palestiniečių islamo džihadui (PIJ) ir kitoms palestiniečių grupuotėms, kurias Jungtinės Valstijos įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, kasmet skiria apie 100 mln. (94,90 mln.) dolerių. Tačiau JAV sankcijos, įvestos po to, kai Vašingtonas 2018 m. pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, apribojo Teherano galimybes finansuoti savo užsienio partnerius.
Turkija buvo dar viena ištikima „Hamas“ rėmėja – ir Izraelio kritikė – po prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atėjimo į valdžią 2002 m. Nors Ankara tvirtina, kad remia „Hamas“ tik politiškai, ji buvo kaltinama „Hamas“ terorizmo finansavimu, be kita ko, iš Turkijos bendradarbiavimo ir koordinavimo agentūros nukreipiant pagalbą.
Praeityje didžiąją dalį lėšų judėjimui skyrė palestiniečių emigrantai ir privatūs rėmėjai Persijos įlankoje. Be to, kai kurios islamo labdaros organizacijos Vakaruose pervedė pinigus „Hamas“ remiamoms socialinių paslaugų grupėms.
Iš kur „Hamas“ gauna raketų?
Daugelį metų „Hamas“ rėmėsi Irano tiekiamomis raketomis. Artimųjų Rytų raketų technologijų ekspertas Fabianas Hinzas Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF dar 2021 m. sakė, kad įvairios Gazos Ruože įsikūrusios grupuotės išplėtė savo raketų arsenalus.
F. Hinzo teigimu, Irano raketos į Gazos ruožą būdavo kontrabanda gabenamos per Sudaną ir Egiptą. Tačiau nuo tada, kai 2019 m. buvo nuverstas Sudano diktatorius Omaras al-Bashiras, tai padaryti tapo sunkiau. Manoma, kad, padedama išorės pagalbos, „Hamas“ dabar didžiąją dalį savo raketų gamina pakrantės anklave.
Kaip palestiniečiai vertina „Hamas“?
Politinis Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo padalijimas yra labai nepopuliarus: 2023 m. birželio mėnesį Palestinos politikos ir apklausų tyrimų centro (PCPSR) apklausa parodė, kad trečdalis palestiniečių mano, jog tai yra žalingiausias įvykis jų tautai nuo 1948 m., kai buvo įkurta Izraelio valstybė.
Ta pati apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto palestiniečių per prezidento rinkimus balsuotų už „Hamas“ lyderį Ismailą Haniyeh, o ne už Palestinos savivaldos prezidentą M. Abbasą. Remiantis apklausos duomenimis, tik trečdalis palestiniečių rinktųsi M. Abbasą. Palestinos savivaldos prezidentas neribotam laikui atidėjo 2021 m. numatytus nacionalinius rinkimus, motyvuodamas tariamu Izraelio atsisakymu leisti balsuoti palestiniečiams Rytų Jeruzalėje, nors stebėtojai įtaria, kad M. Abbasas siekia užkirsti kelią tikėtinai „Hamas“ pergalei.
Kas paskatino šeštadienio išpuolį prieš Izraelį?
„Hamas“ atstovas spaudai Khaledas Qadomi „Al Jazeera“ sakė, kad grupuotė surengė karinę operaciją reaguodama į žiaurumus, su kuriais palestiniečiai susiduria jau dešimtmečius.
„Norime, kad tarptautinė bendruomenė sustabdytų žiaurumus Gazos ruože prieš Palestinos žmones, mūsų šventąsias vietas, tokias kaip Al Aksos (mečetė Jeruzalėje, viena švenčiausių vietų tarp musulmonų). Visi šie dalykai yra šio mūšio pradžios priežastis“, – sakė jis.
Hamas taip pat paragino kitas grupuotes prisijungti prie kovos, sakydamas, kad šeštadienio išpuoliai yra tik pradžia.
Ar „Hamas“ taikosi į civilius gyventojus?
„Hamas“ vyresnysis atstovas spaudai Osama Hamdanas „Al Jazeera“ sakė, kad grupuotė nepuola civilių gyventojų, nors pačios grupuotės vaizdo įrašuose matyti, kaip šeštadienį per kovas jos kovotojai paėmė įkaitais pagyvenusius izraeliečius.
Tokios teisių gynimo grupės kaip „Amnesty International“ taip pat nurodė, kad „Hamas“ žudė Izraelio civilius gyventojus.
Tačiau O. Hamdanas tvirtino, kad grupuotė puola tik gyventojus, kurie įsikūrę neteisėtose vietose, ir, pasak jo, yra teisėti taikiniai, nes yra kolonistai.
„Reikia skirti naujakurius ir civilius gyventojus. Naujakuriai užpuolė palestiniečius“, – sakė O. Hamdanas.
Paklaustas, ar civiliai gyventojai pietų Izraelyje taip pat laikomi naujakuriais, O. Hamdanas atsakė: „Visi žino, kad ten yra naujakurių gyvenviečių“.
„Mes specialiai nesitaikstome su civiliais gyventojais. Esame paskelbę, kad kolonistai yra okupacijos dalis ir ginkluotų Izraelio pajėgų dalis. Jie nėra civiliai gyventojai“, – pridūrė jis.
Kaip grupei pavyko įvykdyti išpuolį?
„Hamas“ teigė, kad jos kovotojai anklave paėmė į nelaisvę daugiau nei šimtą izraeliečių, ir paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip kovotojai tempia kruvinus karius. Kovotojų teigimu, tarp pagrobtųjų buvo ir aukštų Izraelio kariškių.
Vaizdo įrašų nebuvo galima iš karto patikrinti, tačiau jie atitiko geografinius vietovės požymius. Nuogąstavimai, kad izraeliečiai buvo pagrobti, priminė 2006 m. įvykdytą kario Gilado Šalito pagrobimą. Jį su „Hamas“ susiję kovotojai pagrobė per tarpvalstybinį reidą. Hamas“ penkerius metus laikė G. Šalitą, kol jis buvo iškeistas į daugiau kaip 1 000 Izraelio laikomų palestiniečių kalinių.
Izraelio kariuomenė teigė, kad „Hamas“ taip pat siuntė į Izraelį skraidykles. Šis išpuolis priminė garsų devintojo dešimtmečio pabaigoje įvykusią ataką, kai palestiniečių kovotojai skraidyklėmis perskrido iš Libano į šiaurės Izraelį ir nužudė šešis Izraelio kareivius.
