„Hezbollah“ šaltiniai taip pat teigia, kad jie ruošiasi blogiausiam – pasienio ruože jau įvyko keletas susirėmimų ir susišaudymų. Šio naujausio susipriešinimo katalizatorius, žinoma, yra „Hamas“ žiaurios Izraelio civilių ir karių žudynės, tačiau abiejų pusių priešiškumas tęsiasi jau seniai.
Dabar kyla klausimas, ar netrukus sulauksime dar vieno didelio konflikto, kuris turėtų didžiulių regioninių ir pasaulinių pasekmių?
Ekspertai įsitikinę – tai tikrai nerimą keliantys ženklai, bet tai nebūtinai karo prielaida. Tai, ką matome, galima interpretuoti keliais būdais.
Viena vertus, tai gali būti tiesiog solidarumo parodymas ir būdas užimti Izraelio pajėgas šiaurėje, tačiau sustabdyti karo veiksmus iki didesnio eskalavimo. Tačiau tai taip pat tai gali būti ir pauzė prieš didelį puolimą, o sprendimas pradėti ataką gali priklausyti nuo to, kaip toli Izraelio pajėgos nueis Gazos ruože, rašo „Sky News“.
Kas yra „Hezbollah“?
Nors „Hamas“ yra sunitų grupuotė, o „Hezbollah“ – šiitų, pastaroji jau seniai palaiko palestiniečių interesus. Abi grupuotes finansuoja Iranas ir jos yra Teherano įgaliotinės, nors kiekviena iš jų turi autonomiją ir savo interesų sritis.
Vis dėlto, „Hezbollah“ yra kur kas galingesnė sukarinta grupuotė. Ji taip pat iki dantų ginkluota moderniais ginklais ir yra gerai apmokyta. Jos smogikai yra užgrūdinti mūšiuose Sirijoje, kurioje teko daug kovoti, kad išgelbėtų Basharo al-Assado valdžią Sirijoje.
„Hezbollah“, kas arabiškai reiškia „Dievo partija“, buvo sukurta 1982 m. Libane, kad kovotų su įsiveržusiomis Izraelio pajėgomis ir jas žudytų. Ji atvirai ragina sunaikinti „sionistinį režimą Palestinoje“, o dauguma Vakarų valstybių ją laiko teroristine organizacija.
Nuo 2006 m. „Hezbollah“ ir Izraelis jau daugelį metų kovoja šešėliniame kare – daugiausia Sirijoje. Šiitų smogikai nori „pagaliau išstumti žydus į jūrą“, ko arabų valstybės ne kartą nesugebėjo padaryti, nepaisant kelių agresijos karų po Izraelio įkūrimo 1948 m.
Tam yra „Islamo pasipriešinimo ašis“, kuriai, be „Hamas“ ir „Hezbollah“, savaime suprantama, priklauso ir Iranas, kuris Izraelio valstybinę sistemą laiko viso blogio šaknimi. Teherano revoliucinė gvardija 1985 m. įkūrė „Hezbollah“ ir per kelis dešimtmečius išaugino ją iki galingos sąjungininkės Izraelio pasienyje.
„Hezbollah“ kontroliuoja teritorijas Pietų Libane. Kaip pastebi apžvalgininkai, niekas ten nevyksta be jų žinios.
Visi pagrindiniai teroristų grupuotės įtvirtinimai yra šiame iš dalies kalnuotame regione. Tai kilometrų ilgio tunelių, vedančių iki Izraelio sienos, labirintas, kuriame įrengti požeminiai ginklų arsenalai, kariuomenės štabai, nepriklausoma ryšių struktūra ir paslėptos raketų paleidimo aikštelės.
Tai didžiulis karinis kompleksas, kuriam negali prilygti „Hamas“ objektai Gazoje ir net kai kurių Artimųjų Rytų kariuomenių objektai. Įtvirtinimai skirti gintis nuo galimo Izraelio antžeminio puolimo, tačiau jie taip pat gali būti naudojami puolimui.
Izraelyje į Libano keliamą grėsmę žiūrima rimtai. Juk „stipriausia pasaulyje teroristų grupuotė“, kaip ją kartą apibūdino vienas Izraelio žvalgybos pareigūnas, esą turi nuo 130 000 iki 150 000 įvairaus nuotolio raketų. Dievo partija taip pat teigia galinti sutelkti iki 100 000 smogikų.
Remiantis patvirtintais pranešimais, būtent „Hezbollah“ karininkai, bendradarbiaudami su Revoliucine gvardija, apmokė „Hamas“ narius, Irako sukarintas grupuotes ir hutų sukilėlius Jemene, taip pat tiekė jiems ginklus.
Izraelio kariuomenė iš patirties žino, kad „Hezbollah“ niekada negalima nuvertinti. Per paskutinį susidūrimą su šiitų kovotojais – per vadinamąjį 2006 m. Vasaros karą – Izraelio gynybos pajėgos patyrė didelių nuostolių. Kurį laiką kariuomenė atrodė nepasirengusi, nes buvo užklupta netikėtai viena ataka po kitos.
Beveik 50 tankų „Merkava“, neva geriausių pasaulyje, buvo sunaikinti „Hezbollah“ smogikų. Izraelio kariai kelis kartus pateko į pasalas, nes nepastebėjo smogikų tunelių angų. Izraelio karinis laivas buvo smarkiai apgadintas prieštankine raketa, apie kurią net nebuvo įtariama, kad ją turi priešas.
Tai buvo prieš 17 metų. Nuo to laiko smogikai sistemingai persiginklavo, o jos kariai dabar turi didelę kovinę patirtį, rašo „Die Welt“.
Ar „Hezbollah“ nuspręs pulti?
Jei kiltų dar vienas karas, yra rimtų priežasčių manyti, kad jis būtų kur kas blogesnis už paskutinįjį. Dėl šios priežasties konflikto gali būti vengiama, abiem pusėms laikantis atokiau, siekiant apriboti susirėmimus tik pasienio regione.
Sirijoje „Hezbollah“ neteko didžiulio skaičiaus kovotojų. Jos veiksmai ten taip pat buvo labai nepopuliarūs arabų pasaulyje ir pakenkė jos reputacijai. Dėl karo „Hezbollah“ taip pat prarado didelę paramą Libane, o šalis negali sau leisti dar vieno karo su Izraeliu. Dauguma libaniečių išgyvena gilios ekonominės krizės padarinius – „Hezbollah“ inicijuotas konfliktas sulauktų labai mažai paramos. Šalies ekonominė krizė tam yra per didelė, o nuo 2020 m., kai Beiruto uoste įvyko niokojantis sprogimas, ji nuolat gilėja.
Rugsėjį infliacijos lygis pasiekė 229 proc. Bankai išmoka tik minimalias sumas, kad ir kokie dideli būtų indėliai sąskaitoje. Dauguma žmonių nebežino, kaip sudurti galą su galu. ES Komisijos duomenimis, 80 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o 36 proc. gyvena itin skurdžiai.
Tačiau atsitiktinio eskalavimo arba klaidingo apskaičiavimo rizika yra labai reali.
Pastarosiomis dienomis „Hezbollah“ jau kelis kartus apšaudė Izraelio pozicijas šiaurės Izraelyje minosvaidžiais ir raketomis. Pirmadienį palestiniečių desantas bandė patekti į Izraelio teritoriją iš pietų Libano – tai buvo įmanoma tik remiant šiitų kovotojams. Pietų Libaną kontroliuoja „Hezbollah“. Niekas ten nevyksta be jų žinios.
Pastarasis karas prasidėjo po to, kai „Hezbollah“ surengė tarpvalstybinį reidą, per kurį žuvo aštuoni Izraelio kariai ir dar du buvo pagrobti. Teroristų lyderį Hassaną Nasrallahą nustebino nuožmus Izraelio atsakas – karas prasidėjo dėl nesusipratimo dėl kovos veiksmų taisyklių.
JT duomenimis, „Hezbollah“ tikrai sulauktų paramos iš 210 000 Libane gyvenančių palestiniečių pabėgėlių. Jie jau dešimtmečius gyvena perpildytose stovyklose ir dažnai yra priklausomi nuo pagalbos organizacijų. Tačiau dauguma gyventojų, kurių iš viso yra apie šešis milijonus, greičiausiai kritiškai vertins naują karą.
Suprantama, kad vargu ar kas nori dar vieno karo tokioje situacijoje. Laikinasis ministras pirmininkas Najibas Mikatis pirmadienį pabrėžė, kad saugumo Pietų Libane palaikymas yra svarbiausias vyriausybės prioritetas. Jis patikino, kad Libanas stengsis išvengti konflikto.
Teigiama, kad Libano vyriausybei jau buvo pažadėta, jog „Hezbollah“ nesikiš į „Hamas“ ir Izraelio karą. Ar „Hezbollah“ to laikysis, yra kitas klausimas.
