Naktinio matymo prietaisais užfiksuotame vaizde, kurį kariuomenė išplatino po ministro pirmininko Benjamino Netanyahu paskelbto pranešimo apie vykstančius pasirengimus sausumos karui praėjus vos kelioms valandoms, nakties danguje po sprogimo plaikstėsi juodi dūmai.
Dvidešimtą kruviniausio ir jau tūkstančius gyvybių nusinešusio Izraelio karo Gazoje dieną kariuomenė pranešė, kad jos pajėgos sudavė smūgį „daugybei teroristų grupelių, infrastruktūrai ir prieštankinių raketų paleidimo punktams“.
Ši operacija šiaurinėje Gazos dalyje įvykdyta „besirengiant kitiems mūšio etapams“, teigė kariuomenės atstovai, pridurdami, kad kariai jau „grįžo į Izraelio teritoriją“.
Nespalvotame vaizdo įraše buvo matyti šarvuotų mašinų kolona, judanti link tvoros, žyminčios sieną su Gaza. Dar kitame įraše parodytas aviacijos smūgis, matyti, kaip į pastatus pataiko sprogmuo ir aukštai į orą pakyla skeveldros.
Vos prieš keletą valandų iki to B. Netanyahu per televiziją kreipėsi į izraeliečius, vis dar apimtus gedulo ir pykčio po kruvinų spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių, sakydamas jiems, kad „mes vykdome savo išgyvenimo kampaniją“.
Per netikėtą ir daugiausiai aukų šalies istorijoje pareikalavusį antpuolį, iš Gazos į Izraelį pasipylė būriai „Hamas“ teroristų, kurie oficialiais skaičiavimais nužudė daugiau nei 1 400 žmonių, pagrinde civilių, dar 224 paimdami įkaitais.
Izraelis į tai atsakė nesiliaujančiais antskrydžiais, kurių metu, kaip teigia „Hamas“ kontroliuojama Gazos sveikatos apsaugos ministerija, jau žuvo daugiau nei 6 500 asmenų, kurių dauguma taip pat civiliai. Manoma, kad palei Gazos sieną sutelktiems Izraelio kariams įžengus į ruožą, aukų skaičius gali ženkliai išaugti.
Toks scenarijus privertė dar labiau sunerimti pasaulio šalis, kurioms vis didesnį šoką kelia kančios, kurias patiria žmonės, esantys apsiaustoje teritorijoje, kuriai Izraelis beveik visiškai nutraukė vandens, maisto, kuro ir kitų būtiniausių priemonių tiekimą.
Sielvarto apimta pietų Gazoje gyvenanti palestinietė Umm Omar al-Khaldi papasakojo naujienų agentūrai AFP mačiusi, kaip per Izraelio smūgį žuvo jos kaimynai – sprogus raketai, pastatas pavirto nuolaužų krūva, po kuria baiminamasi liko nemažai žmonių.
„Matėme, kaip į juos pataikė bomba – buvo subombarduoti vaikai, kuriuos savo glėbyje laikė jų motina,“ – pasakojo ji, desperatiškai melsdama išorės pasaulio padėti.
„Kur arabai? Kur žmogiškumas?“ – kalbėjo ji. „Pasigailėkite mūsų, pasigailėkite.“
„Niekur nėra saugu“
Vis augantis karo aukų skaičius yra didžiausias po to, kai Izraelis 2005 m. vienašališkai pasitraukė iš šios nedidelės pakrantės teritorijos – per šį laikotarpį Gazoje kilo jau keturi karai.
Su žeme sulyginti ištisi miestų rajonai, chirurgams operacijas kartais tenka atlikti be nuskausminamųjų, o ledų furgonai virto improvizuotais morgais.
Chaoso apsuptyje savanorių komanda ir kaimynai kartais savo plikomis rankomis kasasi per suskaldytą betoną ir smėlį, kad iš po jo ištrauktų nukentėjusius civilius.
Labai dažnai pavyksta ištraukti tik jų lavonus, kurie, susukti į kruvinas baltas drobules, kraunami į krūvą.
„Gazoje niekur nėra saugu,“ – sako JT humanitarinės paramos koordinatorė Palestinos teritorijose Lynne Hastings.
Izraelį tvirtai remiantis JAV prezidentas Joe Bidenas prisidėjo prie kitų šalių, prašančių Izraelio „apsaugoti nekaltus civilius“ ir atakuojant „Hamas“ taikinius laikytis „karo įstatymų“.
27 nares turinčios Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį tarėsi, ar derėtų kare paskelbti „humanitarinę pertrauką“ taip reikalingai pagalbai pristatyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį kalbėdamas Kaire sakė, kad „plataus masto intervencija, dėl kurios gali kilti rizika civilių gyvybėms, būtų klaida“.
O Jordanijos karalius Abdullah pareiškė, kad pyktis ir kančia galėtų „sukelti sprogimą“ Vidurio Rytuose.
„Lyja pragaro ugnimi“
Vis garsiau aidint prašymams sušvelninti nuožmią bombardavimo kampaniją, B. Netanyahu pareiškė, kad iš Izraelio „ant „Hamas“ lyja pragaro ugnimi“ ir kad nukaunama „tūkstančiai teroristų“.
Jis pasakė, kad jo karo kabinetas ir kariuomenė nustatys „sausumos puolimo“ laiką, siekdami „sunaikinti „Hamas““ ir „grąžinti mūsų belaisvius“.
Tačiau jis pabrėžė nesakysiąs „nei kada, nei kaip, nei kiek“ pajėgų dalyvaus šioje operacijoje.
B. Netanyahu taip pat pirmą kartą pripažino, kad jam teks pasiaiškinti dėl saugumo spragų, kurios paaiškėjo per spalio 7 d. puolimą.
„Priežastys bus ištirtos ir pasiaiškinti turės visi, įskaitant mane,“ – sakė jis. „Tačiau tai bus vėliau.“
J. Bidenas, taip pat kalbėdamas apie ateitį, pabrėžė, kad „kai ši krizė baigsis, matysime, kas bus toliau“.
Jis pakartojo, kad Vašingtonas remia sprendimą, kurio pagrindą sudarytų dvi nepriklausomos Izraelio ir Palestinos valstybės.
„Tai reiškia, kad visos šalys – izraeliečiai, palestiniečiai, partneriai regione, pasaulio lyderiai – turės dėti sutelktas pastangas, kad padėtų mums pasiekti taiką,“ – sakė JAV prezidentas.
Tačiau tuo tarpu besitęsiantis karas pakurstė nuogąstavimus, kad konfliktas gali plisti, jei į jį įsitrauks daugiau Izraelio priešų, tokių, kaip Irano remiama Sirija ir Libano organizacija „Hezbollah“.
Pastaruoju metu padaugėjo išpuolių ir prieš didžiausias Izraelio sąjungininkes – Jungtines Amerikos Valstijas, visuose Vidurio Rytuose turinčias platų karinių bazių tinklą.
Irake yra apie 2 500 Amerikos karių, dar apie 900 dislokuota Sirijoje. Šių pajėgų tikslas – padėti kovoti su Islamo valstybės džihadistų grupuotės likučiais.
Pentagonas pareiškė, kad nuo spalio 17 d. iki 24 d. prieš JAV ir sąjungininkų pajėgas Irake įvykdyta 10 atakų, Sirijoje – dar trys antpuoliai, kurių metu naudoti „dronai kamikadzės ir raketos“.
