Tai, kad tiek Izraelio, tiek Egipto pasienio punktai yra uždaryti ir užsienio reporteriai negali patekti į Gazą tik dar labiau apsunkina žurnalistų padėtį, su kuria jų pačių teigimu jiems retai kada tekę susidūrti.
„Karas – viena iš sudėtingiausių ir poliarizuojančių temų, kuriomis kada nors yra tekę rašyti,“ – šią savaitę internete rašė naujienų tarnybos „BBC News“ vadovė Deborah Turness.
Gazoje esantys Palestinos reporteriai teikia pasaulio žiniasklaidai vaizdus ir informaciją, tačiau jų darbas stringa dėl nesiliaujančio teritorijos bombardavimo, elektros tiekimo pertrūkių ir kuro stokos.
Jų sąjungos teigimu, nuo spalio 7 d., kai islamistų grupuotei „Hamas“ priklausantys teroristai užpuolė Izraelį, Gazoje žuvo 22 žurnalistai.
„Pirmiau vykusiuose konfliktuose visuomet turėjome galimybę siųsti specialiuosius korespondentus, tačiau šį kartą mūsų komandos Gazoje yra atkirstos nuo likusio pasaulio,“ – teigė naujienų agentūros AFP pasaulio naujienų skyriaus vadovas Philas Chetwyndas.
AFP, kurios nuolatiniame biure Gazoje dirba apie 10 žurnalistų, turėjo juos iš Gazos miesto perkelti į teritorijos pietus, kur gyvenimo sąlygos yra sunkos, o kai kuriems iš jų tenka miegoti palapinėse.
Izraelio valdžios teigimu, į šalį karui nušviesti atvyko iš viso 2 500 žurnalistų.
Didžiausias jų kontingentas – 358 – priklauso JAV žiniasklaidos priemonėms. Britų žiniasklaida su 281 žurnalistu yra antroje vietoje, trečioje – Prancūzijos žiniasklaidos priemonės, atsiuntusios 221 reporterį.
Ukrainos, kurioje taip pat vyksta karas, žiniasklaida į Izraelį atsiuntė du žurnalistus.
„Smaugia žurnalizmą“
Spaudos laisvę ginanti nepelno organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) yra apkaltinusi Izraelį, kad šis „Gazoje smaugia žurnalizmą“.
Tarptautinei žurnalistų federacijai (IFJ) priklausantys reporteriai yra priversti remtis „oficialiais“ šaltiniais be galimybės patikrinti jų teiginius.
„Skubą painiodamos su operatyvumu, daugelis žiniasklaidos priemonių yra paskelbusios melagingos informacijos ir vaizdų, kurie buvo išimti iš konteksto, nebuvo patikrinti ir pateikti kaip patikimi,“ – teigiama IFJ pranešime.
Vienas iš tokių pavyzdžių – pareiškimas, kad „Hamas“ teroristai kapojo galvas kūdikiams, kurį jo nepatikrinusios pasičiupo daugelis žiniasklaidos priemonių, įskaitant naujienų kanalą CNN, kurias šią naujieną pranešė tiesioginiame eteryje.
„Turiu atidžiau rinktis žodžius ir atsiprašau,“ – naujienų kanalo CNN žinių vedėja Sara Sidner, tiesioginiame eteryje paskelbusi šią žinią, vėliau rašė socialiniame tinkle X.
Kitas pavyzdys – plačiai nuskambėjusi Ahli Arabo ligoninės Gazoje istorija.
Spalio 17 d. keletas žiniasklaidos priemonių, tarp jų – AFP, remdamosi „Hamas“ sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimu pranešė, kad per ligoninei suduotą smūgį, dėl kurio „Hamas“ apkaltino Izraelį, žuvo nuo 200 iki 300 žmonių.
Izraelis vėliau šį teiginį paneigė, sakydamas, kad žalą sukėlė ne laiku sprogusi Palestinos „Islamo džihado“ raketa.
Nuo to laiko keletas žiniasklaidos kanalų ėmė laikytis Izraelio versijos, kuri buvo grindžiama žvalgybos pranešimais ir vaizdo įrašų analize.
Tačiau išsamiai patikrinus filmuotą medžiagą ir apklausus analitikus ir ginkluotės ekspertus negalima nei atmesti nei vieno scenarijaus, nei nustatyti tikslaus aukų skaičiaus.
„Trūko apdairumo“
„The New York Times“ ir Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ pripažino, kad pirmieji reportažai neatitiko įprastinių šių leidinių standartų.
„Pirmosios reportažų versijos – ir tai, kaip jos buvo atvaizduojamos antraštėse, naujienų apžvalgose ir socialinių tinklų kanaluose – buvo pernelyg grindžiamos „Hamas“ teiginiais, nepaaiškinant, kad tokių teiginių negalima skubiai patikrinti,“ – pirmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
„Mums trūko apdairumo,“ – kitą dieną nurodė laikraštis „Le Monde“.
Naujienų agentūrai AFP atstovaujantis P. Chetwyndas sakė, kad „turėjome atidžiau žiūrėti, ką rašome, bei suteikti daugiau konteksto tam, ko nežinome“.
„Dabar lengva apie tai kalbėti, tačiau šie dalykai nėra tokie akivaizdūs, kai reportažai rengiami neatidėliojant,“ – pridūrė jis.
Naujienų agentūrų patiriamą spaudimą didina ir aktyvumo nestokojantys socialiniai tinklai, kuriuose bet koks pareiškimas ar vaizdas gali išplisti žaibo greičiu, sukeldamas piktus kaltinimus žiniasklaidos šališkumu.
„Kiekvieno konflikto metu turime nepamiršti, jog tam, kad dėl kažko įsitikintum, reikia laiko,“ – sakė laikraščio „The Washington Post“ tarptautinių naujienų redaktorius Douglasas Jehlis.
„Šiuo atveju tai ypač sunku, turint omenyje abejų pusių aistras, neretai prieštaringas kiekvienos šalies nuomones apie konfliktą ir tai, kaip kruopščiai visi tikrina mūsų reportažus,“ – tinklalaidėje „Recode Media“ kalbėjo jis.
Pasaulio žiniasklaida taip pat stengėsi atidžiai rinktis, kuriuos terminus reportažuose apie karą vartoti, o kurių derėtų vengti.
Terminai „terorizmas“ ir „teroristas“ dažnai atsiduria pirmose tokių terminų sąrašo vietose.
BBC, kartais kritikuojama už tai, kad vengia vartoti šiuose žodžių kalbėdama apie grupuotę „Hamas“, sakė terminą „teroristai“ vartosianti kabutėse, tačiau ne savo pačios parengtuose reportažuose.
Panašios nuostatos laikosi ir AFP.
