Laikraštis „The Washington Post“ rašo, kad kai kuriais atvejais Maskva ir Kijevas naudojasi tarpininkų, tarp jų Turkijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Vatikano ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, paslaugomis.
Tačiau daugumą karinių derybų tiesiogiai veda atskiri atstovai, įskaitant sunkius ir nepatogius susitikimus akis į akį Ukrainos ir Rusijos pasienyje ir Stambule, taip pat pokalbius telefonu, teigia kai kurie diskusijose dalyvaujantys Ukrainos pareigūnai. Nė viena pusė nesistengia reklamuoti šių „juodųjų kanalų“ egzistavimo.
„Tai labai, labai emociškai sunku, – sakė Dmitrijus Jusovas, Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas, vadovaujantis derybas dėl apsikeitimo belaisviais prižiūrinčiam koordinavimo centrui. – Jie yra priešai, bet jei kalbame apie derybų procesą, šį interesų konfliktą reikia įveikti. Suprantame, kad nesvarbu, kas nutiks, nesvarbu, kokie santykiai dabar yra, mes, ukrainiečiai, esame suinteresuoti, kad mūsų gynėjai būtų grąžinti, ir jei atsisakysime visų bendravimo kanalų, negalėsime to padaryti.“
Tačiau tarpininkai yra atsarginis variantas.
„Jei galime tai padaryti patys, patys tai ir išsprendžiame“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.
Rusijai brutaliai bandant nuversti Ukrainos vyriausybę ir užgrobti jos teritoriją, derybų, kuriomis būtų galima užbaigti karą, galimybės yra menkos. 2022 m. kovo mėn. žlugo kelios oficialios taikos derybos. Vietoj to Ukraina ir Rusija grįžo prie pagrindinių abipusių interesų klausimų, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais.
Rusijos pusėje derybas dėl apsikeitimo karo belaisviais veda koordinavimo centras prie Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, kuriam priklauso ir Rusijos saugumo tarnyba – FSB. Pasak D.Jusovo, už konkrečių belaisvių paleidimą pasisako ir pavieniai Rusijos politikai, ir privačios karinės formuotės, pavyzdžiui, „Wagner“ arba Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kontroliuojama „Achmat“.
Ženevos konvencijose numatyta, kad belaisviais keičiamasi pasibaigus karo veiksmams. Tačiau, pasak D.Jusovo, Ukraina siekia kuo greičiau susigrąžinti į nelaisvę paimtus savo kovotojus, nes, JT duomenimis, jie yra sistemingai kankinami. Nė viena pusė nenurodė, kiek karių pateko į nelaisvę.
Apsikeitimas belaisviais, taip pat žuvusių karių kūnais daugiausia vyksta Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje – vieninteliame Ukrainos ir Rusijos sienos ruože, kur Rusijos kareiviai nesistengia aktyviai veržtis į priekį. Tačiau apšaudymai vyksta kasdien, o bet kokio kontakto metu skelbiamos paliaubos.
Maždaug du kartus per mėnesį Rusijos ir Ukrainos gelbėtojai į pasienį atveža šaldytuvus su žuvusiųjų kūnais, kurie juos iškrauna ir perkrauna, sakė Ukrainos pareigūnas, iki rugsėjo prižiūrėjęs dingusių karių perkėlimą ir paiešką Olegas Kotenka.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ekspertai tikrina dokumentus, o Rusijos ir Ukrainos žvalgybos pareigūnai stebi, teigė O.Kotenko.
„Su Rusijos puse yra suderintas kūnų pergabenimo laikas, vieta ir skaičius“, – pažymėjo jis.
Pasak O.Kotenkos, šią liniją Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas inicijavo 2022 m. vasarą.
„Mums reikia kažką derėtis su priešu, dėl humanitarinių misijų“, – sakė O.Kotenko ir pridūrė, kad priešingu atveju „1700 žmonių nebūtų palaidoti oriai, kaip didvyriai“.
Turkija tapo pagrindine vieta, kur abi pusės gali derėtis, kai atsiduria aklavietėje. Ji buvo pasirinkta kaip neutrali teritorija po to, kai 2022 m. kovo mėn. trumpas taikos derybų raundas Baltarusijoje žlugo, kai keli Ukrainos delegacijos nariai paslaptingai susirgo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sėkmingai užmezgė ryšius su Maskva ir Kijevu, pasmerkdamas Rusijos invaziją, bet atmesdamas Vakarų sankcijas ir veikdamas kaip kanalas Rusijos finansų sektoriui. Stambule įvyko keli vieši Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimai, tačiau informacija apie juos dažnai neatskleidžiama, o bendras jų skaičius nežinomas.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas buvo vienas iš pareigūnų, vadovavusių deryboms Stambule. Etninis Krymo totorius, laisvai kalbantis turkiškai, R.Umerovas užmezgė ryšius Turkijoje derėdamasis dėl Krymo totorių kalinių paleidimo po 2014 m. Rusijos invazijos į pusiasalį.
Po kelis mėnesius trukusių derybų 2022 m. liepos mėn. buvo paskelbta apie grūdų tiekimo susitarimą.
Pasak derybose dalyvavusio Ukrainos infrastruktūros ministro pavaduotojo Jurijaus Vaskovo, individualių ukrainiečių ir rusų susitikimų dėl grūdų nebuvo. Vietoj to derybos vyko keturių šalių formatu: Turkija, JT, Ukraina ir Rusija, kuriai atstovavo Gynybos ministerijos atstovai.
Pasak D.Jusovo, po grūdų derybų kuluaruose vykusių diskusijų buvo susitarta dėl didžiausio iki šiol vykusio apsikeitimo belaisviais: 2022 m. rugsėjo mėn. 215 ukrainiečių ir 10 užsienio kovotojų buvo iškeisti į 55 rusų karininkus ir prorusišką Ukrainos politiką bei Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininką Viktorą Medvedčiuką.
215 ukrainiečių išvyko į Turkiją, o užsienio kariai – penki britai, du amerikiečiai, marokietis, kroatas ir švedas – išskrido į Saudo Arabiją.
Pasak D.Jusovo, Saudo Arabijos ir Turkijos dalyvavimas leido sumažinti tikimybę, kad Rusija atsisakys sandorio, kad nebūtų supykdytos dvi svarbios Maskvos partnerės.
Paskutinis žinomas apsikeitimas karo belaisviais – po 45 žmones kiekvienoje pusėje – įvyko liepos mėn.
„Derybos negali vykti taip, kad viena pusė gautų daugiau ar mažiau, – sakė D.Jusovas. – Kiekviena pusė turėtų sugebėti įrodyti, kad kažką laimėjo.“
Kitas tarpininkas yra Vatikanas. Ukraina per Katalikų Bažnyčią siekia, kad būtų grąžinti visi nekariaujantys asmenys, įskaitant virėjus, sanitarus ir kitus žmones, kurie nekariauja. Pagal Ženevos konvencijas nekovotojai negali būti paimti į nelaisvę.
Vatikanas, kuris mieliau bendrauja su religinėmis institucijomis, žengė retai pasitaikantį žingsnį – praėjusią vasarą pakvietė Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylo Budanovą susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Pasak D.Jusovo, Vatikano darbas dėl civilių vis dar „vyksta“.
Ukraina perduoda pranešimus ir pavardžių sąrašus popiežiaus nuncijui Kijeve arkivyskupui Visvaldui Kulbokui, kuris juos per Šventąjį Sostą persiunčia Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai Maskvoje, sakė Ukrainos pareigūnas. Tada Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas perduoda pranešimus Kremliui.
Šį mėnesį Kataras padėjo užtikrinti keturių ukrainiečių vaikų grąžinimą iš Rusijos ir tapo trečiąja šalimi po Turkijos ir Saudo Arabijos, tarpininkavusia sudarant sėkmingą susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Vienas iš sandoryje dalyvavusių pareigūnų sakė, kad Kataras įsikišo dėl sudėtingos situacijos.
Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino ir Rusijos vaikų teisių ombudsmenės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, kaltindamas juos karo nusikaltimais dėl priverstinio Ukrainos vaikų išvežimo. Rusija šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
Paprastai Rusija išleidžia vaikus tik globėjams arba jų teisėtiems atstovams, t. y. tėvai ar kiti giminaičiai turi atvykti į Rusiją, o tai karo sąlygomis gali būti neįmanoma.
Tarp Ukrainos žmogaus teisių ombudsmeno Dmitrijaus Lubineco ir jo „kolegės“ iš Rusijos Tatjanos Moskalkovos yra palaikomas ryšys dingusių vaikų klausimais, tačiau, pasak D.Lubineco, jis nedavė jokių rezultatų. Asmeniškai jie buvo susitikę du kartus – 2022 m. spalio mėn. prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir sausio mėn.
Vis dėlto nuo kovo mėn. į Ukrainą pusiau reguliariai pradėjo grįžti vaikų grupės. Jie išlaipinami tolimajame vakariniame Ukrainos ir Baltarusijos sienos ruože, pereina jį pėsčiomis, o Ukrainoje juos pasitinka nevyriausybinė organizacija „Gelbėkime Ukrainą“.
D.Lubinecas atsisakė nurodyti, kaip vyksta per Baltarusiją atvykusių vaikų grąžinimas, tačiau, pasak jo, išdavus V.Putino arešto orderį, tai padaryti tapo lengviau.
„Dabar ne laikas detaliai pasakoti, kaip tai vyksta“, – reziumavo ombudsmenas.
Prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, oficialusis Kijevas dėjo daug pastangų, kad įtikintų Rusijos pusę nutraukti neišprovokuotą agresiją prieš ukrainiečius ir išvesti savo karius. Šalių kontaktai buvo nesėkmingi, nes Maskva kategoriškai atsisakė grįžti prie 1991 m. sienų.
Neseniai „Rand Corporation“ analitikai Raphaelis S. Cohenas ir Gianas Gentile teigė, kad kompromisas su Rusija ir taikos sutarties, kurioje numatytos nuolaidos agresoriui, sudarymas neturi jokio pagrindo
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad derybų su Maskva temos nėra nei oficialios, nei neoficialios retorikos lygmeniu. Pasak ministro, šiuo metu nėra net jų užuominos.
Parengta pagal „The Washington Post“, UNIAN inf.
