Siena, esanti apgulto anklavo pietuose, buvo laikoma paskutine viltimi Gazos gyventojams pabėgti, Izraelio bombų lietui krintant ant Gazos Ruožo.
Trečiadienį dalis žmonių išvyko iš Gazos per Rafos perėją po to, kai Kataro pastangomis buvo sudarytas Izraelio, „Hamas“ ir Egipto susitarimas, suderintas su Jungtinėmis Valstijomis.
Tai įvyko netrukus po to, kai į anklavą priešinga kryptimi pradėjo įvažiuoti daugiau pagalbos sunkvežimių – tam taip pat prireikė ilgų derybų.
Rafa yra vienintelis Gazos pasienio punktas, kurio nekontroliuoja Izraelis, po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio uždaręs savo sienos perėjimo punktus su šia teritorija. Ši perėja tapo labai svarbia vieta, kadangi humanitarinė padėtis teritorijoje blogėja.
Kokia dabar padėtis Rafoje?
Pirmosiomis Izraelio ir Gazos karo savaitėmis Rafos perėjimo punktas buvo uždarytas, todėl palestiniečiai neturėjo galimybės išvykti iš anklavo.
Tačiau neseniai ji buvo iš dalies atidaryta, kad į Gazą galėtų įvažiuoti nedidelis pagalbos sunkvežimių skaičius. Trečiadienį perėja vėl buvo atidaryta, kad iš jos galėtų išvykti šimtas sužeistų palestiniečių ir užsienio piliečių – tai pirmieji nuo spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį iš Gazos išlaisvinti žmonės, kurie nebuvo paimti įkaitais.
Sužeisti palestiniečiai buvo greitai perkelti į Egipto ligonines, o Egipto pusėje laukė greitosios pagalbos automobiliai ir konsulato darbuotojai, kad galėtų identifikuoti į šalį įleistus asmenis.
Trečiadienio popietę palestiniečių pareigūnai pranešė, kad iš Gazos išvyko 110 užsieniečių. Dar nebuvo aišku, ar visi šie užsieniečiai kirto Egipto teritoriją.
Tuo tarpu humanitarinės pagalbos darbuotojai teigė, kad Gazos Ruožą pasiekė tik nedidelė dalis to, ko reikia 2,2 mln. žmonių, kurie dėl Izraelio ir Egipto paskelbtos blokados yra įstrigę anklave.
Svarbu, jog per kelias savaites į perėją neįvažiavo nė vienas degalų sunkvežimis. Izraelis ne kartą yra sakęs, kad „Hamas“ degalus nukreipia savo karo veiksmams.
Pasaulinė maisto programa (WFP) apibūdino padėtį Gazoje kaip „katastrofišką“, kadangi ten trūksta maisto, vandens, elektros energijos ir degalų, bei paragino į teritoriją įsileisti daugiau pagalbos.
Kodėl Rafos perėja tokia svarbi būtent dabar?
Egipto Sinajaus pusiasalio šiaurinėje dalyje esanti Rafos perėja yra vienintelė sienos perėja tarp Gazos ir Egipto. Ji yra palei 12,8 km ilgio tvorą, skiriančią Gazą nuo Sinajaus dykumos.
Per pastaruosius 70 metų Gazos Ruožas kelis kartus perėjo iš rankų į rankas. Per 1948 m. Arabų ir Izraelio karą teritoriją kontroliavo Egiptas, o 1967 m. kare ją užėmė Izraelis bei pradėjo apgyvendinti žydus ir gerokai apribojo palestiniečių gyventojų judėjimą. 2005 m. Izraelis iš teritorijos išvedė savo karius ir naujakurius, o po dvejų metų Gazos Ruožą užėmė „Hamas“.
Nuo to laiko Egiptas ir Izraelis įvedė griežtą savo sienų su šia teritorija kontrolę, o Izraelis toliau ją blokuoja, ribodamas keliones jūra ir oru. Be to, Izraelis teritoriją aptvėrė stipriai įtvirtinta pasienio tvora.
Prieš spalio pradžioje prasidėjusį karą Izraelis turėjo du sienos perėjimo punktus su Gazos Ruožu: Erezo perėja, skirta žmonėms judėti, ir Kerem Šalomo perėja, skirta prekėms judėti. Abu perėjimai buvo griežtai apriboti ir nuo karo pradžios buvo uždaryti.
Todėl vienintelis teritorijos susisiekimo su išoriniu pasauliu punktas liko Rafos perėja su Egiptu.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo šių metų liepos mėn. sieną kas mėnesį kirto vidutiniškai 27 000 žmonių. Iki šio mėnesio siena buvo atvira 138 dienas ir uždaryta 74 dienas šiais metais.
Uždarymas dažnai priklauso nuo saugumo ir politinės padėties vietoje. Nors Izraelis tiesiogiai nekontroliuoja sienos perėjimo punkto, Egipto uždarymai dažnai sutampa su Izraelio sugriežtintais apribojimais Gazos Ruožui.
Kaip laikui bėgant pasikeitė Rafos perėjimo per sieną prieiga?
1982 m. Izraelis ir Egiptas pasirašė taikos sutartį, pagal kurią žydų valstybė pasitraukė iš Sinajaus pusiasalio, kurį 1967 m. buvo užgrobusi iš Egipto.
Tada Izraelis atidarė Rafos perėjimo punktą, kurį kontroliavo iki 2005 m., kol pasitraukė iš Gazos Ruožo. Nuo tada iki 2007 m., kai Gazos Ruožą užgrobė „Hamas“, perėją kontroliavo Europos Sąjunga, kuri glaudžiai bendradarbiavo su Egipto pareigūnais.
2005–2007 m. perėjimo punktu pasinaudojo apie 450 000 keleivių, vidutiniškai apie 1 500 žmonių per dieną.
Po to, kai „Hamas“ perėmė valdžią, Egiptas ir Izraelis gerokai sugriežtino prekių ir žmonių judėjimo į teritoriją ir iš jos ribojimus. Tačiau 2008 m. smogikai susprogdino įtvirtinimus pasienyje su Egiptu netoli Rafos, todėl mažiausiai 50 000 Gazos gyventojų plūstelėjo į Egiptą pirkti maisto, degalų ir kitų prekių.
Netrukus po šio pažeidimo Egiptas užtvėrė savo užkardą spygliuota viela ir metalinėmis barikadomis.
Nuo to laiko Rafos sienos perėjimo punktas griežtai kontroliuojamas, norintys kirsti Egiptą palestiniečiai privalo atlikti ilgas biurokratines ir saugumo procedūras.
Koks įprastai būna Rafos sienos kirtimas?
Judėjimas per Rafą įprastomis dienomis yra labai ribotas, tik leidimus turintys Gazos gyventojai ir užsienio šalių piliečiai gali juo keliauti tarp Gazos Ruožo ir Egipto.
Gazos gyventojams, norintiems kirsti sieną, dažnai tenka ilgai laukti. Sietle gyvenantis palestinietis amerikietis Jasonas Shawa, gyvenantis Gazoje, sako, kad šis procesas jam užtruko mažiausiai 30 dienų, tačiau laukti gali tekti iki trijų mėnesių.
Pasak jo, keliautojams reikia gauti „Hamas“ leidimą išvykti ir Egipto leidimą atvykti. Dėl leidimo išvykti iš teritorijos privalu pateikti savo dokumentus „Hamas“ vyriausybės biurui. Po kelių dienų gaunama SMS žinutė, kurioje yra nurodoma, kurią dieną bus galima išvykti. Ši proceso dalis gali užtrukti iki trijų mėnesių.
Išvykimo dieną autobusas keliautojus iš Palestinos sienos pusės nuveždavo į Egipto pusę, kur jie kelias valandas laukdavo, kol Egipto valdžios institucijos priims ir išnagrinės prašymus išduoti vizą.
Daug keliautojų ten nepriimami, patikino J.Shawa, pridurdamas, kad su palestiniečiais ten nuolat blogai elgiamasi.
Kodėl Egiptas nenori atverti sienos perėjimo punkto Gazos gyventojams?
Egiptui, kuris jau priėmė milijonus migrantų, kelia nerimą tai, kad šimtai tūkstančių palestiniečių pabėgėlių kirs šalies teritoriją. Gazos Ruože gyvena daugiau kaip 2 mln. palestiniečių.
Egipto prezidentas Abdel Fattah el-Sisi neseniai pareiškė, kad jo šalis stengiasi padėti – neperžengdama ribų.
„Žinoma, mes užjaučiame. Tačiau esame atsargūs, nors ir užjaučiame, visada turime naudotis savo protu, kad pasiektume taiką ir saugumą taip, kad mums tai daug nekainuotų“, – sakė jis.
Daugelis taip pat pasipiktino idėja vėl paversti Gazos gyventojus pabėgėliais, iškeldinant juos iš Gazos Ruožo. Dauguma Gazos gyventojų yra įregistruoti JT kaip pabėgėliai, kurių protėviai atvyko iš teritorijų, dabar priklausančių Izraeliui.
„Manau, kad tai planas, kuriuo bandoma sukurti de facto problemas vietoje. Jordanijoje pabėgėlių nėra. Jokių pabėgėlių Egipte“, – teigė Jordanijos karalius Abdullah.
Egiptas paragino Izraelį leisti humanitarinei pagalbai patekti per Rafos perėją, tačiau kol kas nenori nusileisti JAV raginimams sukurti saugų koridorių civiliams Egipto teritorijoje.
Parengta pagal CNN inf.
