Avdijivka yra Donecko priemiestis, ir per devynerius kovos metus Ukrainos pajėgos čia pastatė galingas gynybines linijas. Rusijos kariuomenė nesugebėjo jų užklupti netikėtai ir perėjo prie miesto naikinimo smūgiais iš oro ir pėstininkų puolimais.
Ukrainos vadovybės teigimu, Rusija pirmosiomis puolimo savaitėmis patyrė didelių nuostolių. Pasak Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovo Vitalijaus Barabašo, iki spalio pabaigos jie siekė apie 6 500 vyrų ir šimtus šarvuočių, tačiau tai neprivertė Kremliaus atsisakyti planų užimti miestą.
Tad mūšis dėl Avdijivkos įsibėgėja. Rusai spaudžia „žnyples“ aplink šį Donecko srities miestą, bandydami apsupti jį ginančią ukrainiečių grupę. Kyla klausimas, ką šioje situacijoje turėtų daryti Ukrainos ginkluotosios pajėgos?
Padėtis Avdijivkoje
Iki lapkričio pradžios Rusijos kariuomenė surengė dvi puolimo bangas. Jai pavyko pasistūmėti kelis kilometrus į šiaurę nuo Avdijivkos, link vietinės kokso gamyklos ir šachtų krūvos, o į pietus – nuo Vodianojės link Tonenkojės kaimo.
Ukrainos kariuomenė šeštadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos intensyviau puola miestą ir rengia daugiau atakų. Tokią informaciją Ukrainos žiniasklaidos priemonėms perdavė Ukrainos kariuomenės Taurijos grupės atstovas spaudai Oleksandras Štupunas.
„Priešas sustiprino pastangas Avdijivkos kryptimi. Pasitelkiami ne tik pėstininkai, bet ir daug šarvuočių. Ukrainos pajėgos apsigynė nuo 35 atakų“, – šeštadienį sakė O. Štupunas.
Tačiau O. Štupunas pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės praradimai staigiai išaugo, 30 proc. palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir dabar Rusija naudoja kalinių kovinius vienetus.
Tuo pačiu metu vienas iš Rusijos žiniasklaidos tinklaraštininkų skundėsi, kad lapkričio 10 d. Ukrainos kariai pradėjo sėkmingą kontrataką Avdijivkos kryptimi. Visų pirma, jie kontratakavo ir atgavo dalį anksčiau prarastų pozicijų.
Kitas „karys“ teigė, kad ginkluotosios pajėgos nuosekliai bando kontratakuoti, siekdamos susigrąžinti prarastas pozicijas.
Ukrainos kariuomenės atstovo teigimu, kasdien rusų nuostoliai siekia vidutiniškai 400–600 žmonių. Ukrainos kariuomenė naudoja oro ir konvencinę žvalgybą, kad neleistų Rusijos pajėgoms sustiprinti savo pozicijų.
Išsilaikyti ar trauktis?
Nuo lapkričio pradžios Rusijos kariuomenės žengimo gylis pietiniame ir šiauriniame flanguose siekia 10 kilometrų. Tai reiškia, kad Ukrainos įgula atsidūrė giliame „maiše“ ir iš abiejų pusių spaudžiama priešo.
Ir visa tai vyksta nedidelėje teritorijoje aplink miestą, kuri beveik visa apšaudoma artilerija. Pasak BBC karo istoriko Michailo Žirochovo, toks „suspaudimas“ ir didelis personalo bei įrangos susikaupimas kelia didelį pavojų Ukrainos pajėgoms.
„Padėtis ten sudėtinga, ypač atsižvelgiant į nedidelius atstumus. Tarp šiaurinio ir pietinio „žnyplių“ kraštų atstumas yra 4–5 kilometrai. Tai labai, labai mažai, – pažymėjo ekspertas ir paaiškino, kodėl. – Jei, pavyzdžiui, kur nors Zaporožėje ar Chersono srityje miško ploto praradimas yra blogas, bet ne pražūtingas, tai prie Avdijivkos kiekvienas pasistūmėjimas net 100–200 metrų yra labai, labai svarbus“.
Atsižvelgdama į tokį Rusijos karių judėjimą į priekį, Ukraina pradėjo kalbėti apie būtinybę išvesti įgulą iš Avdijivkos. Tai galėtų išgelbėti Ukrainos pajėgų apmokytus ir paruoštus dalinius, kurie dabar laiko miestą kasdienių atakų sąlygomis.
„Reikia suprasti, kas svarbiau: laikyti gabalą teritorijos, kuri kariniu požiūriu yra bevertė, ar pasitraukti į antrąją gynybos liniją, laikyti rezervus ir pradėti galingą kontrataką flange. Tai turi nuspręsti Zalužnas ir AFU generalinis štabas“, – sakė M. Žirochovas.
Jam antrino ir vienas iš Razumkovo centro užsienio politikos ir tarptautinio saugumo programų vadovų, pulkininkas leitenantas Aleksejus Melnikas, kuris pažymėjo, kad norint priimti sprendimus dėl Avdijivkos, būtina turėti visą informaciją apie įvykius fronte ir vadovybės strateginius planus.
„Žiūrint į žemėlapį ir skaitant informacijos nuotrupas iš autoritetingų šaltinių, peršasi tam tikros išvados. Tačiau šiuo atveju kyla pavojus, kad bus priimami paprasti sprendimai, nesuprantant bendro strateginio konteksto ir ypač to, kaip Avdijivkos gynyba įsilieja į bendrą strategiją.“
Šia prasme Avdijivkos gynyba panaši į Bachmuto gynybą. Ukrainos pajėgos kelis mėnesius laikė šį miestą pusiau apsuptyje, atlaikydamos Rusijos puolimus ir triuškinančius oro smūgius. Galiausiai šių metų gegužę Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė į vakarinį miesto pakraštį, o Kremlius paskelbė apie Bachmuto užėmimą.
Tuo metu Ukrainos vadovybės veiksmai nesulaukė vienareikšmiško įvertinimo nei šalies viduje, nei tarp Vakarų partnerių. Daugelis karinių ekspertų teigė, kad ukrainiečių kovotojų dalyvavimas „Bachmuto mėsmalėje“ gerokai nusilpnino Ukrainos pajėgas ir neleido jai sutelkti jėgų kontrpuolimui pietuose.
Užsienio žiniasklaida rašė apie ginčus tarp vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno ir prezidento Volodymyro Zelenskio, kurie skirtingai vertino „Bachmuto“ gynybą. Atrodo, kad prezidentas primygtinai reikalavo išlaikyti miestą iki paskutinio žmogaus, o vyriausiasis vadas pasisakė už kariuomenės išvedimą.
Tuo pat metu, brėždamas Bachmuto ir Avdijivkos paraleles, karinis ekspertas Aleksejus Melnikas kalbėjo apie teigiamą poveikį, kurį iš tikrųjų turėjo užsitęsusi Bachmuto gynyba.
Taigi miestą šturmavę privačios karinės bendrovės „Wagner“ būriai patyrė milžiniškų nuostolių, apytikriais vertinimais – 20–40 tūkst. žuvusiųjų. Tai, savo ruožtu, paskatino paaštrinti konfliktą tarp grupuotės vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos karinės bei politinės vadovybės.
Birželio 24 d. konfliktas peraugo į karinį maištą. Kremliaus autoritetas buvo smarkiai pakirstas, kompanija „Wagner“ faktiškai nustojo egzistuoti, o pats J. Prigožinas po dviejų mėnesių žuvo paslaptingoje lėktuvo katastrofoje.
„Jei vertinsime šiuo aspektu, Bachmuto gynyba strateginiu požiūriu atliko svarbų vaidmenį“, – pažymi A. Melnikas.
Kam rusams reikalinga Avdijivka?
Ukrainos analitikai mano, kad Rusija mažai ką gali laimėti iš užsitęsusio žygio, per kurį jau dabar patirta daug nuostolių. Dauguma ekspertų sutinka, kad Kremliui ji turi grynai politinę, o ne karinę reikšmę.
„Ši užduotis dabar yra daugiau politinio pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kokių nuostolių Rusijos kariuomenė čia jau patyrė, – „NV Radio“ sakė karinis analitikas Denisas Popovičius. – Deja, ši užduotis bus tęsiama. Bus trečioji atakų banga. Ir ketvirtoji.“
Tuo metu Michailas Žirochovas pažymėjo, kad ankstesni Rusijos vadovybės ir apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderių pareiškimai, kad išstūmus Ukrainos pajėgas iš Avdijivkos, okupuotas Doneckas taps saugus nuo apšaudymo, neatlaiko kritikos.
Iš tiesų Avdijivka yra tik už 10–15 km nuo Donecko centro, tačiau Ukrainos pajėgos jau turi artileriją, galinčią pataikyti daug didesniu atstumu.
„Tai (pozicijų Avdijivkoje laikymas) buvo svarbu, kai Ukraina turėjo nedidelio nuotolio smogiamąsias priemones. Turiu omenyje 152 mm kalibro sovietų patrankas, kurios šaudė 30–35 kilometrų atstumu“.
Tačiau dabar ukrainiečiai naudojasi tokiomis ilgo nuotolio sistemomis, kaip M777 haubicos (nuotolis apie 40 kilometrų), HIMARS raketų sistemos (nuotolis apie 70 kilometrų) ir ATACMS balistinės raketos (Ukraina gavo modifikaciją, kurios nuotolis siekia iki 160 kilometrų).
Kita rusų tezė buvo ta, kad Ukraina laiko pozicijas Avdijivkoje, nes tai būsimas „priešakinis tiltas puolimui į Donecką“. Anot M. Žirochovo, ši prielaida taip pat toli nuo tikrovės.
„Jei iš ten puolame Donecką, susidarys labai siauras kaklelis ryšiams ir kariuomenės aprūpinimui. Tokiomis sąlygomis įvesti ten didelį garnizoną netikslinga ir pavojinga“, – vertino jis.
Todėl galimas Avdijivkos užėmimas turės propagandinį poveikį Rusijai. M. Žirochovas mano, kad rusai, užėmę miestą, neturės pajėgų ir priemonių judėti toliau prie Donecko srities administracinių sienų.
„Nenorėčiau duoti patarimų Ukrainos karinei vadovybei, bet ar yra prasmė dar kartą laikyti miestą ir teigti, kad tai „tvirtovė“? Jau turėjome „Azovstalio“ ir Bachmuto „tvirtoves“, ir matėme, kuo tai baigėsi“, – BBC sakė jis.
Aukščiausioji Rusijos politinė vadovybė padėties Avdijivkoje beveik nekomentuoja.
Spalio 15 d. prezidentas Vladimiras Putinas tik prabėgomis užsiminė apie šį fronto ruožą, pažymėdamas, kad kariai ten vykdo „aktyvią gynybą, siekdami pagerinti savo pozicijas tam tikruose rajonuose“.
JAV karo studijų institutas (ISW) nurodo, kad dideli nuostoliai, kuriuos patyrė Rusijos pajėgos per Avdijivkos puolimą, gali pakenkti jų puolamajam potencialui ateityje. Be to, po pradinių nesėkmių rusai pakeitė taktiką ir atsisakė puolimo šarvuočių kolonomis, o ėjo mažomis pėstininkų grupėmis.
Kai kurie Rusijos kariniai tinklaraštininkai, pavyzdžiui, Rusijos valstybinės televizijos (VGTRK) žurnalistas Aleksandras Sladkovas, teigė, kad operacija prie Avdijivkos jau davė „teigiamą rezultatą“.
„Ne tik tai, kad Donecke mažiau apšaudoma – tai mūsų karių veiksmų rezultatas. Taip, apšaudomi Donecko pakraščiai, bet centras vis dar saugus“, – lapkričio 6 d. jis rašė savo „Telegram“ kanale.
Tačiau lapkričio 7 ir 8 d. popietę Rusijos žiniasklaida pranešė apie intensyvų Donecko centro apšaudymą. Taip pat buvo atakuojamas dronų operatorių mokymo centras. Rusijos pusės duomenimis, žuvo šeši žmonės, dar 50 buvo sužeisti.
