Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE pranešė, kad nuo lapkričio iš Rusijos į Suomiją atvyko daugiau nei 500 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Somalio, Sirijos, Jemeno ir Irako. Helsinkis kaltina Maskvą tyčia juos stumiant, Rusija tai neigia.
„Prie Suomijos sienos, Salos kontrolės punkte, susiklostė padėtis, kurią galima apibūdinti kaip humanitarinę krizę“, – sakė su Suomija besiribojančios Rusijos Murmansko srities vadovas Andrejus Čibis. „Apie 300 žmonių iš daugiau nei 10 užsienio šalių laukia ne valandų valandas, o ištisas dienas, kad galėtų kirsti sieną“, – sakė jis ir kaltino Suomiją, kad jų neįleidžia. Jis taip pat pasidalijo socialiniuose tinkluose vaizdo įrašu, kuriame matyti dešimtys lengvųjų automobilių ir furgonų, naktį sustojusių apsnigto kelio pakraštyje, ir grupė žmonių storais žieminiais drabužiais, prisiglaudusių tarsi palapinėje.
AFP negalėjo iš karto patikrinti, kokia padėtis yra pasienyje.
Salos kontrolės punktas vis dar veikia, tačiau Suomija, reaguodama į migrantų antplūdį, praėjusią savaitę uždarė keturis sienos su Rusija perėjimo punktus. Suomija kaltina Maskvą, kad ši, keršydama už Suomijos narystę NATO, mėgina destabilizuoti šalį.
Helsinkio ryšiai su Maskva smarkiai pablogėjo, kai Rusija pernai vasarį užpuolė Ukrainą. Balandį Suomija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir įstojo į Vakarų vadovaujamą NATO karinį aljansą, Maskva perspėjo apie „atsakomąsias priemones“.
Vakarų šalys kaltino artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją 2021 m. per savo sieną stūmus dešimtis tūkstančių dokumentų neturinčių migrantų į Lenkiją ir Lietuvą, keršijant už Europos Sąjungos sankcijas.
