Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, visa tai gali suteikti šansą Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui. Visų pirma, karinės pagalbos trūkumas gali priversti Ukrainą sutikti su taikos derybomis iš silpnesnės pozicijos. Tačiau blogiausiu atveju okupacinė kariuomenė gali pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą, ir tada Kremlius apskritai neturėtų pagrindo derėtis.
Kaip minėta, tokios prognozės labai gąsdina Rytų Europos valstybių vadovus. Jie įsitikinę, kad jei Rusija laimės, ji nesustos prie Ukrainos sienų. Tuo pat metu Vakaruose yra jėgų, kurios šio pavojaus nesupranta.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pabrėžė, kad kai kurie sąjungininkai nepakankamai rimtai žiūri į gynybą. Kartu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridūrė, kad lėtas ginklų tiekimas gali priversti Ukrainą derėtis.
„Man kelia nerimą mūsų kolektyvinis gebėjimas prisidėti prie pergalės, kai matau, kad nepristatomi nauji tankai, naujos raketų sistemos ir net amunicija“, – sakė jis.
Kitą savaitę JAV Kongresas atnaujins pastangas priimti pagalbos Ukrainai paketą. Prezidentas Joe Bidenas nori skirti apie 61 mlrd. dolerių. Jis ir jo šalininkai tikisi, kad įstatymų leidėjai paketą patvirtins iki 2023 m. pabaigos.
Kitas pavojus – fronto plėtra Izraelyje. Pasak žurnalistų, tokiu atveju Jungtinės Valstijos bus priverstos savo sąjungininkui Artimuosiuose Rytuose perduoti artilerijos amuniciją.
Neįvardytas ES diplomatas išreiškė susirūpinimą, kad nesuteikus nuolatinės pagalbos ginkluotei, V.Putinui bus suteikta gera derybinė pozicija. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad susitarimai su Rusija nėra alternatyva, o paliaubos gali tik sustiprinti Maskvą.
„Mes tiesiog turime tęsti darbą dėl ilgalaikės arba struktūrinės paramos Ukrainai sistemos, suprasdami, kad Rusija taip pat mobilizuoja savo ekonomiką, pajėgas ir yra pasirengusi ilgalaikiams veiksmams“, – aiškino jis.
Parengta pagal „Unian“ inf.
