Per savo kalbą po 21 mėnesių žiaurių kautynių G-20 susitikime Rusijos prezidentas ypač pabrėžtinai vadino konfliktą „karu“, o ne „specialia karine operacija“. Rusas nepasiūlė jokios strategijos, kaip užbaigti karą, tačiau tikino, kad „Rusija niekada neatsisakė taikos derybų su Ukraina“.
„Kariniai veiksmai visada yra tragedija, – kalbėjo V. Putinas. – Konkretiems žmonėms, konkrečioms šeimoms ir visai šaliai. Ir, žinoma, turime galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją... Suprantu, kad šis karas ir žmonių žūtis negali nešokiruoti.“
V. Putinas dėl besitęsiančio karo kaltino Ukrainą, kuri atsisakė aptarti derybas, galinčias užbaigti konfliktą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS.
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Tyrimų centro seržantė Sarah Ashton-Cirillo įsitikinusi, kad V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs kalbėdamas apie karo veiksmų nutraukimą.
„Jei V. Putinas rimtai nori, kad Rusijos genocidinis karas prieš Ukrainos žmones baigtųsi, jis gali pradėti nuo įsakymo išvesti visus Rusijos kareivius iš Ukrainos ir atsisakyti neteisėtų pretenzijų į Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą, – "Newsweek" aiškino S. Ashton-Cirillo. – Tuomet, norėdamas parodyti, kad rimtai nusiteikęs taikos atžvilgiu, jis gali pats atvykti į Hagą ir stoti prieš teismą dėl karo nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas.“
Posovietinės ir tarptautinės politikos ekspertas Jasonas Jay Smartas taip pat teigė, kad V. Putinas trečiadienį liejo krokodilo ašaras, ir kaltino Rusijos prezidentą melu, kuris yra dalis diktatoriaus derybų strategijos.
„V. Putinas meluoja taip dažnai, kaip kvėpuoja, – patvirtino J. J. Smartas „Newsweek“. – V. Putino pasiūlymas yra ne kas kita, kaip taktika, kuria siekiama paskatinti Vakarus daryti spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų derybas. Maskva aiškiai pasakė, kad jos tikslai Ukrainoje – nuversti vyriausybę ir okupuoti teritorijas – nesikeičia.“
„Rusija pasinaudos bet kokiomis „derybomis“ kaip galimybe permesti karius ir įrangą, kad galiausiai, radusi pretekstą, vėl pradėtų puolimą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Rusijos ir Eurazijos programos direktoriaus pavaduotoja ir britų analitinio centro „Chatham House“ Ukrainos forumo vadovė Orija Lucevič „Newsweek“ taip pat pažymėjo, kad V. Putinas siekia „Ukrainos kapituliacijos“ ir nėra jokio pagrindo manyti, kad jis nori derėtis „gera valia“.
„Klausantis V. Putino žodžių, svarbiausia prisiminti, kad Kremliuje turime saugumo agentą, – sakė O. Lucevič. – Jis pradėjo karą, persistengė, neįvertino Ukrainos ir Vakarų, o dabar ruošiasi totaliniam karui. Jis nedeskaluoja. Atvirkščiai. Rusija 2024 m. 70 proc. didina išlaidas gynybai.“
„Kai jis sako derybos – turime galvoje Ukrainos kapituliaciją, – pridūrė ji. – Nėra jokių požymių, leidžiančių manyti, kad jis nori geranoriškai derėtis. Ilgas karas yra jo režimo išlikimo strategija: slopinti, išlaikyti visišką mobilizaciją, sukurti jausmą, kad jis yra nepakeičiamas Rusijos viduje. Bet kokie pasirengimo derėtis ženklai bus interpretuojami kaip silpnumas ir dar labiau jį padrąsins.“
George'o Masono universiteto vyriausybės ir politikos profesorius Markas Katzas „Newsweek“ teigė, kad V. Putino raginimą baigti karą galima interpretuoti dvejopai: „Pirmasis variantas – tai „nuoširdus ženklas, kad V. Putinas norėtų, jog karas baigtųsi (tikriausiai dėl to, kad jo kaina jam vis didėja)“.
„Antrasis – V. Putinas tikisi Vakaruose sukurti „taikos stovyklą“, kuri teigs, kad Vakarų karinė pagalba Ukrainai dabar turi būti sumažinta, kad būtų galima „sutikti V. Putiną pusiaukelėje“ ir užbaigti konfliktą, – tęsė jis. – Šios dvi interpretacijos, žinoma, viena kitai neprieštarauja: V. Putinas gali norėti užbaigti karą, bet nori tai padaryti Rusijai palankiomis sąlygomis.“
J. Katzas taip pat pažymėjo, kad tai, jog V. Putinas aiškiai pavadino Ukrainos konfliktą „karu“, yra „reikšminga“, kartu pažymėdamas, kad Rusijos prezidentas „gali sakyti dalykus, kurių kiti Rusijoje pasakyti negali“.
„Tai bus dar reikšmingiau, jei kiti pareigūnai ir pagrindinė Rusijos žiniasklaida taip pat pradės vartoti terminą „karas“, – pažymėjo J. Katzas.
Spaudimas V. Putinui nutraukti karą gali didėti šalies viduje, nes praėjusią savaitę paskelbta apklausa parodė, kad 48 proc. rusų nori, kad jų šalis derėtųsi dėl taikos su Ukraina. 39 proc. teigė, kad jie pritaria, jog Rusija tęstų konfliktą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra nurodęs, kad nenori derėtis dėl taikos susitarimo, pagal kurį Kijevas atsisakytų bet kokios prieškarinės teritorijos. Vietoj to V. Zelenskis reikalavo, kad Rusija grąžintų visas okupuotas žemes kaip paliaubų sąlygą, įskaitant Krymą, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 m.
