Daugelis Artimųjų Rytų šalių siekia tarpininkų vaidmens sprendžiant regiono konfliktus – tarp jų Egiptas, Omanas ir Kuveitas – tačiau Kataras save pristato kaip pagrindinį regiono problemų sprendėją ir dialogo šalininką.
Kataras aktyviai veikė Ukrainoje, Libane, Sudane, Irane, Afganistane ir Gazos Ruože, priimdamas, be kita ko, Talibano vadovybę ir „Hamas“ politinį sparną.
Stebėtojai teigia, kad Kataras imasi šio vaidmens, nes, būdamas maža, bet ypač turtinga šalimi, kurios pagrindą sudaro didžiuliai suskystintų dujų ištekliai, jis turi tapti nepakeičiamas tarptautinei bendruomenei ir apsisaugoti nuo nepageidaujamų didesnių kaimynų – Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – intervencijų. 2017–2021 m. Saudo Arabijos vadovaujamas Kataro boikotas parodė, kad jis turi rimtų priežasčių bijoti.
Ar yra besipriešinančių Kataro vaidmeniui Izraelio ir „Hamas“ konflikte?
Taip, JAV dešinėje ir kai kuriose Izraelio dalyse. Šiaurės Karolinos respublikonų senatorius Tedas Buddas šią savaitę socialiniame tinkle „X“ rašė:„Kataro užsienio reikalų ministerija jau kelias savaites teigia, kad yra „arti“ susitarimo, kuriuo būtų išlaisvinti „Hamas“ laikomi įkaitai, įskaitant amerikiečių įkaitus. Kaip ilgai Kataras ir toliau priims teroristus, ant kurių rankų teka amerikiečių kraujas?“
Gershonas Baskinas, Izraelio įkaitų derybininkas, tiesiogiai bendravęs su „Hamas“, neseniai vykusiame Artimųjų Rytų instituto seminare taip pat metė iššūkį Katarui. „Mano nuomone, Kataras yra terorizmą remianti valstybė, kurią reikia sudrausminti“, – sakė jis. Pažymėjęs, kad Katare yra didžiausia JAV karinė bazė regione, jis sakė: „Amerikiečiai turi pasakyti Katarui: jei nepriversite „Hamas“ paleisti įkaitų, jūs išvarysite juos iš Kataro.“
G.Baskinas yra vienas iš tų, kurie mano, kad Egipto žvalgyba turi geresnius ryšius su „Hamas“ nei Kataras, o Kataras neturi tokių pat ryšių su Izraelio žvalgyba. Tokia kritika daro didelį spaudimą Katarui, kad šis įvykdytų savo įsipareigojimus – ir parodytų savo nepriklausomybę nuo „Hamas“, ir savo veiksmingumą. Iš tiesų, netikėtas Kataro ministro pirmininko sekmadienį padarytas pareiškimas, kad Kataras yra arti susitarimo, galėjo atspindėti poreikį mesti iššūkį JAV Kongrese stiprėjančiam skepticizmui Kataro atžvilgiu.
Kataras teigia, kad kai kurie jo kritikai neteisingai supranta, kodėl jis priima „Hamas“ politinius lyderius – ne tiek dėl ideologinių simpatijų, kiek dėl to, kad to paprašė JAV.
Teigiama, kad jo vaidmuo skiriasi nuo techninio vaidmens, kurį gali atlikti Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK), ir nuo žinios nešėjos vaidmens, kurį Jungtinėms Valstijoms Teherane (Iranas) atlieka Šveicarija. Tam reikia tam tikro politinio pasitikėjimo, žinių ir politinio jautrumo. Kaip JAV viešai nekritikuoja Izraelio, taip ir Kataras nekritikuoja „Hamas“. Kartais būtina įtakos sąlyga yra diskretiškumas.
Kataro pozicija Izraelio ir „Hamas“ konflikto atžvilgiu
Kataras nepritaria „Hamas“ išpuoliui prieš Izraelį spalio 7 d., tačiau teigia, kad atsakomybė dėl okupacijos tenka Izraeliui. Neseniai vykusiame Islamo bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime jis pasisakė už griežtesnes žinutes, o ne Izraelio pasmerkimą, ir nuo to laiko kaltina Izraelį genocidu, Ženevos konvencijų pažeidimais ir žudynėmis.
Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, ką laiko kai kurių tarptautinės bendruomenės narių dvigubais standartais.
Kataras bandė paveikti Iraną, kad šis neaštrintų konflikto. Jei Kataro pozicija ir turėjo bendrą vardiklį, tai buvo deeskalacijos siekis.
Kodėl derybos dėl įkaitų pasirodė esančios tokios sudėtingos?
Iš vienos pusės, tai yra techninis apsikeitimas politiniais kaliniais ir įprasta pasitikėjimo stiprinimo priemonė konflikto metu. Reikia susitarti dėl apsikeičiamų asmenų tapatybės, kriterijų, perdavimo vietos ir būdo. Šiuo atveju jau daugiau nei dvi savaites sutarta, kad abi pusės pirmosios paleis moteris ir vaikus. Sąrašus sudaro Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.
Tačiau šis klausimas yra sudėtingesnis, nes jis susijęs su humanitarine pertrauka, dėl kurios reikia aptarti atidarytų sienos perėjimo punktų skaičių, pagalbą, kurią bus leista įvežti, Izraelio kontrolės punktų veiklą, pagalbos koordinavimą ir karinės dekonflikcijos lygį.
Kaip pažymi G.Baskinas, Izraeliui tai neįprastos derybos, nes jis netiesiogiai derasi su žmonėmis, su kuriais, kaip pats teigė, ketina toliau kovoti. Kadangi šio konflikto baigtis gali nulemti Artimųjų Rytų ateitį ateinančioms kartoms, niekas nenori per anksti nusileisti.
Kitų įkaitų ateitis
Net jei susitarimas bus pasiektas, „Hamas“ pasiliks iki 150 įkaitų ir norės, kad būtų išlaisvinti dar keli Izraelio kalėjimuose laikomi kaliniai. Izraelyje įkalinta apie 7 tūkst. palestiniečių, iš kurių 559 atlieka bausmę iki gyvos galvos už izraeliečių nužudymą.
Be to, yra maždaug 130 teroristų, kurie spalio 7 d. buvo sugauti Izraelio teritorijoje. Trečdalis kalinių yra „Hamas“ nariai, o iš 7 tūkst. kalinių tik apie 400 yra iš Gazos Ruožo, didžioji dauguma – iš Vakarų Kranto. Dauguma jų atlieka bausmes už priklausymą teroristinei organizacijai, akmenų ar molotovo kokteilių mėtymą. Arba jie yra administraciniai sulaikytieji, kitaip tariant, Izraelis juos suėmė be kaltinimų ir įkalino be teismo.
Užtikrinti jų ir likusių izraeliečių paleidimą bus daug sunkiau.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
