Nors ir ant Yael Noy nedėvi karinių drabužių, tačiau ji pati save apibūdina kaip kovotoją po spalio 7 d. įvykusio „Hamas“ išpuolio.
„Kovoju, kad išlikčiau geru žmogumi, – sako ji. – Kovoju, kad išlikčiau morali, kai abi pusės kenčia tokį baisų skausmą. Aš kovoju, kad būčiau tas pats žmogus, kuris buvau anksčiau.“
N.Yael vadovauja labdaros organizacijai „Road to Recovery“ – Izraelio savanorių grupei, kuri veža sergančius palestiniečius, daugiausia vaikus, iš patikros postų okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože į ligonines Izraelyje.
Tačiau situacija pasikeitė. Maždaug 1 000 savanorių nebegali priimti pacientų iš Gazos Ruožo, kurį valdo „Hamas“. Keturi iš jų žuvo – jie buvo nužudyti, kai palestiniečių ginkluoti užpuolikai įsiveržė į jų kibucus pietų Izraelyje.
Tarp jų – Vivian Silver, garsi taikos aktyvistė; Adi Daganas, kurį N.Yael apibūdino kaip linksmą, visada pasiruošusį skubiai padėti ir pervežti pacientus savo dideliu automobiliu; Tammy Suchman, labai mylima močiutė; ir Eli Or-Gad, kuris mėgo kalbėti apie poeziją.
Spalio 7 d. artimų šeimos narių neteko dar keturi savanoriai.
Per „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį žuvo apie 1 200 žmonių. Nuo to laiko, „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per po to sekusį Izraelio puolimą žuvo daugiau kaip 17 177 žmonės.
N.Yael gyvena šiaurės Izraelyje, bet jos tėvai yra iš Alumim kibuco, vienos iš pietinių bendruomenių, kurios buvo užpultos. Du jos sūnėnai kovėsi Gazoje, Izraelio karinio atsako metu.
Iškart po spalio 7 d. N.Yael pasakojo, kad buvo taip sukrėsta, kad vos galėjo kvėpuoti.
„Mano širdyje kažkas plyšo ir aš pasakiau, kad daugiau niekada nebendrausiu su žmonėmis Gazoje“, – kalbėjo ji.
Tačiau po kelių dienų ji nusprendė, kad negali leisti, jog šie žiaurumai ją pakeistų.
Ji ir dauguma labdaros organizacijos „Road to Recovery“ savanorių toliau vežiojo palestiniečius iš Vakarų Kranto į ligonines Izraelyje, kad šie galėtų gydytis vėžį, gauti organų transplantaciją ir inkstų dializę. Kai tik galės, ji sako, kad vėl važiuos rinkti pacientų iš Gazos Ruožo.
N.Yael atsisako juos dehumanizuoti ar prilyginti „Hamas“ smogikams, kuri Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse priskiriama teroristinėms organizacijoms.
„Kaip ir mes, jie yra „Hamas“ aukos, todėl manau, kad turėtume ir toliau jiems padėti, nes tai ne jų kaltė“, – aiškino ji.
„Negalime atsisakyti padėti vėžiu sergančiam vaikui. Mūsų kaimynams reikia pagalbos, todėl turime padėti jiems“, – pridūrė N.Yael.
Ji nerimauja dėl savo pažįstamų šeimų Gazoje, nes artėja žiema ir daugybė subombarduotų namų dabar yra negyvenami.
N.Yael taip pat labai nerimauja dėl dviejų labdaros organizacijos „Road to Recovery“ savanorių Odedo Lifschitzo ir Chaimo Peri, kuriuos „Hamas“ vis dar laiko įkaitais.
Emociškai ji jaučiasi taip, tarsi jos širdis būtų plėšoma per pusę. Jos dėdės ir pusbroliai griežtai prieštarauja tam, ką ji daro, ir kaltina ją padedant „Hamas“.
Ir ne tik šeimos nariai tam nepritaria.
„Kai važiuoju su palestiniečiais per patikros punktus Vakarų Krante, kariai manęs klausia, kaip galiu daryti tai, ką darau, – pasakojo ji. – To paties klausia ir kiti žmonės.“
„Dabar pavojinga net kalbėti apie vaikų kančias Gazoje – žmonės žiūri į mane kaip į priešą, – dėstė ji su ašaromis akyse. – Bet aš tai darau ne dėl palestiniečių, aš tai darau, nes noriu didžiuotis, kad esu izraelietė. Manau, kad nesvarbu, ar esi izraelietis, ar palestinietis, žydas ar arabas, žmonės yra žmonės.“
Kai kurios palestiniečių šeimos kreipėsi į ją, norėdamos sužinoti, kaip ji gyvena. Tačiau tiems keliems žmonėms, plaukiojantiems prieš srovę ir bandantiems įveikti prarają tarp izraeliečių ir palestiniečių, dabar kaip niekada sunku.
„Net kairiųjų pažiūrų žmonės sako, kad turėtume sulyginti Gazą su žeme. Abi pusės vis labiau radikalizuojasi“, – sako N.Yael.
„Tikrai nežinau, kas bus ateityje. Bet žinau, kad mes vis dar gyvensime čia, todėl turime rasti sprendimą.“
Nuo spalio 7 d. kai kurie labdaros organizacijos „Road to Recovery“ savanoriai apskritai atsisakė vairavimo arba nusprendė vietoj to, kol tęsiasi karas, daugiausia dėmesio skirti vaistų gabenimui perkeltiems izraeliečiams.
Tačiau kiti savanoriai įsitraukė į darbą, kad užtikrintų, jog sergantys palestiniečiai iš Vakarų Kranto vis dar atvyktų į vizitus, kurie gelbsti jų gyvybes.
N.Yael aiškino, kad labdaros organizacijai reikės paramos iš išorės, kad ji galėtų tęsti veiklą, nes aukų iš Izraelio beveik nebeliko.
Tačiau ji įsitikinusi, kad kai tai bus įmanoma, organizacija vėl pradės rinkti vaikus pacientus iš Gazos Ruožo, tikėdamasi, kad jie visi išgyvens.
„Gali būti sunku. Bet mes negalime sustoti, – sako ji. – Tai mano misija ir aš turiu tai daryti.“
Parengta pagal BBC inf.
