Pirmosiomis dienomis rusai patyrė malonumą: artilerijos apšaudymas Odesoje, radarų šnipinėjimas netoli Ukrainos krantų, „Kalibr“ paleidimas, greitas Berdiansko uosto užgrobimas ir sunkiosios sparnuotosios raketos smūgis Ukrainos karinio jūrų laivyno operacijų centrui Ochakove, po kurio narai ištraukė ukrainiečių kariškių kūnus.
Tačiau netrukus visa tai baigėsi, nepaisant to, kad Ukraina praktiškai neturėjo savo karinio jūrų laivyno.
Su kuo teko susidurti Rusijos Juodosios jūros laivynui?
Bepiločių dronų smūgiai jūroje. Pavyzdžiui, smūgis Rusijos desantiniui laivui „Olenegorsky Gornyak“ Novorosijsko rajone, padaręs didelių nuostolių.
„Točka-U“ raketų smūgiai į kitus didelius desantinius laivus Berdianske: 2022 m. per smūgį laivui „Saratov“, jis buvo nuskandintas, o „Cezaris Kunikov“ buvo taip apgadintas, kad jį teko remontuoti remontuoti metus.
Sunaikinta Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybės būstinė. Rugsėjo 22 dieną apie 12 val. Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybės būstinę laikinai okupuotame Sevastopolyje
Sunaikinta didžiausia pagrindinės bazės naftos saugykla.
Atviroje jūroje ir Sevastopolio reide – minų sprogimai.
Raketa „Harpoon“ sunaikino vilkiką „Gelbėtojas Vasilijus Bečas“ kartu su jame esančia oro gynybos sistema „Tor“.
Garsiausias epizodas: kreiseris „Moskva“, kurį išgarsino Gyvačių salos ukrainiečiai, pasiuntę jį ant trijų raidžių, buvo apšaudytas „Neptūno“ raketomis. „Lėktuvnešių žudikas“ ir „grėsmė NATO“ buvo sunaikintas klasikinėmis ikigarsinėmis raketomis.
Taip pat buvo pataikyta į povandeninį laivą, gabenantį „Kalibr“, ir į Minsko desantinį laivą Sevastopolio laivų remonto gamyklos krantinėse. „Minskui“ buvo nugriautas antstatas. Jo remontas veikiausiai užtruks kelerius metus, jei išvis bus įmanomas.
Nukentėjo ir raketiniai laivai: Ukrainos pajėgoms pradėjus raketų atakas Zalivo laivų statykloje Kerčėje buvo apgadintas raketų nešėjas „Askold“. Prieš tai ten buvo apgadinta raketinė korvetė „Veliky Ustyug“.
O 2023 metų gruodžio 26-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino didelį desantinį laivą „Novočerkaskas“ Feodosijos uoste, laikinai okupuotame Kryme.
Nukentėjo mobilūs šaudymo punktai: desantiniai kateriai D-310, D-144, patruliniai kateriai P-275, P-276, P-281 „Raptor“ – buvo pažeisti „Bayraktar“ amunicijos Gyvačių salos rajone.
Ukrainiečiai taip pat numušė lėktuvus virš Juodosios jūros – Su-24, kuris toli nuo kranto klojo minas, ir netoli Mykolajivo Su-30SM, kurio pilotas buvo paimtas į nelaisvę.
Be to, netoli Odesos buvo numuštas Su-34. Gruodžio 22 ir 24 d. Ukrainos pajėgos numušė penkis Rusijos orlaivius: keturis Su-34 ir vieną Su-30.
Baiminasi dėl saugumo
Rusijos Juodosios jūros laivynas, baimindamasis dėl savo saugumo, pradėjo plaukioti jūroje prie Sevastopolio ir nusprendė pasitraukti į savo bazę Novorosijske.
Tai reiškia, kad po smūgių štabams, sausakimšuose dokuose ir krantinėse esantiems laivams rusų jūreiviai suprato, kad laivai gali fiziškai pasibaigti.
Ukrainiečių bepiločiai jūriniai dronai taip pat įdarbinti. Paaiškėjo, kad net prieš ikigarsines prieštankines ir iš oro paleidžiamas sparnuotąsias raketas sunku kovoti. Karas Juodojoje jūroje dar kartą parodė, kad operacijų teatre, kuriame nėra salų ir įlankų, laivyną pakankamai lengva suvaržyti.
Pirmajame pasauliniame kare ne pats stipriausias Turkijos laivynas ir sunkusis vokiečių kreiseris „SMS Goeben“ blokavo Rusijos grūdų prekybą ir smogė Sevastopoliui bei Mykolajivui.
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai į Juodąją ir Azovo jūras perkėlė baržas, torpedinius laivus ir kelias eskadriles pikiruojančių bombonešių ir torpedinių bombonešių. To pakako, kad sovietų Juodosios jūros laivynas netektų 32 katerių, kreiserio ir 11 eskadrinių minininkų.
Blokada
Dabartinis Rusijos Juodosios jūros laivynas, nepaisant visų nuostolių ir dalinio perkėlimo į Novorosijską, kur rusams sunkiau pakrauti „Kalibr“ į savo raketnešius, vis dar yra rimtas priešininkas.
Ir net ne todėl, kad rusai turi pakankamai sparnuotųjų raketų nešėjų, tris povandeninius laivus ir galimybę kanalais ir upėmis plukdyti mažus raketinius laivus – jų tiksliai valdomi ginklai tebėra rimti.
Net po to, kai Juodojoje jūroje rusai kelias savaites gali niekam neduoti budėti, Rusija gali greitai dislokuoti savo grupuotę. Panašu, kad veikiant raketoms „Harpoon“ ir „Neptūnas“ Rusijos desanto klausimas išnyko. Tačiau pagrindine Ukrainos problema jūroje tapo blokada.
2021 m. vien į Černomorsko uostą atplaukė tūkstantis laivų. Visa Didžioji Odesa (Odesos, Černomorsko, Južnyj jūrų uostai) sulaukė kelių tūkstančių krovininių laivų ir tanklaivių. O dabar, laikinojo koridoriaus rėmuose, Ukraina žymi tik dviejų šimtų praplaukimą.
Upių logistika per Dnieprą dėl karo veiksmų tapo neįmanoma ištisoms kartoms – prarastos milijoninės investicijos ir darbo vietos tūkstančiams žmonių.
Grūdų eksportas sumažėjo 30 procentų, o metalo eksportas – 45 procentais.
Dėl draudimo rizikos, laivų savininkų baudų klientams gerokai pabrango jūrų logistika Ukrainos uostuose, nors laikinasis koridorius šiek tiek numalšino kainų gaisrą, sumažindamas jas nuo 60 iki 40 dolerių už toną.
Galiausiai išlieka grynai karinė grėsmė: minų dėjimas, raketų antskrydžiai, Rusijos jūrų aviacijos veikla, kovos su išsilaipinimu ir sabotažo priemonės. Būtent tam Ukraina turi skirti savo energiją.
Štai kodėl Turkija, Bulgarija ir Rumunija pasirašys memorandumą dėl išminavimo. Ir būtent todėl Ukrainai ateityje bus suteikti laivai – minosvaidžiai, patruliniai kateriai ir galbūt korvetės.
Būtina išplėsti laikinąjį koridorių, krovinių perkrovimą per Izmailą ir kitus upių uostus, kad rusai negalėtų sustabdyti ir tikrinti prekybinių laivų atviroje jūroje pasitelkdami sraigtasparnius ir laivus.
Ukraina, kuri yra kritiškai priklausoma nuo žaliavų pardavimo ir technologijų bei technikos importo, privalo kontroliuoti savo jūrų vartus.
Iki to dar toli, o rusai kelia rimtą grėsmę laivybai regione. Tačiau Sevastopolio evakuacija ir atsisakymas aktyviai patruliuoti jūroje yra pirmieji ženklai, kad Maskva turi problemų Juodojoje jūroje.
