Tai susilaukė aršios opozicijos reakcijos. Buvusi ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pripažino, kad nors saugumo padėtis yra rimta, „nėra taip, lyg karas būtų už durų“. Vaikų teisių organizacija „Bris“ teigė, kad jos nacionalinė pagalbos linija paprastai nesulaukia skambučių apie galimą karą. Tačiau šią savaitę padaugėjo sunerimusių skambučių iš jaunuolių, kurie matė naujienų reportažus arba įrašus „TikTok“, kuriuose apie tai kalbama.
Nepaisant tokių opozicijos reakcijų, civilinės gynybos ministro ir kariuomenės vado pastabos Švedijoje plačiai vertinamos kaip rimtas perspėjimas, rašo BBC.
Tačiau Švedijos kariuomenės vyriausiasis vadas patikino, kad jo pastabos nėra naujiena.
„Mano siekis šiuo atveju nėra sukelti žmonėms nerimą. Mano siekis yra priversti daugiau žmonių susimąstyti apie savo pačių padėtį ir atsakomybę“, – vėliau laikraščiui „Aftonbladet“ aiškino generolas M. Bydenas.
Tuo metu Švedijos civilinės gynybos ministras teigė, kad jo tikslas – ne tai, kad žmonės nemiegotų, o tai, kad jie suprastų, kas iš tikrųjų vyksta. Jis paragino vietos valdžios institucijas, ekstremalių situacijų planuotojus ir pavienius asmenis reaguoti.
„Jei yra vienas dalykas, kuris neleidžia man užmigti naktimis, tai jausmas, kad viskas vyksta per lėtai“, – sekmadienį konferencijoje „Visuomenė ir gynyba“ kalbėjo J. Bohlinas.
Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pridūrė, kad 2024 m. Švedija įvykdys NATO reikalavimą gynybai skirti 2 proc. savo BVP, taip padvigubindama savo išlaidas gynybai nuo 2020 m..
Prieš mėnesį Švedijos kariuomenės vyriausiasis vadas lankėsi Ukrainos rytiniame fronte, o šalis yra viena iš grupės šalių, rengiančių ukrainiečių pilotus. Teigiama, kad Stokholmas taip pat svarsto galimybę siųsti į Ukrainą pažangius naikintuvus „Gripen“.
Po daugiau nei du šimtmečius trukusios taikos Švedija yra per kelis žingsnius nuo prisijungimo prie NATO gynybinio aljanso, laukdama žalios šviesos iš Turkijos parlamento, o vėliau – iš Vengrijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paragino Švediją bendradarbiauti su jo šalimi ir kitomis šalimis gaminant ginklus ir „kartu sustiprėti“.
Generolo M. Bydeno perspėjimas psichologiškai ruoštis karui sunkiai seka ant kulnų Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovo Jaceko Sievieros įspėjimui, kuris prieš mėnesį pareiškė, kad „norėdamos išvengti karo su Rusija, NATO rytinio flango šalys turėtų priimti trejų metų laiko horizontą, kad pasiruoštų konfrontacijai“.
Jis teigė, kad Vokietijos užsienio santykių tarybos ataskaita, kurioje siūloma, kad Vokietija ir NATO turėtų parengti savo ginkluotąsias pajėgas taip, kad jos galėtų atremti Rusijos puolimą per šešerius metus, yra „pernelyg optimistinė“.
Dar anksčiau Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad baiminasi, jog Rusija gali įsiveržti į Vokietiją ir šalies pajėgoms gali tekti pradėti „gynybinį“ karą. Aukšto rango karininkas laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ nurodė, kad jam kelia nerimą tai, kaip Rusija „šiuo metu ginkluojasi“.
Aukšto rango karininkas laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ nurodė, kad jam kelia nerimą tai, kaip Rusija „šiuo metu ginkluojasi“. Jis taip pat pridūrė, kad Vokietijai teks priprasti prie galimybės, „kad vieną dieną mums gali tekti kariauti gynybinį karą“.
Švedijos gynybos universiteto specialistas Oscaras Jonssonas teigė, kad nors karas yra galimas, tam reikėtų, kad susiklostytų keli veiksniai: Rusijos karas Ukrainoje baigtųsi, jos kariuomenė turėtų laiko atstatyti ir perginkluoti savo kovines pajėgas, o Europa netektų JAV karinės paramos.
Jis nurodė, kad visi šie scenarijai yra įmanomi.
