Diktatorius paragino „eksponentiškai“ plėsti Šiaurės Korėjos branduolinį arsenalą ir intensyvinti balistinių raketų bandymus. Jis taip pat pažadėjo paleisti tris naujus šnipinėjimo palydovus, rašo „Deutsche Welle“.
Kalboje Kim Jong Unas apkaltino Pietų Korėją ir Jungtines Valstijas neapgalvotais žingsniais rengiantis invazijai ir perspėjo, kad „Korėjos pusiasalyje bet kada gali kilti karas“.
Šiaurės Korėja 2023 m. paleido rekordinį skaičių raketų, įskaitant, kaip ji teigė gruodžio mėn., branduolinį užtaisą galinčią turėti tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), galinčią pasiekti bet kurią JAV vietą. Be to, 2023 m. pabaigoje režimas paleido raketą, kuri į orbitą iškėlė šnipinėjimo palydovą.
Sekmadienį Šiaurės šalis pranešė sėkmingai paleidusi vidutinio nuotolio modernią hipergarsinę balistinę raketą.
Sausio 6 d. Seulas pranešė, kad Šiaurės šalis paleido mažiausiai 60 artilerijos sviedinių į vandenis netoli Pietų Korėjai priklausančios Jonpjongo salos.
Be to, JAV palydovai užfiksavo, kad modernizuojamas ir plečiamas Šiaurės Korėjos Manpho Unha chemijos kompleksas, siejamas su cheminių medžiagų, naudojamų raketų kurui ir reagentams branduoliniams ginklams gaminti, gamyba.
Padėtis Korėjoje „pavojingiausia“ per pastaruosius dešimtmečius
Kaip teigia Vašingtone įsikūrusęs Stimsono analitinio centras, naujausi Šiaurės Korėjos žingsniai gali būti ne tik rutina tapę gąsdinimai.
Ekspertai įspėja, kad saugumo padėtis pusiasalyje yra „pavojingesnė nei bet kada nuo 1950 m. birželio pradžios“, kai prasidėjo Korėjos karas.
„Galbūt tai skamba pernelyg dramatiškai, tačiau manome, kad Kim Jong Unas, kaip ir jo senelis 1950 m., priėmė strateginį sprendimą pradėti karą“, – pažymėjo autoriai.
„Nežinome, kada ir kaip Kim Jong Unas planuoja paspausti gaiduką, tačiau pavojus jau dabar gerokai viršija įprastus Vašingtono, Seulo ir Tokijo perspėjimus dėl Pchenjano „provokacijų“, – rašo analitikai.
„Nuo praėjusių metų pradžios Šiaurės Korėjos žiniasklaidoje pasirodžiusių pasiruošimo karui temų nelaikome tipišku blevyzgojimu“, – pridūrė jie.
Kas pasikeitė?
Analitikai teigė, kad jų perspėjimas susijęs su tuo, kad Šiaurės Korėjos režimas atsisakė savo seniai užsibrėžto tikslo „normalizuoti“ santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Pchenjanas dabar gali manyti, kad toks normalizavimas yra neįmanomas.
Jie teigia, kad analitikai ir politikai nepakankamai įvertina šio normalizavimo tikslo svarbą užtikrinant Kim Jong Uno strateginio mąstymo apsaugą.
Straipsnyje teigiama, kad „nepaprastai svarbu“ suprasti, koks svarbus visiems trims Šiaurės Korėjai vadovavusiems diktatoriams buvo tikslas pagerinti santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
Šiaurės Korėja visiškai atsisakė šio tikslo ir tai iš esmės pakeitė strateginį kraštovaizdį Korėjoje ir aplink ją, tikina analitikai.
Nepavykęs 2019 m. Hanojuje įvykęs Kim Jong Uno ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimas tapo tokio proceso pradžia.
Derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama galimybei sušvelninti sankcijas mainais į Šiaurės Korėjos pažadą nutraukti savo ginklų programą, tačiau nei vienas iš šių scenarijų nepasitvirtino.
Praėjus penkeriems metams Šiaurės Korėja mano, kad „atėjo laikas mesti iššūkį status quo“, perspėja analitikai.
Šiaurės Korėja plėtoja ryšius su Rusija ir artilerijos sviediniais remia Maskvos karą Ukrainoje. Tuo pat metu Pchenjanas mano, kad JAV „globaliai traukiasi“.
Ar Šiaurės Korėja išlieka „racionali“?
Tačiau kiti analitikai skeptiškai vertina prognozę, kad Šiaurės Korėja ruošiasi pradėti karą.
„Raginimai ginkluotis karui Šiaurės Korėjoje nėra neįprasti“, – ramino Tokijo Daito Bunka universiteto tarptautinių santykių profesorius ir karinių klausimų specialistas Garrenas Mulloy.
„Neturėtume šypsotis, kad tai yra beprasmiška, tačiau taip pat neturėtume įsivaizduoti, kad tai reiškia karą“, – pabrėžė jis „Deutsche Welle“.
Tokijo universiteto tarptautinių santykių docentas Ryo Hinata-Yamaguchi sutinka, kad šiuo metu Šiaurės Korėjai karinės avantiūros laikas nėra palankus.
„Šiaurė padarė pažangą siekdama įgyti Kinijos ir Rusijos sąjungininkių, todėl nematau priežasčių, kodėl šiuo metu jie norėtų kariauti“, – aiškino jis „Deutsche Welle“.
„Ir nors Šiaurės Korėja gali pasikliauti Maskvos ir Pekino parama, ji jomis nepasitiki tiek, kad būtų tikra, jog karo atveju jos ateitų Šiaurės Korėjai į pagalbą“, – pridūrė jis.
„Mano manymu, Šiaurės Korėjos vadovybė nėra kvaila ir kad Kim Jong Unas ir jo sesuo naudojasi žodžiais kaip strateginiu svertu, kad padarytų poveikį, rengia veiksmus, kurie signalizuoja apie karą, tačiau taip toli nenueina“, – teigė jis.
