Rusų daužomas miestelis tapo neatpažįstamas. Betono griuvėsiai žymi kadaise buvusius aukščiausius miesto pastatus, o dukart sprogimų perlenktas kryžius ant miesto bažnyčios stogo kaltinamai it pirštu rodo į rusų linijas.
Tarp griuvėsių vyksta Rusijos ir Ukrainos karių susirėmimai, virš jų skraido ir sproginėja bepiločiai orlaiviai, retkarčiais pasirodo tankas. Abi pusės patiria daug nuostolių, bet ypač daug jų patiria okupantai rusai, kurie vieną po kitos meta žmonių bangas į įsitvirtinusius ukrainiečius gynėjus.
„Mėsos išpuoliai“ – taip CNN apibūdino šias atakas vienas ukrainiečių snaiperis slapyvardžiu „Bess“. Jo šaukinys ukrainiečių kalba reiškia demoną, o scena, apie kurią jis pasakoja, yra pragaro vaizdas. Žuvę kariai „tiesiog guli sušalę“, – sakė specialiųjų pajėgų grupės „Omega“ karininkas iš namo, esančio už kelių kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainos Donecko regione.
„Niekas jų neevakuoja, niekas jų neišveža, – sakė jis. – Atrodo, kad žmonės neturi konkrečios užduoties, jie tiesiog eina ir miršta.“
Tuo tarpu Ukrainos bepiločių orlaivių žvalgybos padalinio mieste vadas „Terenas“ pažymėjo, kad net jei per dieną bepiločiais orlaiviais ukrainiečiai gali nužudyti apie 40–70 rusų kariškių, kitą dieną jie atnaujina savo pajėgas ir puola toliau.
Pasak jo, per 18 mėnesių kovų aplink miestą jo pilotai iš 110-osios mechanizuotosios brigados nukovė mažiausiai 1 500 rusų. Tačiau nauji kareiviai plūsta toliau.
Ukrainiečių nuostoliai yra griežtai saugoma paslaptis, tačiau šis mūšis virto atkakliu mūšiu, kuriame iš pirmo žvilgsnio chaotiškos rusų atakos priešinasi ribotiems, bet ryžtingiems ukrainiečių ištekliams ir gyvajai jėgai.
Gruodžio pabaigoje netikėtai atvykęs į Avdijivką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mūšį dėl miesto pavadino „puolimu“ ir pridūrė, kad šis mūšis daugeliu atžvilgių gali „nulemti bendrą karo eigą“.
Atrodo, kad Ukrainos vadovai supranta kritiką, susijusią su Bachmuto gynyba – bet vėliau žlugimu – 2023 m., ir pripažįsta akivaizdžią įtampą tarp didžiulės strateginės reikšmės neturinčių vietovių išlaikymo ir karių gyvybių apsaugos.
„Mums brangus kiekvienas žemės gabalėlis, – sakė Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. – Tačiau Avdijivkoje „nereikia daryti nieko, kas bent iš tolo primintų šou.“
Pasipriešinimui reikia ginklų
Tačiau tos gyvybės priklauso nuo ginklų ir karinės technikos.
Šaltą sausio rytą, kai temperatūra buvo nukritusi iki 22 laipsnių šalčio, CNN stebėjo, kaip dar viena specialiųjų pajėgų karių grupė „Omega“ skuba į savo šaudymo pozicijas Avdijivkos apylinkėse.
Vienas iš vyrų, skubėdamas sumontuoti sovietinių laikų raketų paleidimo įrenginį, pritvirtintą prie amerikietiško pikapo galo, spustelėjo jungiklį ir paleido salvę.
Paskui pasigirdo spragtelėjimai ir keiksmai. Raketos buvo užšalusios ir neiššovė.
Pasikliaudami turima, o ne vakarietiška technika, kurios jie trokšta, ukrainiečiai žino, kad kiekviena prarasta galimybė apšaudyti rusus gali kainuoti jų gyvybes.
Po kelių dienų netoliese esančio Marinkos miestelio apylinkių laukų purvu pravažiavo aprūpinimo sunkvežimis, atgabenęs ginklų pozicijoms labai reikalingus sviedinius.
Tačiau patranka – JAV tiekiama M777 haubica – didžiąją dienos dalį tyli, per dieną jai skiriama apie 20 šovinių, o „gerą dieną“, kaip sakė ginklininkai, – 30 šovinių. Praėjusią vasarą, palaikydama nesėkmingą Ukrainos kontrpuolimą, patrankos įgula į rusus paleisdavo bent dvigubai daugiau užsienietiškų šovinių, kurių daugelis buvo amerikiečių gamybos, sakė jie.
Artilerijos pozicijoje, esančioje 90 minučių į šiaurę nuo Avdijivkos, netoli Bachmuto miesto, JAV tiekiamos haubicos „Paladin“ šaudmenų skyrius buvo visiškai tuščias. Įgula neturėjo nė vieno šovinio, kuriuo būtų galima šaudyti.
Vėliau dieną atvežti keturi sviediniai, tačiau jie rusams nepadarė didelės žalos: tai buvo tik dūminiai sviediniai.
„Kiekvieną „Paladin“ tinkantį sviedinį mes naudojame, – CNN sakė patrankos „Skyba“ vadas. – Tai geriau nei jokių sviedinių.“
„10 prie 1 – toks yra skirtumas tarp Rusijos ir Ukrainos artilerijos aprūpinimo“, – teigė Ukrainos 93-iosios mechanizuotosios brigados artilerijos vadas šaukiniu „Korsaras“.
„Jie naudoja senas sovietines sistemas, – pažymėjo jis. – Bet sovietinės sistemos vis dar gali žudyti.“
Be to, JAV parama Ukrainai – įskaitant labai reikalingus sviedinius – nebeatrodo užtikrinta. Būsimi pagalbos paketai vis dar skęsta Kapitolijaus kalvos kivirčuose, o galimo Ukrainai padėti nelinkusio D.Trumpo prezidentavimo šmėkla dar labiau gilina nežinomybę.
Šį mėnesį JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pasakė aiškiai: „Mūsų teikiama pagalba dabar sustojo. Rusų vykdomi išpuoliai tik didėja.“
Tačiau kada ukrainiečiai randa progą panaudoti savo turimus vakarietiškus ginklus Avdijivkoje, dažniausiai jie turi kur kas daugiau priežasčių švęsti.
Praėjusių metų nesėkmingo ukrainiečių kontrpuolimo metu JAV Ukrainai suteikta pėstininkų paramos kovos mašina „Bradley“ stiprina savo reputaciją, atmušdama rusų atakų bangas.
Be „Bradley“ „abejoju, ar būtume čia su jumis kalbėjęsi“, – CNN sakė įgulos vadas „Barbie“ iš už Avdijivkos fronto linijos. „Ši transporto priemonė yra tvirta, – sakė jis. – Ji nieko nebijo.“
Vaizdo įraše, kurį pateikė kitas 47-osios mechanizuotosios brigados „Bradley“ padalinys, JAV apmokyta įgula užima rusų tanką T-90 – vieną galingiausių Maskvos kariuomenėje. Jų ugnis išveda tanką iš rikiuotės, jo bokštelis nevaldomai sukasi, o po to į jo šoną atsitrenkia sprogstantis dronas.
Tačiau JAV pagamintų „Bradley“ trūksta visame fronte.
JAV pažadėjo apie 200 „Bradley'ių“, o dešimtys jų buvo apgadinti ir sunaikinti mūšio metu. Kai kurie iš jų greičiausiai bus suremontuoti ir išsiųsti atgal į fronto linijas.
Ukrainiečių įgulos, nors ir žavisi „Bradley“ galia, taip pat kritikavo jo gebėjimą atlaikyti atšiaurią Ukrainos žiemą ir kai kurių senesnių JAV atsiųstų transporto priemonių būklę.
Ukrainos ugnies galios trūkumas, palyginti su jos priešininku, yra bendra tema fronto linijoje. „Teren“, netoliese esančio bepiločių žvalgybos dalinio vadas, atvirai sakė, kad Ukraina neturi pakankamai ginklų ir įrangos, kad galėtų laimėti prieš Rusiją.
Ukrainiečiai priversti būti geresniais pilotais ir išradingesniais, naudodamiesi savo ribotais ištekliais, sakė jis.
„Karo pradžioje jų bepiločių orlaivių pranašumas buvo 10 kartų didesnis nei mūsų, – atskleidė jis. – Šiuo metu, manau, esame vertas priešininkas dronų formate. Dangų dengiame ištisą parą.“
Stebėdama rusų kareivių medžioklę iš padalinio vadavietės, CNN komanda matė, kaip keli jo padalinio bepiločiai orlaiviai skraidė aplink vieną rusų užnugarį.
Galingos vieno drono kameros užfiksavo, kaip du rusų kareiviai desperatiškai taikosi į plevėsuojantį savižudį droną, o jų šautuvų ir cigarečių dūmai kilo į šaltą orą. Ukrainiečių dronas nėrė į už jų buvusią siaurą iškasą ir sprogo.
Vyrų likimas nežinomas, tačiau tame rajone esantys dronų pilotai sakė, kad mažai tikėtina, jog jie būtų išgyvenę, atsižvelgiant į ten veikiančių dronų padalinių skaičių.
Perpildyta taurė
Vis dėlto rusų puolimai tęsiasi, o tai reiškia, kad Avdijivkos išlaikymas dabar yra skaičiaus klausimas, sakė specialiųjų pajėgų snaiperis „Bess“. „Jei yra litrinis butelis, į jį niekaip netilps pusantro litro“, – sakė jis.
Siekdama atsverti Rusijos skaičiaus persvarą, Ukrainos vadovybė – spaudžiama aukščiausių šalies generolų – svarsto galimybę papildomai skirti pusę milijono karių, kad sustiprintų kariuomenės gretas.
Gyvenimas Ukrainos miestuose, esančiuose atokiau nuo fronto, bent jau iš pažiūros, atrodo palyginti nepaliestas kovų. Nors greitkeliuose kabo verbavimo plakatai ir kariniai patikrinimo postai, o uniformuoti vyrai – įprastas vaizdas, tačiau karo apribojimų ar kasdienio gyvenimo pokyčių akivaizdžių ženklų nedaug. Prekybos centrai pilni, o kavinės lūžta nuo klientų.
Tačiau šaukimas į kariuomenę yra opi tema.
Ukrainos prezidentas turi įgaliojimus vykdyti tolesnę mobilizaciją, kuri šiuo metu taikoma tik asmenims iki 27-erių metų, tačiau nusprendė prašyti parlamento pritarimo. Įstatymo projektas lėtai ir ne be sunkumų skinasi kelią per įstatymų leidėjų kontrolę.
V.Zelenskis taip pat suabejojo, kaip mokėti už mobilizaciją, nes, pasak jo, šeši mokesčių mokėtojai turi mokėti atlyginimą kiekvienam uniformuotam kariui.
Jo santūrumas rodo politinį jautrumą, susijusį su viešąja nuomone Ukrainoje, net ir tuo metu, kai šalies priešai neslepia savo smurtinių ambicijų Kijevo atžvilgiu.
„Ukrainos egzistavimas ukrainiečiams yra mirtinai pavojingas“, – sausio 17 d. socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas ir vienas iš aršiausiai Ukrainos atžvilgiu nusiteikusių Rusijos politikų Dmitrijus Medvedevas,
„Kodėl? Nepriklausomos valstybės egzistavimas istorinėse Rusijos teritorijose dabar bus nuolatinis pretekstas atnaujinti kovinius veiksmus“, – tęsė jis.
Grįžus į fronto liniją, karių, su kuriais kalbėjosi CNN, moralė buvo aukšta. Pavargę, bet retai nepatenkinti kariai pripažino, kad pastiprinimas bus sveikintinas, nes padidės jų rotacija už fronto linijos ribų. Tačiau kol kas tai tebėra tolima viltis, nes Avdijivkoje kova tęsiasi.
„Darome viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad išlaikytume šią liniją“, – sakė specialiųjų pajėgų „Omega“ karininkas „Sayer“.
„Nežinau, kas bus toliau, bet Avdijivka laikosi. Mes esame savo žemėje. Neturime ko prarasti“, – pridūrė jis.
Parengta pagal CNN inf.
