Visame regione kovos daugiausia apsiribojo Irano remiamų sukarintų grupuočių iš vienos pusės ir JAV, Izraelio bei jo sąjungininkų iš kitos pusės tarpusavio išpuoliais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis tiesioginis Irano ir JAV įsikišimas padidino nuogąstavimus, kad tarp šių dviejų šalių kilęs konfliktas gali peraugti į tiesioginį.
Iki šiol JAV ir Iranas vengė tiesioginės konfrontacijos. JAV atakavo Irano remiamas grupuotes Jemene, Sirijoje ir Irake, o su Iranu susijusios grupuotės taikėsi į amerikiečių personalą Irake ir Sirijoje. Teheranas taip pat smogė, jo teigimu, prieš Iraną nukreiptoms grupuotėms Irake, Sirijoje ir Pakistane. Pakistanas atsakė atsakomaisiais smūgiais.
Islamo Respublika, kuri ilgą laiką priešinosi JAV pajėgų buvimui teritorijoje, kurią laiko savo kiemu, pastaruosius kelis dešimtmečius kūrė islamistinių, antivakarietiškų ir antiizraelietiškų sukarintų grupuočių tinklą, kurį rengia, finansuoja ir ginkluoja. Pastaruoju metu šios grupuotės tapo dar karingesnės, ypač Jemeno hučių sukilėliai, kurie sutrikdė gyvybiškai svarbaus tarptautinio vandens kelio eismą, sukeldami chaosą pasaulinei prekybai ir paskatindami Vakarų valstybes įsikišti. Be to, ji remia smogikų grupuotę „Hamas“, kuri spalio 7 d. pradėjo karą prieš Izraelį, ir padėjo jį finansuoti.
JAV, kurios jau daugelį metų bando nusigręžti nuo Artimųjų Rytų, vėl traukia į šį regioną. Prieš karą jos jau turėjo čia nemažą karinį pėdsaką – daugiau kaip 30 tūkst. karių.
Tačiau prasidėjus Gazos karui Vašingtonas dar sustiprino savo karinę padėtį regione, perkeldamas maždaug 1 200 JAV karių, taip pat tūkstančius kitų karių į karinio jūrų laivyno lėktuvnešių smogiamąsias grupes ir jūrų pėstininkų ekspedicinį dalinį, kurį sudaro maždaug 2 000 žmonių.
Kai kur, įskaitant Iraką ir Siriją, JAV karinės pajėgos sutampa su Irano ir jo sąjungininkų karinėmis pajėgomis.
Didėjant įtampai visame regione, CNN pateikė informaciją apie tai, kur yra Irano ar jo sąjungininkų pajėgos, kur dislokuotos JAV pajėgos ir kur abi pusės vykdė karines operacijas nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios:
Libanas
Libane yra įsikūrusios galingiausios sukarintos pajėgos Artimuosiuose Rytuose: čia veikia Irano remiama grupuotė „Hezbollah“, viena iš veiksmingiausių Irano įgaliotinių regione.
Grupuotės pagrindinė bazė yra Izraelio ir Libano pasienyje, o nuo pat Gazos karo pradžios ji apšaudo Izraelį. Judėjimas yra artimas „Hamas“ judėjimui Gazos Ruože.
Nors tikslus šiitiškos islamistų grupuotės arsenalo dydis nežinomas, ekspertai apskaičiavo, kad ji turi nuo 150 iki 200 tūkst. raketų ir minosvaidžių. Šimtai šių raketų „yra labai tikslios ir labai galingos“, teigia Nacionalinio saugumo studijų institutas Tel Avive.
„Hezbollah“ lyderis Sayyedas Hassanas Nasrallahas teigia, kad grupuotė turi 100 tūkst. kovotojų, įskaitant aktyvius karius ir rezervistus. Manoma, kad Iranas yra pagrindinis „Hezbollah“ ginklų tiekėjas.
Irakas
Teheranas daro didelę įtaką kelioms šiitų sukarintoms grupuotėms, glaudžiai susijusioms su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC). Tai „Kataib Hezbollah“, „Harakat al-Nujaba“ ir „Kata'ib Sayyid al-Shuhada“.
Ekspertai teigia, kad kai kurios grupės, pavyzdžiui, „Kataib Hezbollah“, yra labiau atskaitingos valdžiai Teherane nei vyriausybei Bagdade. JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras mano, kad jai priklauso iki 10 tūkst. narių. Irake taip pat veikia IRGC įkurta „Badr“ organizacija ir „Asaib Ahl Al-Haq“.
Nuo karo Gazos Ruože pradžios Irano remiamos grupuotės įvykdė dešimtis išpuolių prieš JAV pajėgas Irake, į kuriuos JAV atsakė oro antskrydžiais. Savaitgalį per balistinės raketos ataką prieš Al-Asado oro pajėgų bazę Irake buvo sužeistas JAV personalas. Paaiškėjo, kad tai buvo jau antras kartas nuo spalio 7 d., kai balistinės raketos buvo panaudotos prieš JAV ir koalicijos pajėgas šalyje.
Iki 2008 m., karo Irake įkarščio metu, JAV šalyje turėjo iki 160 tūkst. karių. Šiuo metu keliose bazėse, įskaitant Erbilio AB, Al-Asado AB ir JOC-I (Union III) bazę Bagdade, dislokuota apie 2 500 karių.
Bijodamas, kad jo šalis netaptų regioninio karo placdarmu, Irako ministras pirmininkas Mohammedas Shia' Al Sudani šį mėnesį pareiškė, kad Bagdadas siekia pasitraukti iš JAV vadovaujamos koalicijos. JAV pabrėžė, kad jų kariuomenė šalyje yra vyriausybės kvietimu.
Sirija
Iranas tiesiogiai veikia Sirijoje, kur jo „Quds Force“ – elitinis IRGC padalinys, atsakingas už operacijas užsienyje – dislokuotas po 2011 m. sukilimo, kad paremtų Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą. Jo kariai tarnavo kaip kariniai patarėjai ir kartu su Irano remiamomis karinėmis pajėgomis kovojo fronto linijose už B. al-Assadą.
Sirijoje taip pat veikia „Zainabiyoun“ ir „Fatemiyoun“ brigados – šiitų sukarintos grupuotės, susijusios su IRGC, kurios, kaip manoma, verbuoja Afganistano ir Pakistano kovotojus.
JAV Sirijoje turi 800 karių, kurie yra nuolatinės misijos, skirtos ISIS įveikti, dalis. Dauguma JAV karių yra dislokuoti vadinamojoje „Rytų Sirijos saugumo zonoje“, kur JAV remia prieš režimą nukreiptas Sirijos demokratines pajėgas (SDF) šalies šiaurės rytuose. Taip pat dalis JAV karių yra Sirijos pietryčiuose, kur JAV remia Sirijos laisvąją armiją, kuri taip pat priešinasi Sirijos režimui. Režimas mano, kad JAV yra užpuolikės.
Pastarosiomis savaitėmis JAV karius Sirijoje vis dažniau puldinėjo Irano remiamos grupuotės, į kurias JAV atsakė oro antskrydžiais.
Jemenas
Šiandieninio Irano ir JAV konflikto centre yra Jemeno hučių sukilėliai, kurie vis dažniau atakuoja laivus Raudonojoje jūroje, teigdami, kad taip keršija Izraeliui už jo karą Gazos Ruože.
Ši grupuotė šiuo metu kontroliuoja šiaurinę Jemeno dalį ir beveik aštuonerius metus kovojo su JAV remiama ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kol praėjusiais metais kovos buvo sustabdytos.
Vietinių hučių ginklai daugiausia buvo surinkti iš Irano komponentų, kurie į Jemeną buvo gabenami dalimis. Tačiau vėliau grupuotė palaipsniui atliko modifikacijas, kurios iš esmės labai patobulėjo, anksčiau CNN sakė su JAV žvalgyba susipažinęs pareigūnas.
JAV kariuomenė Raudonojoje jūroje prie Jemeno krantų dislokuoja karo laivus, iš kurių kelis kartus smogė hučių taikiniams. Gruodžio mėn. JAV subūrė daugiau kaip 20 šalių koaliciją, kad apsaugotų komercinę laivybą nuo hučių atakų Raudonojoje jūroje.
Gazos Ruožas ir Izraelis
Apsiaustame Gazos Ruože įsikūrusi „Hamas“ kovotojų grupuotė, kuri, Izraelio nuomone, prieš karą turėjo apie 30 tūkst. kovotojų. Tai islamistų organizacija, turinti karinį sparną. 1987 m. įkurta „Hamas“ spalio 7 d. surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį, Izraelio valdžios institucijų duomenimis, žuvo apie 1 200 žmonių, o dar 253 buvo paimti įkaitais.
Pastaraisiais metais Iranas užmezgė glaudesnius ryšius su šia grupuote; skirtingai nei visi kiti Teherano sąjungininkai regione, „Hamas“ yra musulmonų sunitų, o ne šiitų organizacija.
Nėra įrodymų, kad Iranas iš anksto žinojo apie spalio 7 d. išpuolius, be to, manoma, kad Iranas neturi tokios didelės įtakos „Hamas“ kaip kiti jo sąjungininkai regione. Tačiau JAV mano, kad Iranas istoriškai kasmet palestiniečių kovotojų grupuotėms, įskaitant „Hamas“ ir Palestinos islamo džihadą (PIJ), kitą Gazos Ruože įsikūrusią kovotojų grupuotę, suteikdavo iki 100 mln. dolerių bendrą paramą.
Kitoje sienos pusėje Izraelis yra didžiausias JAV karinės pagalbos gavėjas – nuo žydų valstybės įkūrimo 1948 m. Vašingtonas skyrė jai daugiau kaip 130 mlrd. dolerių paramos.
Jordanija
Sekmadienį naktį per drono ataką prieš nedidelį JAV kariuomenės postą Jordanijoje žuvo trys JAV kariuomenės kariai ir mažiausiai dvi dešimtys buvo sužeista, patvirtino. Tai buvo pirmas kartas nuo Gazos karo pradžios, kai per ataką žuvo JAV kariai.
JAV centrinė vadovybė sekmadienį pareiškime patvirtino, kad trys kariai žuvo ir 25 buvo sužeisti per bepiločio orlaivio ataką, kurios metu atakuota „bazė Jordanijos šiaurės rytuose“. Kaip teigiama, žuvusieji atakos metu miegojo palapinėse. Jordanijoje dislokuota maždaug 3 000 JAV karių.
JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad išpuolį įvykdė „radikalios Irano remiamos kovotojų grupuotės“ Sirijoje ir Irake.
Kol kas neaišku, kodėl priešlėktuvinė gynyba nesugebėjo perimti drono, kuris, atrodo, yra pirmoji žinoma ataka prieš „Tower 22“ nuo spalio 17 d. prasidėjus atakoms prieš JAV ir koalicijos pajėgas. JAV pajėgos šiame forposte dislokuotos vykdant patariamąją ir pagalbinę misiją su Jordanija.
Jordanija netrukus paneigė, kad drono ataka, per kurią žuvo trys JAV kariai, įvyko jos teritorijoje ir pridūrė, kad ji įvyko Sirijos kariuomenės bazėje netoli sienos.
Vyriausybės atstovas Muhannadas Mubaidinas sakė, kad „išpuolis, kurio taikiniu tapo amerikiečių pajėgos, įvyko ne Jordanijoje (...) Jis buvo nukreiptas į Tanfo bazę Sirijoje“, kur dislokuotos JAV pajėgos, priklausančios tarptautinei koalicijai prieš džihadistus.
JAV prezidentui Joe Bidenui, kuris pažadėjo atsakyti į dronų atakas Amerikos pasirinktu laiku ir būdu, reikia apsispręsti dėl Amerikos atsakomųjų veiksmų masto, kuris turės pasekmių tiek regione, tiek šalies viduje dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų.
CNN pažymi, kad tai, kaip kiekviena šalis elgsis artimiausiomis dienomis, gali iš esmės pakeisti Izraelio ir „Hamas“ karo trajektoriją ir platesnę įtampą, kurią jis sukėlė Artimuosiuose Rytuose.
„Tai pavojingas eskalavimas. Mes stengėmės užtikrinti, kad šis konfliktas nebūtų eskaluojamas. Tai jį prie to priartina, – apie bepiločių lėktuvų smūgius Jordanijoje, per kuriuos buvo sužeista daugiau kaip 30 amerikiečių karių, sakė Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Adamas Smithas. – Būtina, kad JAV reaguotų ir rastų būdą, kaip sustabdyti šias atakas, ir žinau, kad prezidentas ties tuo dirba.“
A. Smithas teigė, kad karo išplitimo perspektyvų negalima atskirti nuo padėties Gazos Ruože.
„Tai, kas vyksta Gazoje, yra labai svarbu, – sakė jis. – Konfliktas Gazoje šiuo metu suteikia Iranui daugiau galių. Tai blogai mums, blogai Izraeliui, blogai arabų valstybėms, blogai pasauliui. Taigi šio uždavinio sprendimas taip pat yra labai svarbi dalis.“
Persijos įlankos arabų valstybės ir Turkija
Nors Izraelio ir „Hamas“ karas dar nepasiekė Persijos įlankos arabų valstybių, kai kurios iš šių valstybių jaučiasi pažeidžiamos, nes anksčiau jos jau buvo tapusios su Iranu susijusių grupuočių taikiniu. Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) hučių grupuotės užpuolė atitinkamai 2019 ir 2022 m.
Su JAV susijusiose Persijos įlankos valstybėse taip pat dislokuota daugiausia JAV karių pasaulyje.
Kuveite yra apie 13 500 JAV karių – tai didžiausias amerikiečių karinis buvimas regione. Tik Vokietijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje dislokuota daugiau JAV pajėgų nei Kuveite.
Antroji pagal dydį JAV karinė bazė regione yra Katare, kur Al Udeido oro bazėje, didžiausioje JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose, kurioje taip pat įsikūrusi JAV Centrinės vadovybės priešakinė vadavietė ir Jungtinis oro operacijų centras, dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių. Šį mėnesį JAV tyliai pasiekė susitarimą, pagal kurį jų karinis buvimas bazėje pratęsiamas dar 10 metų.
Kataras palaiko santykius su „Hamas“, o nuo 2012 m. sostinėje Dohoje yra įsikūręs jo politinis biuras.
Daugiau kaip 2 700 JAV karių yra dislokuoti Princo Sultono oro pajėgų bazėje Saudo Arabijoje, o JAE Al Dhafros oro pajėgų bazėje, kurioje įsikūręs Persijos įlankos karinių oro pajėgų centras, dislokuota 3 500 JAV karių.
Kiti JAV karinių pajėgų centrai yra Bahreine, kur įsikūrusi JAV karinių jūrų pajėgų Centrinė vadovybė ir Penktasis laivynas.
Parengta pagal CNN inf.
