Filipinai šią savaitę paskelbė, kad Pietryčių Azijos šalis ruošiasi modernizuoti devynis įrenginius, įskaitant esančius Manilos kontroliuojamame karštajame taške – Antrojoje Tomo seklumoje.
Pekinas pretenduoja į beveik visus turtingos jūros teritorinių objektų – salų, rifų, seklumų ir uolų – nuosavybę. Dabar jis reguliariai blokuoja Filipinų vyriausybės tiekimo kelius į ginčytinus objektus, o tai, pasak stebėtojų, yra pastangos perimti bet kurio JAV sąjungininkės apleisto forposto kontrolę.
Nors Manila neturi pakankamai išteklių šioms teritorijoms, kurios pagal tarptautinę jūrų teisę patenka į Filipinų išskirtinę ekonominę zoną (IEZ), prižiūrėti, ji toliau vykdo savo misijas.
Filipinų ginkluotosios pajėgos planuoja atnaujinti gėlinimo sistemą Antrojoje Tomo seklumoje. Čia dislokuotas karinis laivas „Sierra Madre“, virtęs jūrų pajėgų baze, yra Manilai priklausančioje teritorijoje, kurią Pekinas vadina Ren'ai rifu.
Filipinai taip pat ketina įsigyti daugiau laivų ir radarų sistemų iš kitų draugiškų regiono vyriausybių.
„Ar pirkti laivą, ar ne, yra Filipinų reikalas, tačiau bet kas, kas pažeidžia Kinijos suverenitetą ir saugumą bei kenkia taikai ir stabilumui regione, Kinija niekada to neleis“, – sakė Kinijos gynybos atstovas spaudai Wu.
Skaičiuojama, kad per Pietų Kinijos jūrą, kuri jungia Aziją su gyvybiškai svarbiais laivybos keliais į Europą ir iš jos, kasmet vyksta maždaug 3 trilijonų JAV dolerių (maždaug 2,8 trilijonų eurų) vertės prekyba.
Pekino pretenzijos į didžiules jūrų zonas ir teritorijas šiame regione, kurias ginčija kitos penkios kaimynės, sukėlė nerimą dėl ekonominio saugumo.
Ilgai besitęsiančiame Kinijos ir Filipinų ginče daugiausia dėmesio skiriama teritorijoms Spratlio salų archipelage, Kinijoje vadinamose Nansha salomis, esančioms Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Pekinas teigia, kad tokie postai kaip „Sierra Madre“ yra neteisėti. Tačiau Filipinai, remiami Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkių, turinčių ekonominių interesų regione, teigia, kad Kinija pažeidžia 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS).
Kinijos gynybos ministerijos atstovas Wu Qian nurodė, kad Kinija turi neginčijamą suverenitetą į Nansha salas ir su jomis besiribojančius vandenis.
Prieš dešimtmetį Filipinų vyriausybė padavė Kiniją į Hagos teismą ir jį laimėjo. 2016 m. tarptautinis tribunolas nusprendė, kad Pekino plataus masto pretenzijos Pietų Kinijos jūroje negalioja pagal UNCLOS, tačiau Kinijos vyriausybė šį nuosprendį atmetė.
„Dabartiniai sunkumai, su kuriais susiduriama Kinijos ir Filipinų santykiuose, susiję su Filipinų pusės pasitikėjimo išdavyste, jos sąmokslu su už regiono ribų esančiomis didžiosiomis valstybėmis ir nuolatiniais pažeidimais bei provokacijomis Pietų Kinijos jūroje, kenkiančiomis teisėtoms Kinijos teisėms ir interesams“, – sakė Wu Qian.
JAV prezidentas Joe Bidenas ne kartą yra pareiškęs, kad dešimtmečius galiojanti JAV ir Filipinų savitarpio gynybos sutartis taikoma išpuoliams bet kurioje vietoje, įskaitant Pietų Kinijos jūrą.
