Išskirtinis ukrainiečių išradingumas: Rusijos karo laivą nuskandino vandens motociklų varikliais varomais dronais

Praėjusią savaitę Rusijos valdomų raketų laivui numušti užteko šešių vandens motociklų motorais varomų jūrinių dronų, teigiama CNN interviu su Ukrainos kariniu daliniu, įvykdžiusiu šią ataką.

Okupuotame Kryme sunaikintas Rusijos laivas „Ivanovec“, Ukrainiečių jūrinis dronas „MAGURA“.<br> Stop kadrai, lrytas.lt koliažas.
Okupuotame Kryme sunaikintas Rusijos laivas „Ivanovec“, Ukrainiečių jūrinis dronas „MAGURA“.<br> Stop kadrai, lrytas.lt koliažas.
Okupuotame Kryme sunaikintas Rusijos laivas.<br>Stop kadrai, lrytas.lt koliažas.
Okupuotame Kryme sunaikintas Rusijos laivas.<br>Stop kadrai, lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 6, 2024, 9:59 PM

Tuo metu Ukrainos gynybinė žvalgyba teigė, kad nedidelis Rusijos karo laivas „Ivanovets“ patyrė daugybę smūgių į korpusą, kai jį Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio įlankoje nuskandino jūriniai dronai.

Vienas iš ataką vykdžiusių dronų pilotų CNN sakė, kad per ataką buvo panaudota dešimt jūrinių dronų „MAGURA“, iš kurių šeši pataikė į Rusijos karo laivą ir galiausiai jį nuskandino – tai naujausias gėdingas Rusijos Juodosios jūros laivyno nuostolis.

Pasak piloto, jūriniai dronai „MAGURA“ yra vos kelių metrų ilgio ir varomi vandens motociklų motorais, tačiau jų veikimo nuotolis yra didelis – apie 800 kilometrų, todėl jo padalinys gali laisvai paleisti dronus iš didelio Ukrainos pakrantės ploto ir vykdyti misijas prieš Krymo taikinius.

Pilotas, įvardintas šaukiniu „13“, yra Ukrainos gynybos žvalgybos agentūros (GUR) specialaus padalinio narys, kuris yra susijęs su dideliu kiekių atakų Kryme ir pačioje Rusijoje, dažnai naudojantis bepiločius orlaivius, kad smogtų toli už Ukrainos įprastinių ginklų arsenalo ribų.

Ukrainiečių paskelbtoje naktinėje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusai šaudo į bepiločius orlaivius, kai šie veržiasi link „Ivanovec“, o prieš tai mažiausiai du bepiločiai orlaiviai atsitrenkė į laivo šoną, jį išjungdami ir sukeldami didžiulius sprogimus.

Filmuotoje medžiagoje užfiksuota įspūdinga scena, kurioje matyti, kaip iš vandens kyšo „Ivanovec“ priekis, kai jis grimzta į Donuzlavo ežero dugną.

Rusija oficialaus atsako į Ukrainos teiginius nepateikė.

Jūrinių dronų valdymas – tarsi „Juvelyro darbas“

Dronų poveikis yra įspūdingas, tačiau tai yra subtilus darbas, teigia pilotas.

„Svarbiausia – pajusti droną, – sakė jis CNN. – Jei jį šiek tiek suspausite, galite prarasti drono kontrolę. Sakyčiau, tai tarsi juvelyro darbas.“

Per „Starlink“ ryšį iš tolo valdomi dronai taip pat gali būti iš anksto užprogramuoti ilgoms kelionėms per Juodąją jūrą.

Pasak jo, pilotas nuolat stebi dronų skrydį, o paskutinis skrydis į taikinius dažnai kontroliuojamas rankiniu būdu.

Jis pridūrė, kad dronų 250 kg naudingąją apkrovą galima padidinti iki 300 kg, „tačiau nėra būtinybės tą daryti“. Net ir prieš kai kuriuos sunkiausius Maskvos Juodosios jūros laivyno laivus šie dronai jau įrodė savo veiksmingumą.

Ukrainos gynybos žvalgybos 13-osios grupės padalinio dronų pilotai į Rusijos korvetę „Ivanovec“ paleido šešis dronus ir nuskandino šį karo laivą.

Beveik šešių metrų ilgio dronai yra įspūdingi matant juos iš šono, tačiau atsidūrę ant vandens jie tampa sunkiu taikiniu besiginantiems rusams.

„Juos gana sunku pastebėti, ypač atviroje jūroje. Dėl tokio dydžio sunku juos valdyti, nes jūra yra nerami, tačiau taip pat priešui daug sunkiau mus pataikyti“, – sakė jis.

Rusijos karo laivų ginkluotė nebuvo sukurta atsižvelgiant į dronus, todėl tokie taikiniai kaip „Ivanovec“ priversti naudoti pabūklus, labiau pritaikytus dvikovoms su kitais laivais, sakė pilotas.

Per dronų demonstraciją Juodojoje jūroje CNN matė, kaip vienas dronas, identiškas tiems, kurie buvo naudojami prieš „Ivanovec“, autopiloto valdomu greičiu atliko staigius posūkius. Jis judrus dėl savo konstrukcijos, sakė pilotas.

„Joks karo laivas negali būti toks manevringas kaip šie dronai“, – pridūrė jis.

Ragina suteikti kuo daugiau bepiločių orlaivių

Kijevas vis dažniau pasitelkia bepiločius orlaivius, kad suvienodintų sąlygas su Rusija, o pastarosiomis savaitėmis buvo surengtos kelios bepiločių orlaivių atakos prieš strateginius taikinius Rusijoje.

Grėsmė iškilo Maskvos naftos ir dujų infrastruktūrai – maždaug už 100 km į vakarus nuo Sankt Peterburgo vienas bepilotis orlaivis atakavo Rusijos naftos terminalą.

Rusai „pradėjo prabusti naktimis per sprogimus“, sausio pabaigoje CNN sakė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. „Jie mato tikrąjį karo vaizdą“, – pridūrė jis.

Ukrainos vyriausiasis generolas ragino plačiau naudoti dronus ir mūšio lauke, kad būtų gelbėjamos Ukrainos karių gyvybės ir paneigtas Rusijos materialinis pranašumas ginkluotės ir amunicijos srityje.

„Būtent šios bepilotės sistemos, tokios kaip bepiločiai orlaiviai ir jūriniai dronai, kartu su kitų rūšių pažangiais ginklais yra geriausias būdas Ukrainai išvengti įsitraukimo į pozicinį karą, kuriame mes neturime pranašumo“, – praėjusią savaitę CNN publikacijoje rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Trumpai tariant, tai reiškia ne ką kita, kaip tik iš esmės pertvarkyti mūšio lauko operacijas ir atsisakyti pasenusio, stereotipinio mąstymo“, – pridūrė jis.

2014 m. Rusijai užgrobus Krymą, o po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, patyrus dar daugiau nuostolių, Ukraina nebeturi veikiančio karinio jūrų laivyno Juodojoje jūroje. Tačiau „Ivanovec“ nuskandinimas yra dar viena Ukrainos pergalė kampanijoje prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną.

Žymiausias jos smūgis buvo 2022 m. balandžio mėn. įvykdyta ataka prieš laivą „Moskva“, kuri privertė Rusiją pakeisti savo veikimo būdą netoli Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.