Jis teigė, kad Ukrainoje jau dabar yra iki 10 bendrovių, gaminančių dronus, galinčius pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą.
„Auga tolimojo nuotolio savižudžių dronų, kurių veikimo nuotolis siekia 300, 500, 700 ir 1000 kilometrų, kategorija. Prieš dvejus metus šios kategorijos išvis nebuvo“, – sakė M. Fiodorovas.
Jo teigimu, pastarojo meto smūgių naftos objektams serija atspindi vyriausybės pažangą sparčiai naikinant dronų rinkos reguliavimą ir didinant jos finansavimą, o valstybei veikiant kaip rizikos kapitalo investuotojui.
Praėjusiais metais pagal vyriausybės sukurtą iniciatyvą BRAVE1 karinių technologijų startuoliams buvo skirta apie 2,5 mln. dolerių dotacijų, o 2024 metais ši suma bus padidinta maždaug 10 kartų, sakė jis, pridurdamas: „Kovosime, kad finansavimas būtų dar didesnis“.
Skirtingai nei Rusijoje, kur dronų gamyboje dominuoja valstybė, Ukrainoje didžioji dauguma gamintojų yra privatūs. M. Fiodorovas sakė, kad tik viena iš 10 bendrovių, kurių dronai gali nuskristi iki Maskvos ar Sankt Peterburgo apylinkių, yra valstybinė įmonė.
Pasak M. Fiodorovo, Ukrainos gamybos ir tiekimo apimtys 2023 metais išaugo daugiau nei 120 kartų, o tai yra dalis platesnio masto karo meto pastangų kurti ir gaminti dronus, siekiant sumažinti atotrūkį nuo Rusijos smogiamųjų pajėgumų.
M. Fiodorovas sakė, kad sutinka su Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo vertinimu, jog Kijevas pasiekė „tam tikrą paritetą“ su Maskva tolimojo nuotolio dronų gamybos srityje.
„Turime veikti antibiurokratiškai. Tai yra proveržio technologijų kare esmė. Mes ir toliau ketiname į tai remtis, dirbti šia kryptimi. Nes technologijos tikrai gali mus išgelbėti“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į artilerijos sviedinių trūkumą, su kuriuo susiduria Ukrainos kariai.
Iš viso praėjusiais metais buvo sudaryta kontraktų daugiau kaip 300 tūkst. įvairių tipų dronų pagaminti, o daugiau kaip 100 tūkst. jų buvo išsiųsta į frontą, sakė jis, pridurdamas, kad į šiuos skaičius neįtraukti savanorių suteikti ištekliai, kurie, pasak M. Fiodorovo, sudarė „reikšmingą indėlį“.
„Panaikinome mokesčius dronų komponentams, supaprastinome kontraktų sudarymo ir eksploatavimo nutraukimo tvarką. Kitaip tariant, ėmėmės visų kliūčių, su kuriomis susidūrė privataus sektoriaus įmonės, ir pašalinome jas per šešis mėnesius, priėmę visus reikiamus įstatymus ir nutarimus“, – sakė jis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis užsibrėžė tikslą, kad Ukraina šiemet pagamintų milijoną FPV (angl. First Person View, nuotoliniu būdu valdomų, su prijungta kamera) dronų, kuriuos yra pigu pagaminti ir kuriais ginkluojasi abi fronto pusės didžiuliais kiekiais.
Ukrainos dronų pramonė labai priklauso nuo komponentų iš užsienio šalių, įskaitant Kiniją, kuri plačiai laikoma Rusijos sąjungininke. M. Fiodorovas sakė, kad komponentų gamybą stengiamasi lokalizuoti.
„Todėl manau, kad jei laikysimės šios krypties, iki metų pabaigos turėsime daug įmonių, kurios vietoje pagamins daugiau kaip 50 proc. komponentų“, – sakė jis.
Ministro teigimu, pastaruoju metu išaugusi gamyba taip apkrauna logistiką, kad teko skubiai imtis pokyčių, kad būtų išvengta didelių pristatymo vėlavimų.
„Vien gruodžio mėnesį dronų pristatymų buvo 50 kartų daugiau nei per visus 2022 metus. Įsivaizduokite, sistema tam nebuvo pasirengusi, o logistika, manau, nesuvokė, kad tokios apimtys įmanomos“, – sakė jis.
Privatųjį sektorių taip pat stabdė valstybinis dronų šaudmenų gamybos monopolis. Prieš tris mėnesius Ukraina priėmė nutarimą, kuriuo panaikino šį valstybinį monopolį, o vėliau sustabdė atskirą monopolį artilerijos ir reaktyvinių sviedinių gamybai, sakė jis.
„Per pastaruosius tris mėnesius daugiau kaip 20 įmonių jau atliko testavimus ir dabar gali perduoti šaudmenis valstybei“, – sakė jis.
Ukraina parengė 20 tūkst. dronų operatorių nuo 2023 metų pradžios, kai pradėjo įgyvendinti programą, pagal kurią privačiose mokyklose skiriamos dotacijos kariniam mokymui. Tokių mokyklų yra 20, pridūrė ministras.
„Mes mokame už kiekvieną kariškį, kuris ateina į šias mokyklas. Dabar turime planą paversti tai didesne valstybine programa ir atskirai modernizuoti kelis mokymo centrus bei pasiekti, kad jie dirbtų aukštu lygiu“, – sakė M. Fiodorovas.
