„Tai bus ir mūsų pergalė“, – sakė jis.
– Papasakokite, kodėl Portugalija nusprendė atstatyti Žytomyro sritį?
– Na, tiesą sakant, pirmiausia norime parodyti savo solidarumą su Ukraina, kurį rodome įvairiais būdais. Remiame ne tik politiškai, bet ir karine, finansine ir humanitarine prasme, priimame daug ukrainiečių į Portugaliją.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė, kad turėtume atkreipti dėmesį į konkretų regioną ir ten sutelkti tam tikrą paramą, mūsų Ministras Pirmininkas su tuo sutiko. Taigi, mes pritarėme idėjai prisidėti prie Žytomyro atstatymo ir dirbti švietimo sektoriuje, nes Ukrainos atkūrimas yra susijęs su ateities kūrimu, o geriausias būdas kurti ateitį – dirbti būtent šiame sektoriuje.
Taigi, tada radome ne tik puikius partnerius Žytomyro valdžios institucijose, bet ir Estijoje, kuri turėjo panašią idėją. Taigi, dabar dirbame tryse ir tuo labai džiaugiamės bei tikimės, kad tai gali parodyti gerą pavyzdį kitoms Ukrainos dalims.
– Ką iki šiol nuveikėte?
– Mes kalbėjomės su valdžios institucijomis apie koncepciją, o dabar pereisime prie mokyklų statymo. Manome, kad šis etapas turi būti ne tik sienų atstatymas, o naujos ateities, kitokios ateities ir geresnės ateities kūrimas. O tam reikia suprasti, kaip norima pertvarkyti švietimo sistemą.
Taigi, pirmoji dalis iš tiesų buvo skirta konceptualizavimui, bendram mąstymui apie tai, koks yra geriausias būdas kurti Ukrainos ateitį per jos švietimo sistemą. O dabar laukia naujas etapas, kai galime pereiti prie fizinės statybos, kuri atitinka mūsų kartu su Ukrainos valdžios institucijomis kurtą koncepciją.
– Tačiau kokios yra jūsų pagalbos sąlygos? Ar Ukraina bus skolinga Portugalijai?
– Ne, tai, žinoma, padarysime kaip dovaną Ukrainai. Šiai valstybei reikės jos partnerių paramos, o tai yra solidarumo klausimas. Mūsų norima kompensacija yra matyti, kaip Ukraina tampa stipri ir sveika, stebėti jos puikią ateitį.
– Jūs tikite Ukrainos pergale, tiesa?
– Mes visiškai tikime Ukrainos pergale. Manome, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina, mes esame visiškai pasirengę būti kartu su Ukraina tiek laiko, kiek reikės šiai pergalei pasiekti. Kartu tai bus ir mūsų pergalė.
– Kaip vertinate Ukrainos integraciją į Europą ir į Atlantą?
– Na, abi šios sritys yra labai dideli iššūkiai. Mūsų procesas truko 9 metus. Portugalijoje prašymą pateikėme 1976 m., o įstojome 1985 m. Taigi, tai užtruko ilgai. Galbūt Ukrainai šis procesas bus trumpesnis.
Vienas iš akivaizdžių dalykų yra tas, kad šis rekonstrukcijos procesas iš tikrųjų gali paspartinti stojimą, nes tai reiškia, kad atstatymo darbai atliekami pagal Europos Sąjungos standartus, taisykles, idėjas ir koncepcijas. Taigi, turime atsižvelgti į labai blogas aplinkybes ir įžvelgti jose esančius privalumus, kad galėtume greičiau judėti į priekį.
Tą patį galima pasakyti ir apie NATO.
– Bet ar tikite, kad Ukraina per artėjantį viršūnių susitikimą gaus kvietimą tapti NATO nare?
– Iš to, ką girdėjau iš kitų šalių, manau, kad tai bus labai sudėtinga. Bet tai yra procesas. Problema kyla ir dėl NATO 5-ojo straipsnio, kuris reiškia, kad jei yra užpuolama bet kuri šalis narė, yra užpuolamas visas aljansas, taigi, jei Ukraina į NATO įstotų šiandien, mes įsitrauktumėme į karą su Rusija.
Tačiau tuo pačiu yra labai svarbu, kad Rusija neturėtų veto toliau puldama Ukrainą ir po Ukrainos pergalės. Mes negalime leisti, kad Rusija taip galėtų vetuoti Ukrainos stojimą į NATO.
Ukraina turi teisę įstoti į NATO. Mes išskleidžiame rankas ir priimame Ukrainą. Ir tikimės, kad tinkamas momentas gali ateiti labai greitai.
– Ar tiesa, kad JAV ir Vokietija nėra pasirengusios suteikti šį kvietimą Ukrainai?
– Aš esu Portugalijos užsienio reikalų ministras. Manau, kad turite paklausti žmonių, kuriuos paminėjote.
– Ką manote apie Ukrainos valdžios institucijų idėją grąžinti Europoje esančius ukrainiečių pabėgėlius į Ukrainą? Ypač tuos vyrus, nes šiuo metu šaliai reikia aktyvios mobilizacijos.
– Tai yra tai, prie ko turi dirbti Ukrainos valdžia, ji turėtų įvertinti savo pajėgumus, kad galėtų pasipriešinti invazijai. Bet, žinoma, tuos ukrainiečius, kurie yra Portugalijoje, vyrus, moteris, vaikus, mes priimame Portugalijoje, iki kol jie bus pasirengę ir turės aplinkybes grįžti atgal.
Portugalijoje turime daugybę ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, arba tokių, kurie Portugalijoje gyvena jau 20 ar 30 metų. Jie yra labai laukiami. Tačiau taip pat tikimės, kad jie turės galimybę grįžti, kai tam susiklostys tinkamos aplinkybės.
