To priežastis – Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą ir didėjantis nerimas, kad Švedijos link artėja karas.
Tai yra didelis pokytis, lyginant su pastaraisiais metais. Pasibaigus Šaltajam karui Krašto apsaugos pajėgose tarnavo 23 tūkst. karių, jos buvo nepopuliarios. Vėliau šios pajėgos pagrinde susidarė iš vidutinio amžiaus piliečių, daugelis iš jų į savo pareigas nežiūrėjo labai rimtai.
2001 m. išleistoje vyriausybės ataskaitoje pažymima, kad ginkluotosios pajėgos nerimauja dėl mažėjančio Krašto apsaugos karių skaičiaus.
„Kai įstojau, man buvo 21 m., t. y. buvau gerokai jaunesnis nei vidutinis pajėgų amžius, – pasakojo Aleksandras Raumas, į krašto apsaugos pajėgas įstojęs 2009 m. – Tai buvo tarsi likučiai po Šaltojo karo laikų.“
Praėjus keliems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, Švedijos vyriausybė nutraukė beveik privalomą karinę tarnybą baigusių žmonių perkėlimą į Krašto apsaugos tarnybą. Dar vienas smūgis šioms pajėgoms buvo visuotinio šaukimo į kariuomenę pabaiga 2010 m.
Tačiau 2014 m. Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija ir pradėtas karas Rytų Ukrainoje paskatino iš esmės permąstyti saugumo klausimus visoje Europoje, rašo „Politico“.
Per pastarąjį dešimtmetį Krašto apsaugos tarnyboje atliktos reformos, kad šios pajėgos būtų geriau susietos su nuolatinėmis kariuomenės dalimis. Pavyzdžiui, vietoje pasenusios ekipuotės, kurią anksčiau naudojo nuolatinės kariuomenės daliniai, Krašto apsaugos pajėgos dabar gauna naują ginkluotę.
Vis dėlto dar prieš dvejus metus į Krašto apsaugos pajėgas buvo įdarbinama mažai karių, o dauguma kariškių neišbuvo visų privalomos tarnybos dienų. 2020 m. pajėgose buvo apie 20 tūkst. narių, tuo metu devintojo dešimtmečio viduryje jų buvo apie 120 tūkst.
Rusijos grėsmė
2022 m. prasidėjusi Rusijos pilno masto invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė visą situaciją.
Tais metais, daugiau nei 29 tūkst. švedų pateikė prašymą įstoti į krašto apsaugos tarnybą, t. y. 619 proc. daugiau nei vidutiniškai per metus.
Didelis narių augimas užfiksuotas ir Švedijos pagalbinėse gynybos organizacijose.
Jau per pirmas dvi karo savaites 640 žmonių įstojo į „Lottas“ – moterų susivienijimą, kuris teikia logistinę paramą kariuomenei. Maždaug tiek naujų narių „Lottas“ paprastai sulaukia per visus metus.
Iki 2022 m. pabaigos kita pagalbinė organizacija, Švedijos savanoriško gynybos švietimo ir mokymo federacija, priėmė 3795 naujus narius, lyginant su 46 nariais vos metais ankščiau.
Tuo tarpu organizacijoje, rengiančioje vairuotojus tarnybai platesnėje šalies gynyboje, naujų narių skaičius padvigubėjo.
Karas Ukrainoje paskatino Švediją atsisakyti ilgalaikės karinio neutralumo politikos ir kartu su kaimynine Suomija pateikti prašymą įstoti į NATO. Švedijos paraiškai dar turi pritarti Vengrija.
Įspėjimai apie karą nesiliauja. Pirmąją šių metų savaitę Švedijos politikai ir kariuomenės vadovai susirinko į kasmetinę konferenciją „Žmonės ir gynyba“, kurioje buvo paskelbta skambi žinia.
„Švedijoje galime sulaukti karo“, – perspėjo civilinės gynybos ministras Carlas Oskaras Bohlinas.
Apie karą kelis kartus užsiminė ir ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Šalies lyderis patikino, kad Laisvajam pasauliui ir taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai meta iššūkį autoritarinės jėgos, norinčios iškelti jėgą aukščiau už teisę.
„Mes ir mūsų kaimynai gyvename tiesioginiame Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą šešėlyje. Tačiau Rusija grasinimais, dezinformacija ir kibernetinėmis atakomis siekia destabilizuoti visą Europą“, – neabejojo švedas.
„Ginkluotos atakos prieš Švediją tikimybė negali būti atmesta. Karas gali ateiti ir pas mus“, – rėžė gynybos ministras Palis Jonsonas.
Nauja savanorių banga
Nuolatinis skubos jausmas skatina prisijungti prie Krašto apsaugos tarnybos.
Per pirmąsias dvi sausio mėn. savaites prašymus stoti į pajėgas pateikė apie 1 200 žmonių, t. y. keturis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2023 m.
„Prieš 15 metų daugelis žmonių į krašto apsaugos tarnybą žiūrėjo kaip į hobį, kaip į žygį pėsčiomis ar medžioklę, – komentavo Krašto apsaugos karys A. Raumas. – Dabar jie supranta, kad tai labai svarbi mūsų saugumo dalis.“
Konradas Lindbladas, kuris prie Krašto apsaugos tarnybos prisijungė prieš septynerius metus, pasakojo, kad jo draugai ir pažįstami staiga ėmė klausinėti, kaip prisijungti prie šių pajėgų. K. Lindbladas pastebėjo, kaip keitėsi jo paties motyvacija.
„Kai įstojau, norėjau daryti kažką kitokio nei tai, ką darau paprastą darbo dieną biure, o kadangi man patiko atlikti karinę tarnybą, žinojau, kad krašto apsauga man tiks, – pabrėžė jis. – Tačiau kai tik tapau jos dalimi, supratau, kad Krašto apsaugos tarnyba jau yra rimta organizacija, suderinta su kitomis ginkluotųjų pajėgų atšakomis. Pradėjau galvoti, kodėl tai darau. Darau tai, nes galiu prisidėti prie mūsų gynybos. Jei to nedarys tokie žmonės kaip aš, kas tai padarys? Negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, kad Švedijoje bus laisvė ir demokratija.“
Tiesą sakant, šiuo metu norinčiųjų prisijungti yra tiek daug, kad Krašto apsaugos tarnybai sunku su jais susidoroti, praneša „Politico“.
Norintys įstoti turi būti įvertinti, jei jie nėra atlikę karinės tarnybos, jie turi išklausyti greitojo karinio parengimo kursą. Tada jiems turi būti rasta vietos netoliese esančiuose daliniuose.
„Laisvų vietų nėra tiek daug, kad galėtume priimti daug žmonių, – naujų savanorių antplūdį komentavo K. Lindbladas. – Mums reikėtų naujų padalinių, kad galėtume priimti daug naujų narių, bet tam reikia laiko, juolab kad negalima kurti naujų padalinių, sudarytų tik iš naujų žmonių. Kita vertus, jei žmones verčiate laukti, jie praranda susidomėjimą.“
Paruošta pagal Politico inf.
