Pažymima, kad pagal 2022 m. balandžio 15 d. datuojamą dokumentą abiejų šalių derybininkai bandė užbaigti karo veiksmus, susitardami paversti Ukrainą „nuolat neutralia valstybe, nedalyvaujančia kariniuose blokuose“, atimdami iš jos galimybę atkurti savo kariuomenę su Vakarų parama ir palikdami Krymą faktiškai kontroliuojamą Rusijos.
Pagal sutarties projektą:
Ukrainai turėjo būti leista siekti narystės ES, bet neleista prisijungti prie karinių aljansų, pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO).
Sutarties projekte buvo numatytas užsienio ginklų, „įskaitant bet kokio tipo raketinę ginkluotę, ginkluotąsias pajėgas ir formuotes“, draudimas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo būti sumažintos iki tam tikro dydžio, o Rusija siekė apriboti viską, pradedant karių ir tankų skaičiumi ir baigiant didžiausiu Ukrainos raketų nuotoliu. Maskva norėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neviršytų 85 000 karių, 342 tankų ir 519 artilerijos vienetų. Remiantis dokumentu, Ukrainos pusė derybose reikalavo 250 000 karių, 800 tankų ir 1 900 artilerijos pabūklų. Rusija norėjo, kad Ukrainos raketų veikimo nuotolis būtų apribotas iki 40 kilometrų.
Krymo pusiasalis liktų Rusijos okupacijoje ir nebūtų laikomas neutraliu.
Maskva taip pat primygtinai reikalavo, kad rusų kalba valdžios institucijose ir teismuose veiktų lygiomis teisėmis su ukrainiečių kalba, su kuo Kijevas nesutiko, kaip teigiama dokumento projekte.
Į projektą nebuvo įtraukta 2014 m. Rusijos okupuotų Ukrainos rytinių regionų ateitis. Šis klausimas turėjo būti aptartas per privačias V. Putino ir V. Zelenskio derybas.
Sutartį turėjo užtikrinti užsienio valstybės, tarp kurių dokumente minimos JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Rusija. Šios šalys buvo įpareigotos ginti Ukrainos neutralitetą, jei sutartis būtų pažeista. Tačiau kol sutartis galioja, šalys garantės turėjo „nutraukti tarptautines sutartis ir susitarimus, nesuderinamus su nuolatiniu Ukrainos neutralitetu“, įskaitant bet kokius dvišalės karinės pagalbos pažadus. Kartu tarptautinės saugumo garantijos neturėjo būti taikomos Krymui ir Sevastopoliui.
„Kiti klausimai liko neišspręsti, ypač tai, kas nutiktų, jei Ukraina būtų užpulta. Rusija norėjo, kad visos valstybės garantės susitartų dėl atsako, o tai reiškė, kad vieningas atsakas mažai tikėtinas, jei pati Rusija būtų agresorė. Jei Ukraina būtų užpulta, Ukrainos derybininkai norėjo, kad jos oro erdvė būtų uždaryta, o tai būtų pareikalavę, kad valstybės garantės užtikrintų neskraidymo zoną ir suteiktų ginklų iš valstybių garantių, o tam Rusija nepritarė“, – rašė "The Wall Street Journal".
Rusija norėjo įtraukti Baltarusiją kaip garantą, Ukraina – Turkiją. Ukrainos derybininkai kursyvu išskyrė tekstą, kuriame nurodoma, kad jie atsisakė aptarti Rusijos sąlygą, pagal kurią reikalaujama, kad Kijevas atsisakytų reikalavimo būti Tarptautinio baudžiamojo teismo, vykdančio baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, jurisdikcijoje, teigiama dokumente. Jie taip pat neratifikavo sąlygos, kuria panaikinamos visos abipusės sankcijos.
„Dokumentas rodo, kokias dideles nuolaidas buvo pasirengę padaryti Ukrainos pusės derybininkai, kai Kijevas atsidūrė sunkioje padėtyje pirmosiomis karo savaitėmis. Jis taip pat primena apie kompromisus, kuriuos Rusija gali mėginti priversti Ukrainą padaryti, jei Vakarų karinė parama išnyks ir Rusija pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų“, – rašoma leidinio išvadose.
Parengta pagal „Unian“ inf.
