Leidinys „Business Insider“ rašo, kad NATO gali dominuoti vandenynuose, tačiau tai nepadės, jei Rusijos tankai įsiverš į Baltijos šalis ar Lenkiją.
Britų ekspertai mano, kad NATO jūrų pajėgas galima panaudoti psichologiniam karui prieš Rusiją. Tiksliau tariant, panaudoti jūrų pajėgas siekiant įbauginti Maskvą, kad ji nukreiptų savo ribotus išteklius į savo plačių pakrančių gynybą, o ne įsiveržtų į kaimynines šalis.
„Privertus Rusiją įsipareigoti savo jūrų gynybai, svarbūs Rusijos ištekliai bus nukreipti į užduotis, kurias Aljansas laiko mažiau grėsmingomis“, – rašo britų karo ekspertai Sidharthas Kaushalis ir René Balletta.
Amerikai ir Didžiajai Britanijai jūra buvo kitokia: tai buvo apsauga nuo invazijos, kelias į užjūrio imperijas ir būdas užtikrinti, kad karai vyktų svetimoje žemėje. Tačiau Rusijai, turinčiai beveik 39 tūkst. kilometrų pakrantės Europoje ir Azijoje, jūra istoriškai buvo pažeidžiamumo šaltinis.
Nors Rusijos karinis jūrų laivynas yra vienas didžiausių pasaulyje, jis visų pirma skirtas ginti tėvynę, remti kariuomenę ir teikti strateginę apšaudomąją jėgą, pavyzdžiui, iš povandeninių laivų su branduolinėmis raketomis. Daugelį sparnuotųjų raketų, kurios per pastaruosius dvejus metus smogė Ukrainos miestams, paleido Juodosios jūros laivynas.
Tačiau jūrų kontrolė ta prasme, kaip ją apibrėžė garsus XIX a. amerikiečių laivyno teoretikas Alfredas Thayeris Mahanas, nėra Rusijos karinio jūrų laivyno užduotis.
„Rusijos karinių jūrų pajėgų tikslas yra ne jūrų kova kaip tokia, o saugaus ir efektyvaus konkuravimo bei Rusijos valstybės dalyvavimo konfliktuose užtikrinimas“, – sakoma pareiškime.
1854 m. Krymo kare Rusija pralaimėjo britų ir prancūzų desantui, kuris užėmė Sevastopolį. 2024 m. NATO laivai gali paleisti tolimojo nuotolio valdomas raketas į Rusijos gilumą.
Pasak S. Kaushalio ir R. Ballettos, NATO gali pasinaudoti šia baime keliais būdais. Vakarų šalys gali rengti pratybas, perkelti branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos, investuoti į bepiločius orlaivius ir hipergarsines raketas ir net laivų priešlėktuvines raketas, tokias kaip JAV SM-2 ir SM-6, paversti antžeminiais atakos ginklais.
Kadangi Rusija atkuria savo kariuomenę, kad kompensuotų didžiulius nuostolius, patirtus per karą Ukrainoje, Kremlius gali jaustis priverstas skirti išteklių ne tik sausumos, bet ir jūrų pajėgoms.
„Tiek, kiek Šiaurės Atlanto aljansas gali išplėsti zoną, kurioje Rusija turi užkirsti kelią jūroje, kad apsigintų nuo tolimojo nuotolio smūgių, jis gali apibrėžti Rusijos pajėgų regeneravimo kontūrus, – sakė ekspertai. – Tai galima pasiekti dviem būdais: plečiant tolimojo nuotolio sausumos smūgių pajėgumus ir veikiant naujais vektoriais, kurių Rusija istoriškai neturėjo ginti“.
Kremliui nebus lengva sustiprinti savo jūrinę gynybą.
„Nors Rusija gali pasiekti jūros kontrolės apribojimą ir tam tikrą jūros kontrolę pakrančių jūrose, užginčyti veiksmų laisvę iki 1 000 km ir toliau bus sunku bei brangu šaliai, kuri taip pat turi atkurti savo pajėgas sausumoje“, – nurodoma ataskaitoje.
Visų pirma, nors Rusija turi didelį jūrų ir sausumos priešlaivinių raketų arsenalą, jai trūksta žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos pajėgumų, kad galėtų aptikti ir nukreipti tolimus jūrų taikinius.
Be to, laivus, ypač tuos, kurie skirti veikti atviroje jūroje, o ne pakrantės zonose, brangu statyti ir prižiūrėti tuo metu, kai Rusijos kariuomenei, oro ir kosmoso pajėgoms labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Rusijos laivų statyklos jau dabar yra perkrautos, o naujiems laivams gali prireikti importuojamų komponentų, kuriuos blokuoja Vakarų sankcijos.
Tačiau Vakarai taip pat kenčia nuo apribojimų. Kaip pripažįsta teksto autoriai, kai kurios su Rusija besiribojančios NATO narės, pavyzdžiui, Suomija ir Norvegija, gali baimintis, kad nesukeltų Rusijai nerimo. Ir, žinoma, tai, kad Rusija istoriškai bijojo Vakarų puolimo, nors ji ir turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Kremliaus baimės dėl iš jūros atskriejančių sparnuotųjų raketų kurstymas gali sukelti branduolinių ginklų eskalaciją.
Nepaisant to, šis požiūris leidžia išnaudoti NATO jūrinį pranašumą. Jei Kremlius galėtų rinktis, jis tikriausiai mieliau išleistų lėšas tankams karui Ukrainoje pirkti, o ne karo laivams Baltijos jūrai saugoti. NATO gali dar labiau apsunkinti šį pasirinkimą.
Parengta pagal „Unian“ inf.
