Šiuos komentarus jis išsakė televizijoms „Rossija 1“ ir „RIA Novosti“ prieš kovo 15 d. vyksiančius vadinamuosius prezidento rinkimus, kuriuose jis sieks penktosios kadencijos bei jo karui Ukrainoje tęsiantis jau trečius metus.
V.Putinas sakė, kad kariniu ir techniniu požiūriu Rusija yra pasirengusi branduoliniam karui, nors nesakė, kad jis neišvengiamas. Jis perspėjo, kad jei į Ukrainą bus dislokuotos JAV pajėgos, Rusija jas laikys invazinėmis.
„Be (JAV prezidento Joe) Bideno, yra pakankamai kitų ekspertų Rusijos ir Amerikos santykių ir strateginio santūrumo srityje. Taigi nemanau, kad čia viskas eisis stačia galva, bet esame tam pasirengę“, – kalbėjo V.Putinas.
V.Putinas sakė, kad Jungtinės Valstijos taip pat plėtoja branduolines pajėgas, tačiau tai nereiškia, kad jos pasirengusios „rytoj pradėti branduolinį karą“.
„Jie dabar kelia užduotis didinti šį modernumą, inovacijas, jie turi atitinkamą planą. Mes apie tai taip pat žinome. Jie tobulina visus savo komponentus. Mes taip pat, – dėstė V.Putinas. – Ginklai egzistuoja tam, kad juos panaudotume. Mes turime savo principus.“
V.Putinas taip pat tikino, kad Rusijos branduolinė triada – sausuma, jūra ir oru pristatomi ginklai – yra „daug pažangesnė“ ir modernesnė nei JAV.
„Mūsų branduolinė triada yra modernesnė už bet kurią kitą triadą. Tik mes ir amerikiečiai iš tikrųjų turime tokias triadas. Ir mes čia pažengėme daug daugiau“, – interviu valstybinei televizijai sakė V.Putinas.
Trečiadienį paskelbtame interviu jis sakė, kad jei Ukrainos sąjungininkės atsiųs karius padėti Ukrainai, tai nepakeis konflikto baigties. „Jei kalbėtume apie oficialius užsienio šalių karinius kontingentus, esu tikras, kad tai nepakeis padėties mūšio lauke. Tai yra svarbiausia. Kaip nieko nekeičia ir ginklų tiekimas“, – sakė V.Putinas.
Tokius pareiškimus Rusijos vadovybė skelbia nuolat, o kalbas apie branduolinius ginklus daugelis analitikų laiko mėginimu įbauginti ir šantažuoti Vakarus. Pabrėžiama, kad pats V.Putinas neįgyvendino nė vieno užsibrėžto tikslo Ukrainoje, Rusijos kariuomenė net nekontroliuoja nė vienos visos iš keturių Ukrainos sričių, kurias Rusija neteisėtai aneksavo.
V.Putino pasisakymą apie branduolinius ginklus ir galimą Vakarų karių pasiuntimą į Ukrainą galima laikyti netiesioginiu atsakymu Prancūzijai, vienintelei Europos Sąjungos narei, turinčiai branduolinius ginklus, ir jos prezidentui Emmanueliui Macronui, pareiškusiam, kad neatmetama galimybė pasiųsti Europos šalių karius į Ukrainą.
Tai reikšmingas retorikos pokytis, Ukrainai kovojant mūšio lauke. E.Macronas savo pareiškimo ne tik neatsisakė, bet ir kelis kartus pakartojo, nors kelios Ukrainos sąjungininkės, įskaitant Vašingtoną, suskubo atmesti tokią galimybę.
Praėjusį mėnesį Kremlius įspėjo Vakarų šalis, kad, jei jos paaštrins konfliktą, kyla „reali“ branduolinės katastrofos rizika. Vakarai kaltina Rusiją beatodairiška branduoline retorika, kurią Maskva pasitelkia nuo tada, kai 2022 m. vasarį užpuolė Ukrainą.
Manoma, kad Maskva turi daugiau nei 5000 branduolinių galvučių – didžiausias pasaulyje atsargas.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė užėmė daugiau Ukrainos teritorijos, Kijevo pajėgos susiduria su sunkumais, stokodamos artilerijos ir oro gynybos iš dalies dėl to, kad JAV Kongrese toliau blokuojama 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai.
