Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje teigė, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, tačiau iš karto ir iš esmės apkaltino JAV, kad jos bando pridengti „ukrainietišką pėdsaką“ ir tiesiogiai apkaltino Ukrainą, kad ji yra išpuolio „užsakovė“.
ISW toliau vertina, kad pats išpuolis, taip pat po išpuolio pateiktų pareiškimų modelis labai atitinka tai, kaip „Islamo valstybė“ vykdo tokius incidentus ir teikia pareiškimus, ir nepastebėjo jokių įrodymų, kad su išpuoliu būtų susijusi Ukraina. Turimi atvirų šaltinių duomenys rodo, kad išpuolis „Crocus City Hall“ koncertų rūmuose buvo didelės Rusijos žvalgybos nesėkmės rezultatas, o ne Rusijos žvalgybos aparato inicijuotas ar prieš jį nukreiptas sąmokslas.
Kovo 24 d. Rusijos opozicijos tiriamasis leidinys „Dosjė centras“ pranešė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos prieš kovo 22 d. išpuolį atidžiai stebėjo IV-K veiklą, ir teigė, kad Rusijos saugumo taryba gavo įspėjimą, jog IV-K gali panaudoti Tadžikistano piliečius išpuoliui Rusijoje, likus kelioms dienoms iki IV-K įvykdyto išpuolio prieš „Crocus City Hall“ koncertų rūmus.
Tiriamasis leidinys ir kiti Rusijos vidaus bei opozicijos leidiniai taip pat pažymėjo, kad Rusijos teisėsauga labai lėtai reagavo į incidentą, ir pranešė, kad saugumo pareigūnai pirmą kartą atvyko į „Crocus City Hall“ praėjus valandai nuo išpuolio pradžios, nors Maskvos specialiosios paskirties mobiliojo dalinio (OMON) būstinė yra mažiau nei už trijų kilometrų nuo išpuolio vietos.
Su JAV žvalgybos bendruomene susipažinę šaltiniai anksčiau pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją apie „gana konkrečius“ indikatorius, rodančius, kad IV-K nori įvykdyti išpuolius Rusijoje, o JAV ambasada Rusijoje kovo 7 d. įspėjo, kad stebi pranešimus apie ekstremistų planus per ateinančią parą atakuoti didelius žmonių susibūrimus Maskvoje, įskaitant koncertus.
Kovo 19 d., likus trims dienoms iki išpuolio, V. Putinas šiuos perspėjimus atmetė kaip „provokacinius pareiškimus“. Tai, kad Kremlius pripažino JAV žvalgybos perspėjimus prieš išpuolį, rodo, kad Rusijos vyriausybė žinojo apie JAV perspėjimus, bet greičiausiai juos nuvertino. Jungtinės Valstijos taip pat ypač įspėjo Iraną apie IV-K rengiamą ataką dar prieš 2024 m. sausio 4 d. įvykusį išpuolį Kermane. Spėjama, jog Iranas šių įspėjimų taip pat nepaisė.
Tiek Rusijos žvalgybos aparato, tiek teisėsaugos institucijų atsaką reikia vertinti platesniame Rusijos vidaus kontekste. Rusijos žvalgyba galėjo nuspręsti nekreipti dėmesio į JAV žvalgybos perspėjimą dėl itin didelio nepasitikėjimo Jungtinėmis Valstijomis, kurį V. Putinas įskiepijo į Rusijos informacinę ir saugumo erdvę, rašo analitikai.
Rusijos valdžios institucijos taip pat galėjo nerimauti dėl antrinio poveikio, kurį sukeltų veiksmai pagal žvalgybinę informaciją, nes atrodytų, kad jie nukreipti prieš musulmonų bendruomenes Rusijoje, o tai greičiausiai sukeltų dar didesnį nepasitenkinimą ir susvetimėjimą bendruomenėje, kurią Rusija ir taip diskriminuoja, tačiau kuria remiasi priverstinai gaminant darbo jėgą savo karui Ukrainoje.
Galbūt Kremlius įvertino, kiek kainuoja veikti remiantis priešininko, kuriuo nepasitiki, žvalgybine informacija, ir kiek rizikuoja paveikti svarbų mobilizuojamos karinės jėgos šaltinį, ir nusprendė, kad rizika imtis veiksmų yra per didelė.
Rusijos teisėsauga, savo ruožtu, tikriausiai buvo įpratinta reaguoti į masinius įvykius, tokius kaip 2002 m. įkaitų krizė Maskvos teatre ir 2004 m. Beslano mokyklos apsiaustis, todėl Rusijos teisėsauga vėlavo išsiųsti savo pajėgas į „Crocus city hall“ koncertų rūmus galbūt dėl to, kad buvo įpratusi elgtis atsargiai, nes tai galėjo tapti dar viena masine įkaitų gelbėjimo operacija.
Šie incidentai išsivystė per kelias dienas. Net per 2015 m. išpuolį Paryžiaus teatre „Bataclan“ pirmieji sureagavę pareigūnai į pastatą įžengė tik praėjus maždaug 25 minutėms po to, kai užpuolikas pradėjo šaudyti gatvėje, tačiau turėjo atsitraukti ir laukti apie pusketvirtos valandos, kol atvyko pakankamai atsarginių pajėgų, kad būtų galima tęsti įvykio vietos apsaugos operaciją.
Kremliaus pareigūnų ir Rusijos ultranacionalistų atkaklus siekis apkaltinti Ukrainą dėl išpuolio, kurį, labai tikėtina, surengė IV-K, gali būti vykdomas Rusijos vidaus saugumo ir civilių gyvybių sąskaita.
Kovo 24–25 d. Kremliaus įvertintas Rusijos ultranacionalistų karinis tinklaraštininkas dar kartą pakartojo Ukrainą nepagrįstai kaltinantį pasakojimą, plačiai išplėtodamas kitus ultranacionalistų teiginius, kad IV ir IV-K nepajėgios įvykdyti tokio masto teroristinio išpuolio kaip ataka „Crocus city hall“ koncertų rūmuose ir kad IV teiginys yra gudrybė, kuria siekiama nuslėpti Ukrainos ir Vakarų dalyvavimą.
Kiti Rusijos kariniai tinklaraštininkai dar labiau sustiprino šį pasakojimą, teigdami, kad IV ir IV-K yra susilpnėjusios ir nugalėtos bei dabar daugiausia veikia kaip „žiniasklaidos priemonės“. Šis teiginys akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos, pranešdamos, jog išpuolį greičiausiai surengė „Islamo valstybė“, „gina“ Ukrainą.
„Islamo valstybės“ tvirtinimas, kad ji surengė išpuolį „Crocus city hall“, ypač atitinka ankstesnius jų išpuolius. Taip pat, melagingai prisiimdami atsakomybę dėl aukšto rango išpuolių, „IV-K“ rizikuoja diskredituoti save pasaulinėje salafitų-džihadistų bendruomenėje.
Parengta pagal Karo studijų instituto (ISW) inf.
