„O kai tai įvyks, kodėl žmonės norės toliau kovoti ir mirti, kad apgintų tai, ko neįmanoma apginti?“, – klausė R. Barronsas.
Tiesa, Ukraina dar nepasiekė šio taško, rašo BBC.
Kijevo pajėgoms kritiškai trūksta šaudmenų, karių ir oro gynybos priemonių. Praėjusiais metais per plačiai nuskambėjusį kontrpuolimą gynėjams nepavyko išstumti rusų iš užgrobtos teritorijos, o dabar Maskva pati ruošiasi vasaros puolimui.
„Būsimo Rusijos puolimo forma yra gana aiški, – įsitikinęs generolas R. Barronsas. – Matome, kaip Rusija stumia fronto liniją, naudodamasi penkis prieš vieną artilerijos, amunicijos ir žmonių pranašumu, sustiprintu naudojant naujais ginklais.“
Tarp jų – sklandanti bomba FAB, pritaikyta sovietinių laikų laisvakritė bomba su pelekais, GPS navigacija ir 1500 kg sprogstamosios medžiagos, kuri griauna Ukrainos gynybą.
„Kažkuriuo metu šią vasarą mes galime sulaukti didelio Rusijos puolimo, kurio tikslas bus ne tik smogti į priekį, bet ir mažais laimėjimais galbūt bandyti pralaužti Ukrainos linijas“, – nurodo generolas R. Barronsas.
„Jei taip atsitiktų, rizikuotume, kad rusų pajėgos prasiverš ir paskui greitai judės į Ukrainos teritorijas, kur gynėjų ginkluotosios pajėgos negalės jų sustabdyti“, – perspėjo jis.
Lūžio vieta nežinoma
Praėjusiais metais rusai tiksliai žinojo, kur Ukraina gali pulti – nuo Zaporožės krypties į pietus Azovo jūros link. Jie atitinkamai suplanavo ir sėkmingai nuslopino Ukrainos puolimą.
Dabar puolimo iniciatyva yra Maskvos pusėje, Rusija telkia savo karius ir verčia Kijevą spėlioti, kur okupantai ketina pulti toliau.
„Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria ukrainiečiai yra tai, kad rusai gali pasirinkti, kur dislokuoti savo pajėgas, – pažymėjo Whitehall'o analitinio centro ekspertas sausumos karo klausimais Jackas Watlingas. – Tai labai ilga fronto linija, ir ukrainiečiai turi sugebėti ginti visą ją.“
„Ukrainos kariuomenė praras pozicijas, – neabejojo J. Watlingas. – Klausimas yra toks: kiek ir kuriuos gyventojų centrus tai palies?“
Rusijos generalinis štabas dar turi tvirtai apsispręsti, kurią kryptį įvardyti kaip pagrindinę, teigia ekspertai.
„Charkovas tikrai yra pažeidžiamas“, – niūrią prognozę tęsia J. Watlingas.
Charkovas yra antrasis Ukrainos miestas, esantis pavojingai arti Rusijos sienos, todėl Maskvai gali būti patogus taikinys.
Šiuo metu jis kasdien apšaudomas Rusijos raketų smūgiais, o Ukraina nepajėgi įrengti pakankamos priešlėktuvinės gynybos, kad atremtų į jį nukreiptus mirtinus bepiločių lėktuvų, sparnuotųjų ir balistinių raketų smūgius.
„Manau, kad šių metų puolimo pirmas tikslas bus ištrūkti iš Donbaso, jų dėmesys bus nukreiptas į Charkovą, kuris yra maždaug už 29 km nuo Rusijos sienos ir yra pagrindinis prizas“, – pasakojo analitikas.
Ar Ukraina vis dar galėtų funkcionuoti kaip gyvybingas darinys, jei Charkovas žlugtų? Taip, sutinka analitikai, tačiau tai būtų katastrofiškas smūgis ir jos moralei, ir ekonomikai.
Rytų Ukrainos teritorijoje, bendrai vadinamoje Donbasu, karas vyksta nuo 2014 m., kai Maskvos remiami separatistai apsiskelbė „liaudies respublikomis“.
2022 m. Rusija neteisėtai aneksavo dvi Donbaso sritis arba provincijas – Donecko ir Luhansko. Būtent čia pastaruosius 18 mėnesių vyko daugiausia kovų sausumoje.
Ukraina dėjo milžiniškas pastangas – tiek žmonių, tiek išteklių – bandydama išlaikyti iš pradžių Bachmuto miestą, o paskui Avdijivką.
Bandydama tai padaryti, ji prarado abu šiuos miestus ir kai kuriuos geriausius savo kovotojus, rašo BBC.
Tiesa šių miestų okupacija rusams atnešė neproporcingai daug aukų, o mūšio laukai šiose vietose vadinami „mėsmalėmis“.
Tačiau Maskva turi daug daugiau kareivių, kuriuos gali mesti į kovą, o Ukraina – ne.
JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis perspėjo, kad jei JAV neskubės į Ukrainą pristatyti žymiai daugiau ginklų ir amunicijos, jos pajėgos mūšio lauke bus apginkluotos santykiu 1:10.
Žmogiškieji resursai yra labai svarbūs. Rusijos kariuomenės taktika, vadovybė ir įranga gali būti prastesnė nei Ukrainos, tačiau ji turi tokią kiekybinę, ypač artilerijos, persvarą, kad jei šiais metais ji nieko daugiau nepadarys, jos numatytasis pasirinkimas bus toliau stumti Ukrainos pajėgas atgal į vakarus, užimant kaimą po kaimo.
Zaporožė
Tai taip pat viliojantis prizas Maskvai, teigia BBC.
Šis pietų Ukrainos miestas, kuriame taikos metu gyveno daugiau kaip 700 000 gyventojų, taip pat yra pavojingai arti Rusijos fronto linijos.
Tai būtų papidomas koziris Rusijai, nes miestas yra to paties pavadinimo srities, kurią Rusija neteisėtai aneksavo, sostinė.
Tačiau didžiulė gynyba, kurią Rusija pernai pastatė į pietus nuo Zaporožės, teisingai tikėdamasi Ukrainos puolimo, dabar apsunkintų Rusijos puolimą iš ten.
Vadinamoji Surovikino linija, sudaryta iš trijų gynybos sluoksnių, yra apjuosta didžiausiu ir tankiausiai pasaulyje išminuotu minų lauku. Rusija galėtų jį iš dalies išardyti, tačiau jos pasirengimas tikriausiai būtų pastebėtas.
Tikslas – ne tik teritorija
Šiais metais Rusijos strateginis tikslas gali būti net ne teritorinis. Jis gali būti tiesiog sutriuškinti Ukrainos kovinę dvasią ir įtikinti Vakarų rėmėjus, kad šis karas yra pralaimėtas.
Analitikas J. Watlingas mano, kad Rusijos tikslas yra „bandyti sukelti beviltiškumo jausmą“.
Tuo metu generolas J. Barronsas skeptiškai vertina tai, kad, nepaisant sunkios padėties, kurioje dabar atsidūrė Ukraina, Rusija automatiškai įrodys savo pranašumą ryžtingu puolimu.
„Manau, kad labiausiai tikėtina, jog Rusija pasieks laimėjimų, bet nesugebės prasiveržti. Ji neturės pakankamai didelių ar kokybiškų pajėgų, kad prasiveržtų iki pat Dniepro upės, tačiau karas pasisuks Rusijos naudai.“
Viena yra aišku: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina atsisakyti puolimo prieš Ukrainą. Jis tarsi pokerio žaidėjas, statantis visus savo žetonus dėl pergalės. Jis tikisi, kad Vakarai nesugebės aprūpinti Ukrainos pakankamomis priemonėmis apsiginti, rašo BBC.
Nepaisant visų NATO aukščiausiojo lygio susitikimų, konferencijų ir jaudinančių kalbų, yra didelė tikimybė, kad jis bus teisus.
