“Malonumo santuoka“ - vaistas nuo geismo dviveidžiams

Kuo daugiau draudimų, tuo didesnė pagunda paragauti uždrausto vaisiaus. Ir atvirkščiai. Tai tenka patirti iranietėms, kurios susiduria su dorovę šalyje neva saugančiais dviveidžiais Irano mulomis.

Dorovę sergėjantys pareigūnai Irane uoliai gaudo prostitutes gatvėse, bet pritaria įteisintai prostitucijai – „malonumo santuokoms”.
Dorovę sergėjantys pareigūnai Irane uoliai gaudo prostitutes gatvėse, bet pritaria įteisintai prostitucijai – „malonumo santuokoms”.
Daugiau nuotraukų (1)

"Rytai - Vakarai"

Jul 22, 2012, 11:02 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 11:05 PM

Irano Islamo Respublika garsėja griežtomis tradicijomis ir papročiais. Ypač griežtos taisyklės moterims, kurios gali būti užmėtytos akmenimis, jei bus įtartos nederamu elgesiu.

Viešumoje jausmus ir grožį rodyti – tabu, bet nevaržoma laisvė liejasi religinių Irano lyderių taip ir nepažabotame internete – jis lūžta nuo pasiūlymų tarpininkauti, sudarant laikiną vyro ir moters sąjungą arba „malonumo santuoką”.

Šią paslaugą smerkia aršūs religiniai fanatikai ir feministės. Jų nuomone, tai tėra patogus kelias į santuokinę neištikimybę ir prostituciją.

Paradoksas, jog šią skatina patys Irano lyderiai.

Paieškos virtualiojoje erdvėje

Iranietės Parsos vardas reiškia „grynumas, švarumas”. Ji galėtų patikti daugeliui vyrų: aukšta, liekna, mielų veido bruožų ir jauna.

Bet konservatyvioje šalyje Parsa gali būti palaikyta būtent „nešvaria”. 20-metė mergina labai mėgsta bendrauti, o tai griežtų papročių Irane veikiau smerktina. Juolab kad partnerio, bet nebūtinai nuolatinio gyvenimo palydovo, Parsa ieško internete.

Su jaunąja iraniete galima susisiekti tinklalapyje 2hamsan.com – tipiškame pažinčių portale, kokių pasaulyje tūkstančiai. Visa kita – derybų reikalas.

„Įsimylėk, nors ir trumpam laikui” – tai šūkis internete atsiradusio verslo, kurio tikslas esą tarpininkauti susirandant vedybų partnerį, bet, tiesą sakant, daugeliu atvejų ieškant greito sekso. Nenuostabu, jog religingiems iraniečiams tokia veikla panaši į prostituciją.

Irane, kur yra mažiausiai 300 tūkstančių prostitučių ir beveik 30 milijonų interneto vartotojų, tokių paslaugų teikėjai gali tikėtis rekordinių spragtelėjimų pele. Kai kurie tinklalapiai giriasi turintys dešimtis tūkstančių vartotojų.

Bet kaip jiems pavyksta išlikti ir nesulaukti valdžios dėmesio? Dėl to, pasirodo, kalta pati valdžia, kuri ir priėmė griežtus, bet dviprasmiškus draudimus.

Moralės sargai veidmainiauja

Tariami vestuvių tinklalapiai itin profesionaliai siūlo ir platų paslaugų spektrą: skirsnyje „Religinė konsultacija” pateikiama dvasininkų nuomonė apie geismą ir jo ydas. Tarp mobiliųjų telefonų ir telefonų kortelių reklamos mirga ir įspėjimai apie masturbacijos žalą.

Bet tai yra paradinė pusė. Mat dešimtys vadinamųjų partnerių paieškos agentūrų pelnosi ne tik iš daugelio moterų skurdo, jų priklausomybės nuo narkotikų ir dar didesnio būrio vyrų dėl jų nepatenkintų lytinių poreikių, bet pirmiausia iš valstybės palaimintos dvejopos moralės.

Praėjus 33 metams po ajatolos Ruhollah Khomeini revoliucijos papročių sergėtojai kontroliuoja griežtą drabužių dėvėjimo tvarką.

Irano sostinėje Teherane, svilinant vasaros karščiui, moterys rizikuoja būti suimtos, nuvestos apklausti ir net išplaktos, jei išdrįstų gatvėje pasirodyti be kuklaus apsiausto arba galvos apdangalo.

Netgi prieš moteris lakuotais kojų nagais, kurių nepaslepia paplūdimio šlepetės, moralės policija imasi ryžtingų priemonių.

Antai praėjusį savaitgalį moralę Irane prižiūrintys pareigūnai surengė reidus dešimtyse kavinių, restoranų ir kino teatrų. Per 130 moterų buvo suimta. Jų nusikaltimas – su vyrais kartu rūkė ir, o siaube, jos drįso atidengti pečius bei blauzdas.

O štai parlamentarai pasiūlė drausti sotaus maisto reklamas – esą jos žadina pavydą ir gali sukelti agresiją tiems žmonėms, kurie dėl Vakarų šalių stiprinamų sankcijų jau nebegali įsigyti mėsos. Tokie reidai kartojami vis dažniau.

Kita vertus, būtent konservatyvios daugumos parlamentas įteisino interneto plėtrą kaip ryšių užmezgimo vietą.

Vedybos – kad ir pusvalandžiui

Ketverius metus deputatai diskutavo dėl išskirtinės šeimos teisės – „mutaa” arba „sighe”, laikinosios santuokos. Laikiną vyro ir moters sąjungą 78 mln. gyventojų turinčiame Irane, kur daugumą sudaro musulmonų šiitai. Parlamentarai patvirtino „sighe”. Kas toliau?

„Sighe” suteikia galimybę poroms, kurioms trūksta pinigų vedyboms, turėti lytinių santykių. Laikas ribojamas simboliškai – ilgiausiai susituokti galima 99 metams, trumpiausiai – kad ir pusvalandžiui.

Už pragmatizmą šlovintas Irano vadovas Ali Akbaras Rafsanjani daug dėmesio sulaukė vienoje 1990 metų kalbų tvirtai pasisakęs už „sighe” – laikinąsias santuokas. Pasak jo, slopinti lytinį instinktą esą antiislamiška.

Su mulos palaiminimu vyras gali kokiam nors terminui vesti moterį, net jei jis vedęs. Tiesa, jo partnerė privalo būti neištekėjusi. Šalyje, kuri taip didžiuojasi technologine pažanga, neištikimoms moterims, kaip ir pranašo Mahometo laikais prieš 1400 metų, gresia mirties bausmė.

Sakineh Mohammadie Ashtiani pagarsėjo visame pasaulyje, kai buvo nuteista mirties bausme užmėtant akmenimis dėl svetimavimo ir vyro nužudymo. Nuosprendis iranietei buvo paskelbtas 2007 metais, bet po pasaulio spaudimo Irano valdžia 2010-aisiais jį atšaukė.

Įdomiausia tai, jog „sighe” pritaria šiitų dvasininkai. Anot jų, tokios laikinosios santuokos sulaiko jaunas merginas nuo ikivedybinių santykių. O našles ir išsiskyrusias moteris išgelbėja nuo prostitucijos, kaip vienintelės galimybės užsidirbti. Tai sena tradicija.

Aiškinama, kad jau pranašo Mahometo žentas ir šiitų protėvis imamas Ali sakęs, jog nėra geresnio vaisto nuo geismo nei laikinoji santuoka.

Mulos kontroliuoja prostitutes

Vis dėlto tokių santuokų kritikai tikina, jog drauge su perdėto drovumo nutarimais, priimtais nuvertus Irano šachą Mohammadą Rezą Pahlavi, kurio laikais Teherane buvo liūdnai pagarsėjęs raudonųjų žibintų kvartalas, – tai tėra po religijos skraiste vėl slepiama prostitucija.

Veidmainystės mastas išties stulbina. Pavyzdžiui, kai prostitutės užkariavo gatves, valstybė leido statyti „padorumo namus”. Tiesa, vargu ar juose būta padorumo, mat tai tebuvo padailinti, pagražinti viešnamiai, kuriems mulos išrašinėjo sutuoktuvių liudijimus.

Beje, po pavasarį priimtos šeimų įstatymo reformos toks popierinis šlamštas būtinas tik išskirtiniais atvejais – jei vėlesnio nėštumo metu moteris nori nurodyti kandidatą į tėvystę.

Dabar netgi pakanka vyro ir moters žodinio susitarimo dėl „malonumo santuokos”, jeigu kas nors teiraujasi.

Tad kadaise draudžiami porelių prisilietimai parke lieka be padarinių – juk tai gali būti „sighe”.

Svarbu, kad viskas būtų kontroliuojama valstybės, kurios dienomis apie moralę garsiai šaukiantys religiniai lyderiai naktimis patys skuba „tuoktis” valandai kitai.

Internetas kelia grėsmę?

Visai kitokios nuotaikos vyrauja dėl interneto. Prieš sprendimą dėl interneto kaip ryšių užmezgimo vietos, kurį priėmė beveik išimtinai vyriškos giminės deputatai, protestuoja ir itin griežtų konservatyvių pažiūrų asmenis bei feministes vienijanti sąjunga.

Oficialiai skundžiamasi papročių žlugimu ar moters vaidmens silpninimu.

Valstybės mastu skatinama teisiškai neįforminta santuoka, anot feministės Asieh Amini, diskriminuoja moteris ir skatina nelygybę.

Beje, ši moteris yra kritiškai nusiteikusi valdančiojo mulų režimo atžvilgiu, bet dėl laikinųjų santuokų stoja būtent į kritikuojamų konservatyvių mulų pusę.

Būtent tai kelia nerimą Irano muloms. Jiems internetas – tai baugi, pavojinga, kelissyk revoliucijos vos nesukėlusi vieta.

Nenuostabu, jog į bet kokį santykių užmezgimą mulos žiūri įtariai ir mėgina laikyti internetą „švariu”.

Jo sergėtojai, pasitelkę moderniausias filtrų sistemas, ieško kritiškų nuomonių, opozicijos raginimų ir pornografijos.

Iranas jau, regis, pasimokė iš Arabų pavasario metu kilusių revoliucijų, kurių ištakos prasidėjo internete, o veiksmus protestuotojai ir sukilėliai koordinuodavo būtent intymių pažinčių portaluose.

Šiuolaikinių technologijų specialistai stengiasi Iraną atskirti nuo pasaulinio interneto ir sukurti šalyje savotišką intranetą.

Tad ar ilgai Parsa ir kiti norintys trumpam susijungti vedybiniais ryšiais savo pasiūlymus galės dar be problemų dėti į internetą, neaišku.

Vis dėlto Teheranas, anot į internetą išplitusių laikinųjų santuokų rėmėjų, galėtų net džiaugtis, jei pasitelkus internetą nebeliktų gatvių prostitucijos. O prieš prostituciją internete, kaip ir prieš mulų prižiūrimus viešnamius, visada galima užmerkti akis, ypač jei juos kontroliuoji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.