Galingasis kapas statomas ne Venesuelos prezidentui socialistui, kuris grumiasi su savo paties mirtingumu kovoje su vėžiu ir dėl perrinkimo artėjančiuose rinkimuose.
Statinys priglaus Pietų Amerikos nepriklausomybės kovų lyderio Simono Bolivaro palaikus. H. Chavezas šį kovotoją aukština, sakydamas, kad tai jis buvo įkvėpimo šaltinis paties H. Chavezo suorganizuotai revoliucijai.
50 metrų dydžio mauzoliejus bus baigtas artimiausiomis dienomis. Kol kas tebevyksta kai kurie parengiamieji darbai.
Mauzoliejus turėjo būti baigtas jau praėjusių metų gruodį, tačiau statybos laikinai buvo atidėtos. Apipintos paslaptimi, aukštintos kaip tinkamos pagerbti S. Bolivaro kaip istorinio didvyrio didybę, o kartu ir kritikuotos kaip perdėtas dabartinio prezidento ego atspindys ir paslėptas noras pasirodyti kaip nepriklausomybės kovų herojaus reinkarnacija.
Puošnus interjeras su juodo granito grindimis jau yra parengtas, tačiau aplinka dar nesutvarkyta. Uolūs darbininkai pastarąsias savaites pluša dieną ir naktį, kloja plyteles, įsukinėja lemputes, stato laiptus.
H. Chavezas pasiūlė skirti šventovę „Išvaduotojui“, prieš dvejus metus, kaip jis įsigeidė išsiaiškinti, ar Venesuelos laisvės tėvas buvo nunuodytas. Istorikai sutaria, kad S. Bolivaras, kuris buvo revoliucionierių vedlys ir nepriklausomybės nuo Ispanijos iškovotojas mirė nuo tuberkuliozės 1830–aisiais, būdamas 47–erių metų amžiaus.
Tačiau H. Chavezas teigė įtariantis ką kita. Dėl to jis įsakė atverti S. Bolivaro kapą ir pasitelkė komandą mokslininkų,, kad jie išstudijuotų palaikus. Galutinis jų verdiktas paskelbtas per pastarąsias didvyrio gimtadienio metines. H. Chavezo nusivylimui, nerasta jokių sąmokslo požymių.
Tuomet vyriausybė nusprendė, kad būtų pats metas perkelti S. Bolivaro kaulus iš šalia esančio Nacionalinio panteono, kur jie laikyti nuo 1876–ųjų kartu su kitais daugiau kaip šimtu tautos didvyrių.
Šeštadienį H. Chavezas pareiškė, jog vyriausybė 229-ojo gimtadienio proga išleis 3D formato S. Bolivaro atvaizdą, atkurtą pagal jo kaulus.
Baigiamo statyti mauzoliejaus kritikai taip pat kaltina projekto užsakovus ir vykdytojus neskaidrumu.
Oscaras Tenreiro, garsus Karakaso architektas, kuris nepritaria gigantiško kapo statyboms, teigė, jog prezidentas atidavė projektą savo parankiniams ir nėra visiškai aišku, kam tiksliai.
Iš tiesų, niekas viešai nepristatė žymiojo laisvės paminklo architekto, tačiau žinoma, kad už projektą atsakingas ispanų kilmės architektas Francisco Sesto, buvęs kultūros ministras. Šis asmuo nuolatos atsisako atsakinėti į jam per asmeninę atstovę spaudai užduodamus klausimus. Viešose diskusijose birželį, F. Sesto teigė, jog projektas kainavo 140 milijonų JAV dolerių ir buvo pastatytas todėl, kad „mes visuomet jautėme, jog Bolivarui reikalingas mauzoliejus, priderantis savo didvyriui“.
Pabrėžiama, kad statiniui naudotos ypatingos medžiagos iš užsienio, įskaitant ir baltas ispaniškas keramikines trinkeles, ir plieną, kuris rūdydamas nepraranda tvirtumo.
Prabangiųjų statybų priešininkai kritikuoja jų perdėtą didybę ir mano, kad taip reiškiasi prezidento puikybė.
„Jis didžiulės masės, vaiskus ir viliojantis, bet gigantiškas ir absurdiškas, iškrintantis iš konteksto, atspindintis tą pačią nuodėmę, kaip ir politinė sistema, kuri jį sukūrė“, - komentavo O. Tenreiro.
Architektas taip pat rūpinosi, kad nuožulnus mauzoliejaus pietinis fasadas, susijungiantis su Panteonu, taps vieta, kur per liūtis formuosis vandens nuošliaužos, galinčios užtvindyti mažesnę neoklasicistinę bažnyčią.
Kita vertus, kai kurie piliečiai tiki, kad Venesuela nusipelnė tokio monumento.
„Aš nemanau, kad tai perdėta. Panteonas, kuris nors ir yra įspūdingas, tapo gana mažas miestui išaugus“, - kalbėjo Isis Berroteran, 47-erių metų namų šeimininkė, kuri gėrėjosi statiniu pro mašinos langą.
Meistras, kurio darbininkai dažė vamzdžius mauzoliejaus viduje, Jose Freytes, prisipažino, kad iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs monumento atžvilgiu, tačiau vizijai tapus realybe ėmė jį vertinti palankiai.
„Idėjos esmė yra išaukštinti S. Bolivaro vardą tarptautiniu mastu. Manau, prezidentas elgiasi teisingai“, - sakė J. Freytes
Tačiau Elias Pino, laikomas didžiausiu S. Bolivaro ekspertu, laiko monumentą prezidento būdu sustiprinti savo ryšį su nacionaliniu didvyriu žmonių akyse. „Šis monumentas sujungs į vieną abi figūras ir bus ne tik Bolivaro mauzoliejus, bet ir prezidento Chavezo kelias į patriotų panteoną“, - sakė istorikas.
