Prancūzijos telekomunikacijų bendrovė SFR, kurioje dirba 10 tūkst. žmonių ir veikia 4 profesinės sąjungos, nuo rugsėjo suteikė teisę į 11 dienų tėvystės atostogas savo homoseksualiems darbuotojams.
Kompanijos vadovybė patikino, kad bus garantuojamas duomenų konfidencialumas.
Norintiesiems išeiti vaiko priežiūros atostogų tereikia pateikti gimimo arba įvaikinimo faktą liudijantį dokumentą ir įrodymus, kad pora gyvena kartu.
Procesas nėra paprastas. Mat Pancūzijoje nėra įteisinta surogatinė motinystė arba galimybė homoseksualiems asmenims įsivaikinti.
Bet tiems, kurie rado galimybių tai padaryti, SFR einant vaiko auginimo atostogų išmokės visą atlyginimą – kaip ir įprastais atvejais, tereikia turėti mažiausiai šešių mėnesių darbo stažą.
Skirtumas tik toks, kad einant tradicinių tėvystės atostogų dalį išmokos sumos dengia valstybė, o homoseksualiems tėvams visą išmoką mokės darbdavys.
„Tai yra beveik trejų metų darbo rezultatas”, – dabar jau galėdama džiaugtis laimėjimais atsidūsta SFR veikiančios Gėjų, biseksualų ir transseksualų asociacijos „HomoSFeRe” prezidentė Sylvie Fondacci.
Kova su stereotipais
Viskas prasidėjo, kai viena bendrovės darbuotoja, kuri su savo partnere norėjo auginti vaiką, kreipėsi į asociaciją su klausimu, ar būtų įmanomos vaiko priežiūros atostogos.
S. Fondacci teigia tuomet ir ėmusi belstis į vadovybės duris.
„Tai truko gana ilgai. Pradėjau bendrauti su asmeniu, atsakingu už įvairovę. Jis reagavo teigiamai, bet nenorėjo šio klausimo viešinti. Galiausiai vieną praėjusių metų lapkričio dieną susėdome prie derybų stalo”, – „Lietuvos rytui” pasakojo S. Fondacci.
Tvarka – už uždarų durų
Tiesa, SFR nėra tėvystės atostogų homoseksualams įvedimo pradininkė. Tokia tvarka taikoma keliolikoje Prancūzijos bendrovių – prekybos tinkle „Monoprix”, JAV bendrovės IBM filiale, kosmetikos kompanijoje „L’Oreal France”.
Pirmoji iniciatyvos šioje srityje dar 2004 metais ėmėsi savivaldybės įmonė „Eau de Paris” („Paryžiaus vanduo”). Bet po to viskas nutilo iki pat 2010-ųjų.
Priežastis – paprasta. Ir iki šiol nemažoje dalyje bendrovių, suteikiančių homoseksualams vaiko priežiūros atostogas, laikomasi taisyklės, kad tai turi likti už uždarų durų.
„Šios iniciatyvos lieka paslaptis, nes įmonės bijo, kad jų klientai tokiai tvarkai nepritars”, – dienraščiui „Le Monde” teigė Catherine Tripon – vienos su diskriminacija darbe kovojančių organizacijų atstovė.
Yra ir lietuviškas pėdsakas
Tarp aktyvistų, kovojančių už lygias teises, yra ir lietuvių kilmės prancūzė.
Victoria Raudys vadovauja homoseksualų teises ginančiai asociacijai „Homobus” valstybinėje bendrovėje RATP – Paryžiaus ir sostinės priemiesčių viešojo transporto operatorėje.
V. Raudys yra Prancūzijos pilietė. Ji atvyko į Prancūziją būdama vos puspenktų metukų, kai buvo įvaikinta. Vienas jos įtėvių – taip pat lietuvių kilmės.
Vėliau Victoria baigė mokslus, pradėjo darbą RATP ir aktyviai įsitraukė į homoseksualų teises ginančios organizacijos veiklą.
„Kodėl? Pirmiausia aš pati tokia esu. Be to, noriu šiek tiek pakeisti žmonių mentalitetą.
Atrodo normalu, kai heteroseksualus asmuo pasako, kad jis praleido savaitgalį su savo antrąja puse ir vaikais. Manau, kad homoseksualai irgi neturėtų bijoti pasakyti, kad taip leidžia laisvalaikį”, – dėstė V. Raudys.
Asociacija „Homofobus” pradėjo žygius, kad RATP dirbantiems homoseksualams būtų suteikta teisė į vaiko priežiūros atostogas.
„Jie nenusiteikę labai entuziastingai. Manau, kad šiek tiek bijo klientų reakcijos ir nenori kelti triukšmo”, – apie sunkumus diskutuojant su bendrovės vadovybe pasakojo V. Raudys.
Darbe apie teises nesikalbama
Asociacijos „HomoSFeRe” prezidentė mano, kad homoseksualų tėvystės tema tebėra tabu, ypač – darbe. Esą Prancūzijoje darbovietė yra paskutinė vieta, kur nekalbama apie tokius dalykus.
„Šeimos rate jau matoma tam tikra pažanga. Apie šią problemą kalbama per televiziją, rašoma spaudoje. Ypač dabar, vykstant debatams dėl homoseksualių porų santuokos įteisinimo.
Bet darbe visuomet atsimušama į vienintelį argumentą – neva tai asmeninio gyvenimo dalis”, – stebėjosi S. Fondacci.
Esą dėl šios priežasties ir patys gėjai bei lesbietės dar drovisi kreiptis ir prašyti jiems priklausančių teisių – net tuomet, kai jos jau egzistuoja.
„Šiuo metu politikai diskutuoja dėl santuokos įteisinimo. Labai vertiname tokius debatus, bet jie – dar ne viskas”, – kalbėjo S. Fondacci.
V. Raudys taip pat džiaugiasi, kad diskusijos tokiomis palyginti jautriomis temomis intensyvėja. Tačiau priduria: „Juk tai – vis dar tabu.”
„Manau, Prancūzijoje kalbėtis apie homoseksualų teises šiek tiek lengviau nei Lietuvoje. Bet tai vis dar labai nelengva”, – „Lietuvos rytui” sakė V. Raudys.
